Ryžtas - tai gebėjimas eiti link užsibrėžto tikslo, net jei jaučiame nerimą ir rezultatas nėra aiškus. Tai ne tik savybė, bet ir procesas, kurį galima ugdyti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ugdyti ryžtą, kokie veiksniai jam įtakos turi ir kaip tai susiję su pasitikėjimu savimi bei vertybėmis.
Pasitikėjimas Savimi: Ryžto Pagrindas
Pasitikėjimas savimi nėra tik jausmas, bet ir ryžtas eiti link užsibrėžto tikslo, net jei jaučiame nerimą ir rezultatas nėra aiškus.
Be atvertų galimybių pasitikėjimas savimi turi ir keletą kitų privalumų: mažiau baimės, nerimo, didesnis atsparumas stresui ir pagerėję santykiai.
Pasitikėdami savimi gebame kontroliuoti nerimastingas mintis ir daugiau dėmesio nukreipti į aplinkinius, pastebėti jų poreikius, emocijas, taip pat ir atjausti bei paskatinti kitus siekti savo paties tikslų.
Per socialinius ryšius pasitikėjimas savimi netiesiogiai veikia ir fizinę sveikatą.
Džiugu tai, kad pasitikėjimą savimi galima ugdyti.
Pasitikėjimo Savimi Komponentai
Išskiriama keletas pasitikėjimo savimi komponentų, kuriems skirdami dėmesį galime reikšmingai pagerinti savo pasitikėjimą savimi:
- Vertybių ir tikslų išsigryninimas: Vertybių išsigryninimas yra pasitikėjimo savimi pamatas. Finale pasitikėjimas savimi turėtų suteikti stipresnį savasties pojūtį, tad apsispręskime ar norime jį grįsti savo vertybėmis ar visuotinais, nebūtinai artimais standartais. Žinodami, kas mums svarbu, galime kelti tikslus. Tikslai turėtų būti specifiški ir realistiški. Neatgrasykite savęs nesėkmėmis keldami nerealistiškus tikslus. Toliau tikslai skaidomi į uždavinius - žingsnius, kurių reikia tam tikslui pasiekti.
- Savęs priėmimas ir atjauta sau: Paradoksalu, tačiau anot Carl‘o Rogers, priimdami save tokius, kokiais esame mes galime keistis. Pasipriešinimas eikvoja mūsų energiją. Tuo tarpu su atjauta priimdami savo trūkumus, klaidas galime lengviau judėti į priekį.
- Dėmesys dabartiniam momentui: Dėmesingas įsisąmoninimas (angl. mindfulness) - tai sąmoningumas, kuriam būdingas tikslingas ir nevertinantis dėmesio į momentinį patyrimą kreipimas.
- Kūno kalba: Atvira kūno pozicija, šiluma, šypsena aplinkinius nuteikia palankiai bei atpalaiduoja ir labiau pasitikime savimi. Pravartu nepamiršti kūno kalbos.
- Mintys ir įsitikinimai: Mintys veikia elgesį ir emocijas, tad svarbu mokėti jas kontroliuoti. Minčių generatorius yra mūsų įsitikinimai. Juos atsekdami sumažiname ir neigiamų minčių pasireiškimą. Svarbu paminėti, kad nors ir daro nemažą įtaką, mintys tėra mintys. O skirdami per daug dėmesio ir pastangų jų nuslopinimui galime sulaukti priešingo efekto.
- Darbas su baimėmis: Pravartu baimę keliančias užduotis išskaidyti į skirtingo: žemo, vidutinio ir aukšto intensyvumo veiklas. Tai vadinama ekspozicijų hierarchija.
Taigi, pasitikėjimas savimi nėra nekintanti duotybė. Tai procesas sudarytas iš keleto elementų. Išsigryninkite savo vertybes bei tikslus ir pasitelkite išvardintas priemones tiems tikslams pasiekti.
Jaunimo Stovyklos: Erdvė Ugdyti Ryžtą ir Valią
Jaunimo stovyklos, tokios kaip sporto klubo „Kuršis“ organizuojama „Jaunųjų kuršių“ stovykla Drevernoje, yra puiki terpė ugdyti vaikų ryžtą, valią ir garbę.
