Kasmet valstybė paveldi apie 400 butų, įmonių akcijų, įvairių ūkinių pastatų ir kitokio turto bei jo dalių. Toks valstybei tenkantis nekilnojamasis turtas, kai jo dėl skolų nenori priimti įpėdiniai arba jų tiesiog nėra, perduodamas Turto bankui ir vėliau parduodamas viešuose aukcionuose.
Turto bankas valstybės vardu paveldi ir perima valdyti gyventojų nekilnojamąjį turtą bei įmonių akcijas, kilnojamąjį turtą bei lėšas sąskaitose perima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o žemės sklypus be statinių - Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Turtas valstybės vardu gali būti perimtas tik po to, kai, neatsiradus teisėtiems įpėdiniams, notaras išduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Nuo 2015 metų kovo iki šių metų rugpjūčio Turto bankas gavo 3 172 tokius liudijimus, pagal kuriuos perėmė 3,2 tūkst. Dažniausiai perimamas gyvenamosios paskirties turtas: butai, bendrabučio tipo kambariai, gyvenamieji namai, sodybos, sodo nameliai ir jų dalys, taip pat žemės ūkio ir techninės paskirties pastatai, tokie kaip daržinės, tvartai, fermos, sandėliai, garažai ir jų dalys, inžinerinė infrastruktūra, pvz.: gręžiniai, vandentiekio bokštas, vamzdynai) ir kt.
Kodėl valstybė paveldi turtą?
Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius aiškina, kad po žmogaus mirties jam priklausiusį turtą valstybė dažniausiai paveldi trimis atvejais:
- Kuomet turtas yra su skolomis.
- Paveldėtojai atsisako priimti labai prastos būklės turtą ir jo dalis.
- Žmonės sąmoningai nusprendžia turtą testamentu palikti valstybei arba įpėdinių tiesiog nėra.
„Mūsų šalyje dar nėra paplitusi tradicija dovanoti turtą įvairioms organizacijoms, fondams, tačiau tikėtina, kad bėgant laikui tokia tradicija stiprės, o valstybės paveldimo turto dalis palaipsniui mažės“, - mano M. Sinkevičius.
Paveldimo turto vertė ir panaudojimas
Paveldimo turto vertė svyruoja nuo kelių eurų iki šimtatūkstantinių sumų, štai praėjusiais metais aukcione parduotas butas Vilniaus senamiestyje už 176 tūkst. eurų. Iš viso 2021-aisiais buvo parduoti 266 paveldėto turto objektai, o už juos gauta 3,215 mln. eurų įplaukų.
„Prasidėjus karui Ukrainoje sustabdėme dalį aukcionų, įvertinome, kurie objektai galėtų būti tinkami nuo karo bėgantiems ukrainiečiams apgyvendinti. Atrinkome daugiau nei 30 butų didžiuosiuose šalies miestuose, kurių didžioji dalis yra paveldėtas turtas. Gyventojų, bendruomenių, verslo ir mūsų darbuotojų rūpesčiu tuos butus sutvarkėme, įrengėme ir juose šiuo metu gyvena apie 100 ukrainiečių“, - pasakoja M. Sinkevičius.
Paveldėjimas su skolomis
Didžioji dalis valstybės paveldėto nekilnojamojo turto (apie 60 proc.) yra su skolomis, turtas būna areštuotas, įkeistas ir kt. „Žmogui mirus, paveldėtojas negali atsisakyti dalies palikimo ar priimti palikimą tik iš dalies, t.y. jis priima visą palikimą besąlygiškai ir jam tenka pasirūpinti ne tik paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už mirusiojo skolas.
„Tais atvejais, kai skolų yra nemažai arba prieš priimant palikimą įpėdinis turi įtarimų, kad skolų yra, tačiau tiksliai nežino jų apimties, Civilinis kodeksas numato galimybę paveldėtojo atsakomybę už palikėjo skolas apriboti palikėjui priklausiusio turto verte, t.y. Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduos vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Šį pavedimą įpėdinis per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui.
„Taigi, jei sprendžiate turto su skolomis paveldėjimo klausimą, pirmiausia įvertinkite skolų dydį, o paskui spręskite, kuri iš kelių galimybių jums yra palankiausia - palikimo atsisakymas, palikimo (turto ir skolų) priėmimas ar palikimo priėmimas pagal turto apyrašą. Taip bus gerokai mažiau netikėtumų“, - pataria J.
