Itin retai interviu dalinanti kultinių projektų autorė bei vedėja televizijos eteryje jau didžiąją dalį savo gyvenimo.
Tiesa, anot R. Mikelkevičiūtės, reikia atskirti, kas yra darbas ir kas yra tikras gyvenimas. Visuomet po visų darbų pirmiausia važiuoju namo, pas savo šeimą. „Neišvengiama mano darbo dalis yra grimas, šukuosenos, suknelės. Realiame gyvenime aš nekenčiu suknelių ir aukštakulnių.
Asmeninis gyvenimas ir vertybės
Tada mano vyras, kuris yra labai linksmų plaučių žmogus, man sako: „Gal tu gali man pasakyti, kas ta „boba“ mano lovoj? Kita gal įsižeistų, bet man labai juokinga ir linksma“, - šmaikštavo R. Mikelkevičiūtė. „Žinot, kad ir renginiai ar apdovanojimai. Tai juk yra darbas, kuriame tu turi būti. Man tai yra kančia. Tuo tarpu aš žinau gausybę moterų, kurios ruošiasi renginiui pusę metų. Aš ne tokia. Paprastai ruošiuosi paskutinę akimirką ir iš paskutiniųjų prisiverčiu sudalyvauti ten, kur man būtina. Ten susirenka žmonės, su kuriais aš neturiu nieko bendro. Ką ten veikti?
Pasak televizijos laidų vedėjos, jai itin svarbu nepamesti savo vertybių. „Aš noriu gyventi tikrą gyvenimą, aš nenoriu to spektaklio. Aš nenoriu jokių moteriško mokyklų pamokų, kurios kala moterims į galvą, kad reikia visada būti pasitempusiai.
Rūta Mikelkevičiūtė įsitikinusi - laimė ir laisvė eina koja kojon. „Jeigu man dar kažkas nurodinėtų kaip man atrodyti ir, kodėl aš 6 ryte turiu būti su makiažu ir kavos puodeliu, atsiprašau, man tokių santykių nereikia. Aš nenoriu būti kalėjime.
Stilius ir įvaizdis
„Kviečiu šokti“ aikštelėje šokdama valsą laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė buvo panaši į paukštę. Su plazdenančia rusva suknele iš plunksnų ji šoko meilės strėle sužeistos moters atsisveikinimo valsą. Tapti paukšte šokių aikštelėje jai padėjo dizainerės Eglės Modzeliauskienės suknelė, kurią Eglė siuvo beveik mėnesį. Kiekviena plunksnelė atskirai klijuota prie audinio, o diržas nusagstytas žaliais kristalais ir išpuoštas nėriniais. „Tai - nepakartojama suknelė, tikras meno kūrinys“, - sakė R. Mikelkevičiūtė, kuri yra ne tik Eglės Modzeliauskienės talento gerbėja, bet ir gera jos bičiulė.
Tačiau nuostabus meno kūrinys visiškai nepatiko komisijos pirmininkui Vyteniui Pauliukaičiui Priešingai, jis išgyrė Rūtos valsą, suknelę iškritikavo dėl blyškios spalvos. „Visai nenuostabu, nes Vyteniui, kaip ir visiems vyrams, patinka raudonos suknelės, - juokėsi Eglė Modzeliauskienė.
Rūta Mikelkekvičiūtė sako, kad diskusijos apie jos suknelę dar kartą patvirtino posakį apie vyrus ir moteris, kilusius iš skirtingų planetų. „Moterys nuo Eglės suknelės negalėjo atitraukti akių, čiupinėjo, klausinėjo, o vyrai... Rūta pasakojo, kad vyrai, ją pamatę su plunksnų suknele, siūlė atnešti smėlio. „Kad, jei kartais, neišeitų valso žingsneliai, iš gėdos galėčiau galvą įkišti į smėlį“, - juokėsi „Kviečiu šokti“ projekto dalyvė Rūta Mikelkevičiūtė.