Klubo šūkis - trys žodžiai: „valia, ryžtas, garbė!“, anot T. Stončiaus, jis išplaukia iš savęs suvaldymo ir ugdymo filosofijos.
„Dabar ir vaikai, ir suaugę patiria problemų su sprendimo priėmimu, ryžtu, valia, tie dalykai dažnai mums pakiša koją ir gyvenime.
Valia laikome tai, kad reikia tam tikrą sprendimą pasirinkti. Negalima leisti, kad kažkas kitas priimtų už tave nuspręstų.
Tiesa, reikia pasirinkti teisingai, kad sprendimas, kurį tu priėmi, būtų naudingiausias tau. Tuomet ryžtas.
Visi mes galime priimti sprendimą, bet kai reikia jį įgyvendinti, pritrūksta ryžto, ir tada viskas baigiasi.
Priėmęs sprendimą ir veikdamas - patirsi daug sunkumų, reikės daug pastangų, būti lanksčiam, prisitaikyti prie situacijos.
Diegiame vaikams tai, kad buvimas ryžtingu, ryžtingumas - tai vertybė. Ryžtas įgauna prasmę, kaip vaikas turėtų reaguoti į sunkumus, su kuriais susiduria gyvenime. Ir garbė.
Priėmei sprendimą, veiki ryžtingai, bet turi veikti teisiniuose, moraliniuose, rašytiniuose ir nerašytiniuose rėmuose.
Siekdamas tikslo tu negali trikdyti kitų žmonių laisvės. Garbingas ir ryžtingas siekis savo tikslo - prasmingas, manau, ypač šiandien, kalbant apie valstybę, kai visi turime veikti vardan bendro gėrio.
Jeigu mes visi vadovausimės garbės principu, tai to gėrio pas mus bus daugiau. Ir nemąstysime aklai apie save, o įvertinsime ir aplinką, kuri mus liečia. Tai šias vertybes stengiamės įskiepyti vaikams, kurie pas mus atvyksta“, ‒ pasakojo stovyklos vadas.
Anot jo, turint aiškų ir suprantamą šūkį, lengva juo vadovautis gyvenime.
Stovyklos 6-ąją dieną, dirbant su vaikais matomas rezultatas, vaikų elgesio pokyčiai. Pirma diena atvykus vaikams - sunki, prasideda tėvų ilgesys.
Tuomet ir prasideda stovyklos bendruomenės filosofija. Stengiamasi ugdyti vaikus, diegti pasitikėjimą savimi, kurio kartais jiems pritrūksta, kovoti su baimėmis, kurios kyla.
Tokios stovyklos leidžia vaikams atsitraukti nuo tėvų, būtent tuomet formuojasi jų socialiniai įgūdžiai. Jie priversti rūpintis savimi ir kitais.
Turime strategijas kaip spręsti kilusias konfliktines situacijas, kaip padėti sugyventi su bendraamžiais - tai - pagrindinis ir pačių vaikų darbas.
Mes žinome savo misiją, esame išsigryninę savo filosofiją - valia, ryžtas, garbė, ir į tai sutelpa būtent tai, ko mes siekiame - socialinių kompetencijų ugdymą, kad žmonės išmoktų gyventi, bendrauti tarpusavyje“, ‒ teigė G. Razma.
Stovyklos metu vaikai dalyvauja įvairiose veiklose: žygiuose, amatų užsiėmimuose, kuršių kovose ir sportinėse varžybose. Tai padeda jiems įveikti baimes, išbandyti save ir įgyti naujų įgūdžių.
„Jaunųjų kuršių“ stovyklos veiklos
- Etnografinio krašto paveldo puoselėjimas.
- Kariški elementai.
- Vaikų aktyvus poilsis (sporto elementai mokyklos stadione).
Stovyklos vadovas Tomas Stončius pasakojo, kad stovyklos idėja nėra komercinio pobūdžio.
Sporto klubas „Kuršis“, veiklą pradėjęs 2017 m., pats savaime sutraukė žmones, o stovyklos instruktoriai, beveik visi - būtent klubo nariai, ir vienaip ar kitaip susiję su kariuomene.
