Vasara daugeliui mūsų reiškia ilgus pasivažinėjimus automobiliu - į pajūrį, sodybą, pas artimuosius kitame šalies gale ar leidžiantis į atostogas užsienyje. Ilgos kelionės tampa neatsiejama atostogų dalimi. Visgi komfortui svarbu ne tik veikiantis kondicionierius ar pilnas degalų bakas, bet ir taisyklinga kūno padėtis bei reguliarus fizinis aktyvumas. Ilgas sėdėjimas automobilyje mažina dėmesio koncentraciją ir kelia iššūkių kūnui.
Vairavimas - tai įgūdis, reikalaujantis didžiausios drausmės ir susikaupimo. Nesvarbu, ar esate naujokas, pirmą kartą besimokantis vairuoti, ar patyręs vairuotojas, besirengiantis kvalifikacijos kėlimo kursams, drausmės ir susikaupimo išlaikymas yra labai svarbus jūsų ir kitų kelyje esančių žmonių saugumui.
Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, padedančius išlikti susikaupusiam vairuojant, kad kelionės būtų saugios ir malonios.
Tinkama kūno padėtis ir fizinis aktyvumas
Aukšto meistriškumo treneris Mantas Točelis pabrėžia, kad ilgoje kelionėje būtina atsižvelgti į kūno signalus ir pasirūpinti tinkama laikysena. Anot jo, tinkamai sureguliavus sėdynę, galima išvengti nugaros ir raumenų negalavimų. „Net ir įpratusius daug vairuoti vasaros spūstys ir permainingas oras gali greičiau išvarginti“, - priduria M. Točelis.
Kaip tinkamai sureguliuoti sėdynę:
- Skirkite laiko tinkamai sureguliuoti sėdynę: Iš pirmo žvilgsnio mažos detalės, pavyzdžiui, netinkamas sėdynės aukštis ar atstumas, gali greitai sukelti raumenų įtampą ir nuovargį.
- Atlošas turėtų būti 100-110 laipsnių kampu: o klubai - viename lygyje su keliais.
- Patikrinkite pedalų atstumą: Spaudžiant pedalą, nugara neturėtų atsitraukti nuo atlošo.
- Sureguliuokite vairą: Vairas turėtų būti bent 25-30 cm atstumu nuo kūno. Tinkamą atstumą nustatyti galite atsiremdami mentėmis į atlošą, ištiesdami rankas ant vairo viršaus - riešai turi patogiai pasiekti viršų.
- Atkreipkite dėmesį į galvos padėtį: Galvos atrama turi būti tiesiai ties galvos viduriu.
Reguliarios pertraukos
Kaip ir dirbant biure, kūnui po ilgo sėdėjimo reikia pajudėti. „Judėjimas po ilgo sėdėjimo yra būtinas - tai padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir pagerina kraujotaką. Kartais net paprasti, kasdieniai judesiai - pavyzdžiui, bandymas pasiekti gėrimą iš viršutinės šaldytuvo lentynos - leidžia šiek tiek išsitiesti, išjudinti nugarą, pečius, rankas. Net trumpa pertrauka ir keli natūralūs judesiai gali pagelbėti“, - teigia M. Točelis.
„Įvairių tyrimų duomenimis, apie 20 proc. eismo įvykių yra susiję su nuovargiu. Ilgai būnant prie vairo, sumažėja reakcijos greitis ir dėmesio koncentracija, o trumpa pertrauka padeda tai kompensuoti. Jei jaučiamas nuovargis ar raumenų įtampa, silpnėja koncentracija ir didėja eismo įvykių rizika“, - pastebi A. Ramanauskas.
G. Petrikas priduria, kad saugus vairavimas - tai ir pagarba kitiems eismo dalyviams. „Visi keliaujame dėl to paties tikslo - aplankyti artimųjų kapų ir saugiai grįžti namo. Todėl keliuose svarbu ne lenktyniauti, o bendradarbiauti, išlikti kantriems, laikytis atstumo, gerbti kitų vairuotojų sprendimus“, - pabrėžia G. Petrikas.