Televizija ir darbas
Išlaikiusi išbandymą pokalbių laida, Rūta Mikelkevičiūtė (38) imasi dar vieno iššūkio - tiesioginio eterio laidos "Speciali tema". Nuolat televizijos eteryje besirodanti laidų "Nuo... Iki" ir "Valanda su Rūta" vedėja savo asmeninį gyvenimą slepia po devyniais užraktais - ji įsitikinusi, kad kalbėjimas apie santykius viešai reiškia jų žlugimą. Tačiau savo silpnybes įvardija - moteris jaučia aistrą dideliems baltiems automobiliams.
Manau, televizija turi reaguoti į tai, kas vyksta mūsų gyvenime ir daryti tada, kai visuomenė ūžia, o ne po savaitės.
Profesionalo darbe yra daug įtampos, streso, nuovargio.
Labai puikiai pailsėjau šią vasarą - su dukra ir vyru automobiliu keliavome po Ispaniją. Kelionėje nesutikau nė vieno lietuvio. Nė vieno! Pasisėmiau teigiamų emocijų, nes viskas buvo - "manjana".
Aš mielai pagyvenčiau Tibeto vienuolyne, - dingčiau kokiems metams, kur nematyčiau kamerų, scenarijų... Nuoširdžiai sakau: aš tikrai mielai pabūčiau turtingo vyro išlaikoma ponia. Jei būčiau milijonierė, metus keliaučiau aplink pasaulį. Bet man reikia šeimą išlaikyti. Ir dar: aš visgi myliu tai, ką darau. Labai. Aš darbo žmogus.
Man šitai neduota. Aš net suvaidinti negalėčiau laidos "Po vidurnakčio" vedėjos. (Juokiasi.)
Yra nuoširdžių gerbėjų, kurie rašo laiškus, rūpinasi, pataria, dovanas siunčia. Yra ir tų dūsautojų. Bet man kartais patinka per kokį feisbuką paplepėti su tais jaunais žmonėmis. Ohoho, kokių mielų meilės prisipažinimų ir net pasiūlymų gaunu (Juokias.) Pavyzdžiui - kad mane vestų nors ir rytoj. Žinoma, kad tai pakelia man ūpą.
Jei turėčiau daug pinigų, gal mašinos būtų mano silpnybė. (Juokiasi.) Man patinka vairuoti didelius automobilius. Juokais sakau, kad mažuose mano ego netelpa. Dabar vairuoju juodą, nors man nepaprastai gražu yra balta mašina - sniego baltumo. Bet - deja. Tenka tenkintis baltų gėlių puokšte ant stalo. Pagal pajamas ir silpnybės. Tiesa, labai mėgstu kvepalus. Matyt, esu labai nepastovi, nes jų turiu keliasdešimt buteliukų ir vienintelių mėgstamų - ne.
Aš esu darboholikė, kuriai patinka daryti tai, ką daro. Man patinka! Mano hobis yra mano darbas.
Man patinka pajusti tai, kuo gyvena jaunimas. Grįžtu namo iš klubo paryčiais ir būnu pasikrovusi savaitei! Man tai yra energijos užtaisas. Patinka su draugais prie vyno taurės kalbėtis apie gyvenimą, analizuoti, diskutuoti, ginčytis - be kaukės, atvirai - dėl ko tu laimingas, dėl ko - ne. Juk mes labai retai iš tikrųjų kam nors išsikalbame. Ir sykiu pas mus labai madinga gyventi kitų žmonių gyvenimą: pasmerkti, primesti, net įžeisti kitą...
Jaunesnis vyras - ne mada, tai natūralu. Juk vyrai sensta greičiau ir gyvena 10 metų trumpiau. (Juokiasi.) O jei rimtai - moteris, kuri turi pinigų, yra savarankiška ir jai nereikia išlaikymo, ji gali leisti sau mylėti, ką nori. Džiaugiuosi, kad vis daugiau moterų ne skaičiuoja, o leidžia sau jausti. Tik viena reikia turėti omeny: kaip tarp merginų, taip ir tarp vaikinų jau susiformavo tam tikra kategorija, kurių tikslas - būti šalia turtingos arba žinomos moters. Juos vadina labai gražiai - berniukais žaisliukais. Oho, kaip tokie moka rodyti dėmesį - pasaulį po kojomis paklotų. Ne kartą teko patirti. Nuo saldžių komplimentų saldumynų metus nereikėtų. Bet kai supranta, kad nieko neišdegs, žiūrėk, netrukus jau matai jį šalia kitos moters.