Testamento svarba
Turto banko praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet žmonės ilgus metus kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, tačiau nėra įteisinę santykių ar bendros nuosavybės. „Kai nekilnojamojo turto savininkas miršta ir nėra sudaręs testamento, kartu gyvenęs žmogus susiduria su problema, nes jis neturi jokių teisių į turtą. Todėl norime paraginti žmones neatidėlioti ir laiku sudaryti testamentą, kad būtų išvengta panašių situacijų“, - ragina Turto banko teisininkė.
Testamentas gali būti sudaromas pas notarą (oficialusis testamentas) arba parašomas laisva forma (asmeninis testamentas). „Tiesa, turėdamas asmeninį testamentą, įpėdinis per vienerius metus po palikėjo mirties turės kreiptis į teismą, kad šis jį patvirtintų“, - atkreipia dėmesį J.
Svarbūs terminai ir veiksmai paveldint turtą
Asmeniui mirus, jo įpėdiniai dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties turėtų kreiptis į notarą, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu įpėdiniai yra nepilnamečiai, juos atstovaujantis asmuo turėtų pasirūpinti teismo leidimu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (pvz. tuo atveju, jei palikėjo skolos viršija palikimo vertę ir palikimo priėmimas neatitiktų nepilnamečių interesų) ir tik turėdamas tokį leidimą, kreiptis į notarą dėl palikimo nepilnamečių asmenų vardu priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą.
Palikimas, kurį paveldi įpėdiniai (vaikai), gimę po palikimo atsiradimo, turi būti priimamas per tris mėnesius nuo jų gimimo dienos. Tuomet, kai turtas yra įgytas santuokoje, mirus vienam iš sutuoktinių, jo turėta dalis savaime neatitenka pergyvenusiam sutuoktiniui, todėl šis taip pat turėtų kreiptis į notarą dėl mirusiam sutuoktiniui priklausančios turto dalies paveldėjimo.
Tuo atveju, jei įpėdinis per nurodytą terminą nespėja kreiptis į notarą, jam teks kreiptis į teismą arba prašant atnaujinti terminą palikimui priimti ir motyvuojant, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, arba prašant teismo konstatuoti, jog palikimas buvo priimtas faktinio valdymo būdu, t. y. kad įpėdinis, nepraleisdamas 3 mėnesių termino pradėjo mirusiojo turtu rūpintis kaip savu, pvz.: juo naudojosi, mokėjo mokesčius, tvarkė, remontavo ir pan.
Tais atvejais, kai dėl dokumentų teismui parengimo įpėdiniui reikalinga teisininko pagalba, tačiau jis neturi pakankamai lėšų tokiai pagalbai apmokėti, yra galimybė kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.
Administracinio valstybės nekilnojamojo turto valdymas
Administracinės paskirties valstybės nekilnojamasis turtas etapais perduodamas valdyti centralizuotai VĮ Turto bankui. Numatoma, kad 2020 m. „Kad galėtume optimizuoti šio turto apimtis ir plotus bei sumažinti turto valdymo išlaidas, siūlome nuo panaudos ir paslaugų teikimo modelio pereiti prie naujo modelio - administracinio turto nuomos. Valstybės nekilnojamo turto valdymui, priežiūrai ir atnaujinimui būtų naudojamos už nuomą gautos lėšos, nenaudojamo turto pardavimo pajamos, prireikus - ir skolintos lėšos. Pokyčiai turėtų įtakos visoms valstybės įstaigoms, kurių turtas valdomas centralizuotai. Administracinio valstybės nekilnojamo turto plotas šiuo metu sudaro apie 723 tūkst. kv. Taip pat įstatymų projektų pakeitimai turėtų įtakos savivaldybių turto valdymui pokyčiams.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. „Tikėtina, kad Išvadą apie Statistikos departamento rengiamą ataskaitą teikiame paskutinį kartą, nes Seimui jau pateikti teisės aktų projektai, numatantys, kad ateityje tokios ataskaitos Statistikos departamentas nerengs. Už 2012 metus turėsime nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį, kuris apims ir dabar turto ataskaitoje nurodytus turto ir įsipareigojimų duomenis. Už 2011 metus dar negalėjome patvirtinti, kad ataskaitoje pateikti duomenys apie valstybės turtą ir įsipareigojimus yra tikri ir teisingi“, - sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Valstybės kontrolės pastabos
Ataskaitoje pažymima, kad Valstybės kontrolė jau ne vienerius metus atkreipia dėmesį į neįgyvendintą jos rekomendaciją - miškus ir jų žemę registruoti buhalterinėje apskaitoje ir nurodyti finansinėse ataskaitose. Atkreipiamas dėmesys, kad 2011 m. pabaigoje muziejinių vertybių įvertinta tik 12,3 proc.