Dėmesio koncentracija ir blaškančių veiksnių vengimas
Vairavimo instruktoriai primygtinai rekomenduoja į vieną sudėtingiausių kasdienių užsiėmimų - automobilio vairavimą - žiūrėti atsakingai. Pėsčiųjų perėjos, greitį ribojantys ženklai, eismo reguliavimo pokyčiai - tai tik keli informacijos elementai, gaunami vairuotojo, turinčio priimti tinkamus sprendimus ir reaguoti į tai, kas dedasi kelyje, per kelias sekundės dalis. Apskaičiuota, kad 50 km/h greičiu važiuojantį vairuotoją per minutę pasiekia 1 320 informacijos vienetų.
Per vieną valandą statistinis vairuotojas 7 kartus perjungia radijo bangas ir daugiau negu 10 kartų ko nors ieško (pavyzdžiui, akinių nuo saulės), tuo pat metu vairuodamas automobilį. Nors šie veiksmai trunka tik sekundę, vairuotojas praranda dešimtis informacijos vienetų apie tai, kas vyksta kelyje.
Geras būdas išvengti rutinos - kartkartėmis pakeisti kelią, kuriuo paprastai važiuojama, pavyzdžiui, vykstant į darbą. Tokiu būdu vairuotojas gali lavinti savo koncentraciją ir stimuliuoti smegenų veiklą naujomis užduotimis.
Taip pat, anot G. Petriko, „vairuojant reikėtų vengti blaškančių veiklų ir stengtis išlikti susitelkusiems visos kelionės metu. Jei kelionė ilga, būtinai sustokite pailsėti.“
Telefonų laikikliai automobiliams
Šiuolaikiniame sparčiai besivystančiame pasaulyje išmanieji telefonai tapo neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Jais naudojamės norėdami palaikyti ryšį, naršyti ir pramogauti keliaudami. Tačiau naudojimasis telefonais vairuojant gali būti pavojingas, todėl svarbu rasti saugų ir patogų būdą, kaip jais naudotis kelyje. Štai kur yra telefonų laikikliai automobiliams.
Išsirinkti tinkamą telefono laikiklį automobiliui gali būti nelengva užduotis, nes rinkoje yra daug įvairių variantų:
- Suderinamumas: Pirmas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti renkantis telefono laikiklį, yra suderinamumas.
- Tvirtinimo stilius: Yra keletas tvirtinimo stilių, įskaitant laikiklius ant priekinio stiklo, prietaisų skydelio, oro ventiliacijos angos ir CD lizdo laikiklius.
- Stabilumas: Stabilus telefono laikiklis yra labai svarbus, kad telefonas būtų saugus ir vairuojant nenukristų.
Rinkoje yra kelių tipų telefonų laikiklių, kurių kiekvienas turi savų privalumų ir trūkumų:
- Priekinio stiklo laikikliai: Priekinio stiklo laikikliai prie priekinio automobilio stiklo tvirtinami siurbtuku ir laiko telefoną vietoje. Jie užtikrina aiškų telefono ekrano vaizdą ir yra lengvai montuojami ir nuimami.
- Prietaisų skydelio laikikliai: Prietaisų skydelio laikikliai lipniais arba siurbtukais tvirtinami prie automobilio prietaisų skydelio ir prilaiko telefoną. Jie užtikrina stabilų ir patikimą tvirtinimą ir mažiau trukdo nei laikikliai ant priekinio stiklo.
- Oro ventiliacijos angos laikikliai: Oro ventiliacijos angų laikikliai tvirtinami prie automobilio oro angų ir prilaiko telefoną. Jie yra paprasto ir neįkyraus dizaino, juos lengva sumontuoti ir nuimti.
- CD lizdo laikikliai: CD lizdo laikikliai įdedami į automobilio CD lizdą ir prilaiko telefoną. Jie užtikrina stabilų ir saugų tvirtinimą ir netrukdo matyti kelio.
Nors telefono laikiklis gali padėti saugiai naudotis telefonu vairuojant, yra ir papildomų būdų, kaip sumažinti nelaimingų atsitikimų kelyje riziką. Daugelyje dabartinių automobilių yra įmontuotos laisvų rankų įrangos, kurios leidžia skambinti, siųsti žinutes ir valdyti muziką neatitraukiant rankų nuo vairo. Prieš pradėdami vairuoti, įsitikinkite, kad žinote, kur važiuojate ir kaip ten nuvykti. Jei važiuojate didelius atstumus, reguliariai darykite pertraukas, kad pailsėtumėte ir atsigaivintumėte.