Aišku, pirmas įspūdis svarbu. Bet žinau, kad grožis greitai nusibosta ir gyventi tenka su to "grožio" vidumi. Pastebėjau, kad labai gražūs žmonės paprastai gyvenime mažiau pasiekia. Žinoma, aš neabsoliutinu, bet vidutiniam žmogui pastangų reikia įdėti daugiau, o gražus nuo pat vaikystės lepinamas... Renkantis partnerį šeimai aš bijočiau kataloginio gražuolio, nes jis - ne tik tavo. (Juokiasi.)
Kol aistra yra - keičia. Bet esminiai pomėgiai, silpnybės išlieka. Beje, tai galioja ir moterims, ne tik vyrams. Neseniai buvau sutikusi buvusį draugą - pasiguodė, kad štai jau kelerius metus gyvena su nemylima moterimi. Bet juk meilė buvo, sakau... Oho kokia buvo, iš proto verčianti... Tai kur ji dingo? Juokingiausia, kad tokių istorijų daugybė ir visos jos baigiasi tais pačiais klausimais. Todėl kai moteris sako: jis pasikeis, aš jį sutramdžiau - žiūriu į tai labai atsargiai.
Manau, kad viešos meilės istorijos yra pasmerktos žlugti.
Tai kad geresnio aš neradau. (Juokiasi.) Manau, geresnio ir nėra.
Esu priklausoma nuo saulės. Ruduo ir žiema mane veikia depresyviai. Būnu liūdna ir man reikia daugiau pastangų pakelti ūpą.
Neinu į soliariumus. Girdėjau per daug medikų įspėjimų, kad rizikuočiau. Be to, man gražu balta oda. Pavydžiu žmonėms, kurių oda yra balta. O tų nukepusių merginų, kurioms 25-eri, o oda - kaip 45-erių, man labai gaila.
Požiūris į moters vaidmenį visuomenėje
Laidos vedėja Rūta Mikelkevičiūtė prisipažįsta, kad moterims iš vyrų reiktų daug ko pasimokyti. „Vyrai solidarūs, pasitiki savimi, net tada, kai neturi jokių ypatingų sugebėjimų ir gyvena taip, kaip nori. Jiems mažai rūpi, ką pasakys kiti.
Moteris, daranti karjerą - tikra „kalė“, nesirūpinanti šeima, tuo tarpu vyras - puikus šeimos tėvas, ariantis dėl savo vaikų. O jei moteris dar ir graži - amen, jos profesionalumo klausimas bus nuolat svarstomas. Kelias į aukštumas be vyro beveik neįsivazduojamas, o jos sėkmė - neva atsitiktinė“, - juokėsi Rūta, paklausta, ką ji mano apie moteris, kurios siekia karjeros. Toks stereotipas, anot žurnalistės, dar labai gajus.
„Man gaila, kad moterys, užuot palaikiusios viena kitą, kaip tai daro vyrai , visur konkuruoja. Yra toks senas anekdotas apie moteris vadoves. „Bosė prastos nuotaikos. Che, mūsų vadovei PMS, - nusprendžia visas kolektyvas. O kai prasta nuotaika bosui, visi, net moterys, užjaučia vadovą: ta jo žmona jį pribaigs. Kodėl esame nuolaidūs vyrams ir negailestingi moterims?
„Šiandien dukra paklausė, kodėl žmonės skiriasi iki šiol deklaravę meilę ir net besiskirdami tvirtinantys, kad myli, gerbia ir visada bus dėkingi vienas kitam? Nenulaikiau liežuvio, pasakiau, kad manau, jog kita meilė, greičiausiai, laukia kituose namuose. Velnias tempė tą liežuvį, nes tik į suaugusių gyvenimą žengiančiam žmogui „blizgūs popierėliai, į kuriuos vyniojame savo saldainius“ dar sunkiai skaitomi! Blemba, supratau, kad nėra lengva vaikui atsakyti net į esminį klausimą - ar egzistuoja meilė? Ir kodėl ją tokią rodo filmuose?