„Gauname palaikymo iš klubo narių. Kuriasi bendruomenė, ji auganti, žmonės atvažiuoja savanoriauti, padėti. Kaip kalbamės tarpusavyje, tai darome ne dėl pinigų, bet mus vienija bendras gražus tikslas, čia traukia gera atmosfera. Ir jau tampa tradicija, pasiimti atostogas ir susitikti, dirbti su tais pačiais žmonėmis, atsiranda bendrystė. Smagu, kad ši veikla, ir vieta tampa tradicija, būtent Dreverna, Drevernos mokykla“, ‒ džiaugėsi T. Stončius.
Pasitikėjimas savimi, kaip tikėti savimi ir ugdyti savivertę
Svarbus atributas - Lietuvos vėliava. „Ją pakeliame ir nuleidžiame giedodami Lietuvos himną kiekvieno stovyklos atidarymo ir uždarymo metu“, ‒ pasakojo T. Stončius.
Papildomo Ugdymo Svarba
Daugelis šiuolaikinių tėvų jau puikiai supranta: tam, kad vaikas visapusiškai lavėtų, įgytų vertingų įgūdžių ir vystytų savo gabumus, vien mokykloje suteikiamo išsilavinimo ir namuose skiriamo dėmesio nepakanka.
Be to, būreliai skatina bendravimą bendraminčių tarpe, dalijimąsi patirtimi ir ugdo pačius mokymosi įgūdžius.
Papildomo ugdymo svarba mažai kas abejoja, tiesa, tai dar nereiškia, kad rasti vaikui tinkančią papildomos veiklos sritį ir būrelį yra paprasta.
Kaip Ieškoti Būrelio
Būsimojo būrelio paieška dažniausia vykdoma atsižvelgiant į du aspektus (žinoma, kartais čia dar įsivelia suaugusiųjų norai ar neišsipildžiusios svajonės, bet, ko gero, galiausiai vis vien susitelkiama į vaiko interesus):
- kokie dalykai vaikams įdomūs, juos traukia;
- kokias savybes bei įgūdžius norėtųsi ugdyti ar stiprinti.
Taip pat svarbu suvokti, kad pasirinktas būrelis nebūtinai reikš, jog ta veikla vaikas užsiims ir ateityje ar rinksis su tuo susijusią profesiją, tačiau jis gali padėti įgyti ateityje neabejotinai praversiančių įgūdžių.
Be to, nederėtų būrelių skirstyti į berniukiškus ir mergaitiškus - sprendžiant dėl jų lankymo, verčiau atsižvelgti ne į vaiko lytį, o į jo pomėgius ir turimus ar norimus ugdyti gabumus.
Populiarūs Būreliai
- Gimnastika: Judėjimas ir sportas neabejotinai siejamas su stipria sveikata ir gera savijauta, jis padeda sėkmingai augti ir vystytis. Todėl siekiama nuo mažens pratinti prie fizinio aktyvumo ir ugdyti mažųjų sportinius gebėjimus, o tam neretai pasirenkama gimnastika. Galima sakyti, kad fizinio aktyvumo ir kūrybiškumo bei estetinio pasigėrėjimo dermė yra vienas svarbiausių faktorių, nulemiančių šių būrelių patrauklumą ir populiarumą.
- Piešimas: Piešimas ugdo vaizduotę, estetinį ir meninį supratimą, plečia pasaulio suvokimą, skatina improvizuoti. Toks būrelis gali padėti vaikui atrasti savitą meninės raiškos būdą ir mėgautis kūrybos džiaugsmu. Piešimas patrauklus ir tuo, kad galima rinktis įvairias šio užsiėmimo technikas bei priemones (pieštukus, kreideles, guašą, akvarelę, tušą, ir daugelį kitų) ir skirtingą sudėtingumo lygį.
- Programavimas: Palyginus su gimnastika ir piešimu, programavimą galima vadinti sąlyginai nauju vaikų užimtumo būdu. Nepaisant to, ši veikla sparčiai populiarėja ir pritraukia vis daugiau vaikų ir paauglių. Nors dar gajus įsivaizdavimas, kad programavimas labiausiai siejasi su logika, galima neabejotinai teigti, kad šis užsiėmimas lygiai taip pat ugdo ir kūrybiškumą.
Apibendrinant galima pasakyti, kad ieškant vaiko širdžiai mielo užsiėmimo svarbu neužmiršti visapusiškai ugdyti jo gebėjimus.