Nuovargis ir mieguistumas
Miegas prie vairo - viena pavojingiausių situacijų keliuose, o Lietuvoje tai vis dažnesnė eismo įvykių priežastis. Statistika rodo, kad mieguistumas už vairo - viena pagrindinių avarijų priežasčių. Lietuvoje, kur dažnai tenka važiuoti ilgus atstumus, tai tampa rimta problema.
Kaip apsisaugoti nuo nuovargio kelyje:
- Visada skirkite bent 7 valandas miegui prieš ilgą kelionę.
- Jei esate įpratęs miegoti nuo 23 val. iki 6 ryto - neplanuokite kelionės tuo metu.
- Prieš kelionę pasitikrinkite, ar tavo vartojami vaistai nesukelia mieguistumo.
- Klausykite energingos muzikos, kalbėkitės su keleiviais, įsijunkite įdomų tinklalaidį.
- Per šiltas oras kelia mieguistumą. Įjunkite šiek tiek vėsesnį klimatą arba pravirkite langą.
- Net jei jautiesi gerai - kas dvi valandas sustokite.
Pamatęs šiuos signalus - ieškokite saugios vietos poilsiui. Nuovargis prie vairo - dažnas, bet dažnai nuvertinamas pavojus.
Pasiruošimas ir psichologinis nusiteikimas
„Prieš kiekvieną važiavimą, likus maždaug 30 minučių, visuomet atliekame apšilimo ir reakcijos sužadinimo pratimus - tai padeda tiek fiziškai, tiek psichologiškai pasiruošti startui“, - sako E. Januška. Jis pabrėžia, kad ir po važiavimo kūnas dažnai būna įsitempęs - ypač kaklo, pečių ir nugaros srityse. Tokiais atvejais labiausiai padeda trumpas pogulis bei masažas įsitempusioms vietoms. „Jei turiu daugiau laiko, darau ir tempimo pratimus, ypač pečių juostos ir klubų“, - atskleidžia E. Januška.
Jei planuojate kelionę, verta išvažiuoti anksčiau - taip išvengsite spūsčių ir streso. Kai keliai pilni automobilių, kantrybė tampa svarbiausia vairuotojo savybe. Navigacijos programėlės praneša apie spūstis, kelio darbus ar kliūtis, todėl verta jomis pasinaudoti.
Vairavimo kursai ir drausmė
Prieš pradedant vairavimo kursus, būtina susipažinti su programos struktūra. Supraskite, kokios temos bus nagrinėjamos ir kokių rezultatų tikimasi. Šios žinios padės jums išsikelti aiškius tikslus ir išlikti susikaupusiems per kursus.
Vairavimo kursų metu drausmė yra raktas į pažangą. Punktualumas yra labai svarbus; pasirūpinkite, kad į kiekvieną užsiėmimą atvyktumėte laiku. Praleidę užsiėmimus galite padaryti spragų mokymosi procese, o tai gali turėti įtakos bendriems jūsų rezultatams. Be to, stropiai laikykitės instruktoriaus nurodymų. Venkite išsiblaškymo vairuodami arba dalyvaudami teorijos pamokose. Vairavimo sesijų metu telefoną laikykite įjungtą tyliai arba dėtuvėje, kad išvengtumėte pagundos tikrinti pranešimus.
Praktikuokite dėmesingumą - vairuodami būkite dabarties akimirkoje. Neleiskite savo protui klaidžioti nesusijusiomis mintimis. Sutelkite dėmesį į kelią, transporto priemonės valdymą ir aplinką. Valdykite stresą ir nerimą - Vairavimas gali kelti stresą, ypač naujiems vairuotojams. Prieš vairavimą ir jo metu praktikuokite atsipalaidavimo technikas, pavyzdžiui, gilų kvėpavimą.
Natūralu, kad vairavimo kursų metu tenka susidurti su sunkumais. Daugelis naujų vairuotojų prie vairo jaučia nervingumą. Norėdami jį įveikti, priminkite sau, kad klaidas daryti galima - tai mokymosi proceso dalis. Sudėtingos vairavimo sąlygos - vairavimas esant nepalankioms oro sąlygoms ar intensyviam eismui gali būti bauginantis dalykas. Svarbiausia išlikti ramiam ir taikyti tai, ko išmokote kurso metu.
Laikantis šių patarimų ir nuolat praktikuojantis, galima išsiugdyti įgūdžius, reikalingus saugiam ir susikaupusiam vairavimui. Linkime saugių kelionių!
tags: #kaip #buti #susikaupusiam #prie #vairo