Sako, mam, jūs su tėčiu daugiau nei 20 m. kartu, kaip nežinai? Bet galėjome ir nebūti! Ar aš tada patarčiau dukrai tą patį? Juk nėra taip, kad visai neturėčiau ką pasakyti. Mano a.a. močiutė sakydavo: meilė (aistra) - liga, nuo kurios pasveikstama, reikia tik laiko! Negaliu prieštarauti! Kaip ir kitam jos: „po vestuvių bus tik blogiau“! Ji buvo kieta kaimo moteris ir „tie seilėjimaisi“ buvo ne jai! Kai pasišiaušiau dėl „bus tik blogiau“, paaiškino: pradžioje norime pasirodyti geresni, bet su laiku tampame kokie esame! Visos meilės istorijos prasideda vienodai, o kas, kai išsivadės šampės burbulai?
Net pati būdama N metų žmona sakau - net kvailys laisva valia (nebent mazochistas) nepakęs dešimtmečiais besitęsiančio knarkimo, sūrio trupinių ant kilimo ir žalios kaukės su treningu savaitgaliais. (Palikime priklausomybes ir sindromus dabar nuošaly - ne šio posto esmė). Ypač, kai aplink ne palmės ir jūra, o Marytės ar Jurgiai, kurie nesmaugia „ar tu mane myli ir kaip jautiesi“, kvepia gerais kvepalais, ne atpylusiu vaiku ar dar blogiau - žodžiu, buitiaku! Nebent, jūs esate draugai, gal geriausi! Aš net manau, kad tai vienintelė sąlyga ilgalaikiams santykiams.
Dažniausiai geriausi draugai nesiskiria, skiriasi meilužiai! Meluoja tie, kurie sako, jog draugystė - meilės pabaiga! Ir tik dabar suprantu, ką reiškė kaimo moters - „santuokai rinkis žmogų, ne vyrą“! Ar santuoka apie džiaugsmą? Ne. Santuoka greičiau apie liūdesį, tik suprask teisingai! Ar ištikus bėdai leki namo, ar iš namų? Kai smagu, su tavimi bus visi, kai liūdna - vienetai, tie, kuriems tu rūpi. Bet anyway, santuoka negali būti kalėjimas, kad ir Maldyvuose su šampanu - turime teisę būti laimingi, taip, kaip tą laimę suprantame!
Pagaliau, santykiai kaip suknelė. Ji gali būti labai graži, madinga, tokia, kuria pasipuošus kitos pavydės, bet atiduok ją, jei varžo judesius, per siūles braška, spaudžia, ar šiaip, jautiesi nesaugiai - ne tau tos mados, dukryte! Geriau jau pižama! Ir nedaryk rimto sprendimo, kai esi apimta aistros ar pykčio - vėliau gali tekti bėgti arba prašyti atleidimo! P.S. Jei kada būsi viešu žmogumi ir skirsiesi, dėl Dievo meilės, nerašyk skubotų viešų laiškų su visais: „gerbiu, pralaimėjau, visada būsiu dėkinga“, kol nebūsite abu „suderinę pozicijos“ ir neparuošę vaikų. Visuomenė ne psichologo kabinetas, greičiau, kiaulių gardas - tokio viešumo vaikai nenusipelnė!
O jei labai spaus, pakaks trumpo: skiriuosi, gerbkite mūsų jausmus, kol kas jokių komentarų! Ar visa tai padėtų? Nežinau. Kaip ir nesu tikra, kad pačiai man visa tai pavyktų” - mintimis dalijosi R. Mikelkevičiūtė.
„Tik iš pirmo žvilgsnio žodis bučinys žada kažką lengvo, neįpareigojančio, romantiško. Tačiau bučinys iš tiesų yra fundamentalus dalykas, nes jis mus lydi nuo pat gimimo iki pat mirties - gimusius bučiniu mus pasitinka mama, į paskutinę kelionę bučiniu mus išlydi tie, kurie myli... Ir kiti svarbiausi gyvenimo įvykiai palydimi bučiniu - pirma meilė, meilės laiškas, susitaikymas, sužadėtuvės, vestuvės.