Valstybės kontrolė jau keletą metų pažymi, kad Centralizuoto turto valdymo 2009-2016 metų strategijos įgyvendinimo priemonių plane 2009-2011 m. numatytos priemonės įgyvendinamos vangiai ir nesilaikant nustatytų terminų. Taip pat nesukurta valstybės turto informacinės paieškos sistema, kuria turėjo būti naudojamasi nuo 2009 m. liepos 1 d, nors jos kūrimui Valstybės turto fondas iki 2011 m. pabaigos panaudojo beveik milijoną Lt. Šiuo metu įgyvendinamas naujas trijų milijonų litų vertės projektas, pagal kurį ši sistema vėl pradedama kurti nuo pradinio etapo.
Valstybės kontrolė audito ataskaitoje atkreipė dėmesį, kad neįsteigus centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo yra neaišku, kokių duomenų ir kokių sistemos funkcinių galimybių jam prireiks valdant valstybės turtą, todėl yra rizika, kad kuriama paieškos sistema gali netenkinti turto valdytojo poreikių.
Nekilnojamojo turto masinis vertinimas
Iš viso Registrų centro vertintojai įvertino daugiau kaip 6,9 mln. statinių ir žemės sklypų. Nepaisant 2022 metais prasidėjusių geopolitinių ir ekonominių veiksnių nulemto NT sandorių rinkos sulėtėjimo, NT masinio vertinimo nustatytos vidutinės rinkos vertės per metus kiek padidėjo.
Šalies žemės sklypų vidutinės rinkos vertės per metus ūgtelėjo maždaug dešimtadaliu: gyvenamųjų teritorijų ir mėgėjų sodo žemės sklypų vertės padidėjo 13 proc., žemės ūkio paskirties žemės - 12 proc., pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties žemės - 8-9 proc. Gyvenamosios paskirties statinių padidėjo apie 10 proc., komercinių statinių - 9 procentais, kitų paskirčių statinių - 9-12 procentų.
„Gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, tiek žemės, tiek statinių, vertės, dėl ribotos pasiūlos ir didelės paklausos, daugiau išaugo kurortinėse Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse. Komercinės paskirties žemės ir komercinių pastatų vertės labiau didėjo Anykščių, Birštono ir Šilutės rajonų savivaldybėse, kuriose plėtojama rekreacija, taip pat Molėtų rajono savivaldybėje, kurioje veiklą vysto technologijų įmonės. Pramonės ir sandėliavimo teritorijų žemės sklypų vertės daugiau augo Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurioje dėl patogios susisiekimo infrastruktūros kuriasi pramonės ir logistikos centrai“, - kalba Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.
Kaip atliekamas masinis vertinimas?
Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra toks vertinimo būdas, kai, naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, taikant bendrą metodologiją, statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami nekilnojamojo turto objektai.
Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, įregistruoti kadastro duomenys (naudojimo paskirtis, plotas, statybos metai ir kt.) ir kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių savybių.
NT vidutinės rinkos vertės - ne tik NT mokesčiams apskaičiuoti Masinio vertinimo būdas leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį. Vidutinės rinkos vertės yra aktualios ne tik NT mokesčių apskaičiavimui, bet ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti; naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus; jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą.
Šalyje įregistruotų NT objektų skaičius ir jų vidutinės rinkos vertės stabiliai auga nuo 2011 metų, o didžiausi metiniai vidutinių rinkos verčių pokyčiai pastebimi nuo 2021 metų pradžios, kai vidutinių rinkos verčių suma siekė 118 mlrd. eurų, 2022 - 135 mlrd. Eurų, o praeitais metais - 166 mlrd. Eurų.
| Metai | Vidutinė rinkos vertė (mlrd. eurų) |
|---|---|
| 2011 | (duomenų nėra) |
| 2021 | 118 |
| 2022 | 135 |
| 2023 | 166 |