Bučiniu galima labai daug ką ištaisyti, pastebėjote? Kaip antai: „Brangusis, aš paėmiau šiek tiek pinigėlių iš tavo sąskaitos savo suknelei” - pažįstama situacija? Tik tai pasakyti reikia, žinoma, po bučinio… Ir pagaliau, nemalonių pokalbių kartėlis visada mažiau kartus, jei jis palydimas bučiniu. Bučinys visada bus madingas, o dabar dėl besikeičiančio pasaulio, jis taps aukso vertės“, - sako naująjį LNK projektą pristatanti Rūta Mikelkevičiūtė.
Naujos laidos studija bus įrengta tarsi Rūtos namai - 25 metus televizijoje dirbančiai Rūtai televizija tikrai yra antrieji namai. Kiekvieną ketvirtadienio vakarą pokalbių laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė kvies į savo namus svečius - draugus, bičiulius ir net nepažįstamuosius - aptarti aktualijų, pasidalinti savo patirtimi ir istorijomis, pateikti gyvenimiškų patarimų ir receptų. Taip, tai gali būti net močiutės pyrago receptas, nes brangios asmeninės detalės suartina žmones.
Nežinia, ar vedėjos šeimai vėlyvos ketvirtadienio diskusijos, o kartais net vakarėliai, bus labai prie širdies, nes Rūta jiems atidavė ir virtuvę. Čia vyks laidos pokalbis „tête-à-tête“ arba „papasakok man viską” - be tokio pokalbio joks bičiulių susibūrimas, net vakarėlis nepraeina.
„Toks pokalbis dažniausiai vyksta virtuvėje. Ten nutinka netikėtų dalykų, ašarų ir apsikabinimų, pagaliau, pasižadėjimų, kad daugiau taip „niekada, niekada“... Vienam toks pokalbis - spyris eiti į priekį, galimybė pamatyti situaciją iš šalies, gal susitaikymas, kitam - net naujo gyvenimo pradžia“, - apie būsimosios laidos pašnekovus kalba Rūta.
Laidoje bus kalbama temomis, kurias kiekviena šeima aptaria savo namuose. „Korepetitorius, muzika, baseinas - ar geras išsilavinimas priklauso tik turtingiems, ar gyvenimas baigiasi, ar prasideda nuo 40-ies. Pagaliau, kodėl vienas laimingas, nors neturi milijonų, o kitam nuolat negana, nors jo garaže 7 „Ferariai“, kišenėje - valerijonai, ant miegamojo stalelio migdomieji ir jis kas savaitę lankos pas psichologą“.
„Jauskitės kaip namie, bet nepamirkite, kad esate svečiuose“, - juokiasi pokalbių laidos šeimininkė, kuri bus ne tik klausianti vedėja, žurnalistė, pokalbių moderatorė, bet ir dalinsis savo asmenine gyvenimo patirtimi. O jos yra nemažai. „Daugiau nei 20 metų su tuo pačiu vyru ir toje pačioje televizijoje - įsivaizduojate, kiek reikia daug kantrybės, kūrybos ir net ištvermės?“, - juokiasi Rūta.
„Visi žinome, kad meilė yra darbas! Ir santykiai - darbas. Grožis ir gera išvaizda taip pat reikalauja darbo. O ir pats darbas yra darbas. Kas tada yra malonumas? Geras pokalbis, po kurio jautiesi praturtėjęs, - sako naujo pokalbių šou vedėja Rūta. - Nieko nėra vertingesnio šiais laikais už patirtį, išgyvenimus ir santykius. Už tai, kad mes vienas su kitu galime visu tuo dalintis. Tai mus daro žmogiškais. Linkiu, kad mes vienas į kitą žvelgtume kaip į draugą, ne priešą. Bučiuoju. Rūta”, - šypsosi naujos pokalbių laidos vedėja.
Svarbiausi Rūtos Mikelkevičiūtės gyvenimo principai:
- Atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo
- Nepamesti savo vertybių
- Būti laisvam ir laimingam
- Mylėti tai, ką darai