JAV Nekilnojamojo Turto Deklaravimas: Svarbiausi Aspektai ir Naujovės Lietuvoje

Kai kurie gyventojai, pernai pardavę nekilnojamąjį turtą, iki gegužės 2 dienos turi pateikti pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Daliai gyventojų, pernai pardavusių transporto priemonę ar nekilnojamąjį turtą, iki gegužės 2 d. gali tekti sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Gyventojai jau gali dirstelėti į preliminarias pajamų deklaracijas.

Savo pajamas, kaip ir kasmet, privalo deklaruoti gyventojai, vykdę individualią veiklą (IDV) su IDV pažyma arba įsigiję verslo liudijimą, net jeigu iš šios veiklos negavo pajamų. Taip pat deklaruoti savo pajamas privalu ir tiems, kurie norėjo pasinaudoti GPM lengvatomis.

FR0585 forma - Paveldimo turto mokesčio deklaracija

Mokesčio tarifai ir sąlygos

Nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Vis dėlto, jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumą (2023 m. 120 VDU - 202 188 Eur), tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą GPM reikia sumokėti iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t. y.

VMI vadovo pavaduotojas Martynas Endrijaitis paaiškina, kad iki gegužės 2 d. pajamų deklaraciją pateikti ir mokestį sumokėti turi tie gyventojai, kurie pernai pardavė nuosavybėje mažiau nei 10 metų turėtą nekilnojamąjį turtą. Tačiau yra išimčių.

• Jei gyvenamąją vietą parduotame būste buvote deklaravęs trumpiau nei 2-ejus metus, tačiau po jo pardavimo per 1 metus įsigyjate kitą ir savo gyvenamąją vietą deklaruojate naujame būste, pajamų deklaracijos teikti ir mokesčio mokėti taip pat nereikia.

Gyventojams, kurie pernai pardavė transporto priemonę (automobilį, motociklą ar pan.), pirmiausia rekomenduojama atkreipti dėmesį, ar parduota transporto priemonė nuosavybės teise išlaikyta bent 3-ejus metus.

Pateikti pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį reikia tuomet, kai nuo transporto priemonės įsigijimo iki pardavimo praėjo mažiau nei 3-eji metai - tada 15 proc. Pavyzdžiui, automobilį įsigijus už 1 500 eurų ir nepraėjus 3-ejiems metams pardavus jį už 2000 eurų. Tokiu atveju 15 proc.

„Kai nuo nekilnojamojo turto įsigijimo iki pardavimo nepraėjo 10 metų, tai jį pardavus, gautas pelnas yra apmokestinamas 15 proc. arba 20 proc. GPM tarifu, priklausomai nuo to, ar pardavimo pajamos kartu su kitomis, gautomis ne iš darbo santykių, pajamomis viršijo 120 vidutinių darbo užmokesčių ar ne. Tokios pačios apmokestinimo sąlygos taikomos pajamoms už parduotas transporto priemones, kurios neišlaikytos nuosavybėje 3 metus“, - paaiškino VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, pažymėdama, kad duomenis apie nekilnojamojo turto ir transporto priemonių pardavimus VMI gauna iš Registrų centro ir „Regitros“.

Naujausiais duomenimis, beveik 9 tūkst. gyventojų pernai pardavę nekilnojamąjį turtą, jau deklaravo 3,7 mln. eurų mokėtino GPM, o 45 tūkst. gyventojų pardavę transporto priemones - 2,7 mln. eurų mokesčių. Didžiausia vieno gyventojo deklaruota GPM suma už nekilnojamojo turto pardavimą siekia net 0,5 mln. eurų.

Šiemet, deklaruoti pajamas gautas už 2019 m. parduotą nekilnojamąjį turtą turi 44 tūkst. gyventojų, už parduotas transporto priemones - 98 tūkst. gyventojų. Pernai 35 tūkst. nekilnojamąjį turtą pardavusių gyventojų deklaravo 21 mln. eurų GPM, o 92 tūkst. pardavusių transporto priemones - 8,1 mln. eurų valstybės biudžetą mokėtino GPM.

VMI pažymi, jeigu nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, kartu su kitomis, nesusijusiomis su darbo santykiais, pajamomis, neviršija 120 VDU (136344 Eur) tai jos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, o 120 VDU viršijanti minėtų pajamų dalis apmokestinama 20 proc. tarifu.

VMI atkreipia dėmesį, kad numatytos išimtys ir GPM mokėti nereikia:

• jei nekilnojamas turtas ar transporto priemonė parduoti pigiau nei buvo pirkti (arba už tą pačią kainą);
• kai nekilnojamas turtas išlaikytas nuosavybėje 10 metų ir daugiau (iki 2015-12-31 buvo reikalavimas turtą išlaikyti ne trumpiau kaip 3 metus, nuo 2016-01-01 terminas pakeistas į 10 metų), o transporto priemonė išlaikyta 3 m. ir daugiau;
• kai parduotame būste pastaruosius 2 metus iki pardavimo buvo deklaruota gyventojo gyvenamoji vieta;
• kai gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau negu 2 m., tačiau gautos būsto pardavimo pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo yra panaudojamos kito gyvenamojo būsto įsigijimui, kuriame gyventojas deklaruoja gyvenamąją vietą.

VMI informuoja, kad gyventojams susidūrusiems su finansiniais sunkumais, ir kurie iki liepos 1 d. negalės sumokėti mokesčių, iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir dar du mėnesius, delspinigių VMI neskaičiuos ir išieškojimo veiksmų nevykdys.

Nauji NT mokesčių pakeitimai nuo 2026 m.

Pasak advokatų kontoros WIDEN partnerės, advokatės, nekilnojamojo turto ir statybų teisės praktikos vadovės Jolantos Stonės, naujovės gali turėti reikšmingos įtakos tiek gyventojų finansiniams sprendimams, tiek NT rinkos dinamikai. Ji apibendrina nekilnojamojo turto mokesčių pakeitimus ir teigia, kad daugeliu atveju pakeista mokestinė sistema labiausiai paveiks ne tuos, kurie turi vieną šeimos gyvenimui skirtą namą ar butą, o asmenis, valdančius kelis nekilnojamojo turto objektus - papildomus butus, sodybas ar komercinį turtą. Jiems svarbu iš anksto įsivertinti galimas išlaidas ir apsvarstyti turto struktūros optimizavimą.

Pagrindinis gyvenamasis būstas

Pagal naujus mokesčių pakeitimus, nuo 2026 m. pagrindinis gyvenamasis būstas nebus apmokestinamas, jei jo vertė neviršija 450 000 eurų. Sutuoktiniams taikoma bendra - 900 000 eurų - riba. Viršijančiai daliai galioja tarifas nuo 0,1 iki 1 %, nustatomas konkrečios savivaldybės. Savivaldybės tarybos sprendimu ši riba gali būti padidinta, todėl kai kuriose vietovėse mokestis gali būti netaikomas net turint brangesnį būstą.

Advokatė pateikia pavyzdį, kad jei būstas priklauso vienam asmeniui ir jo vertė yra 500 000 eurų, apmokestinama dalis tebus 50 000 eurų, nuo kurios mokamas 0,1-1 % tarifas, o tai sudarytų metinį 50-500 eurų mokestį.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagrindiniu būstu laikomas tas, kuriame savininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Mokesčio dydis gali ženkliai skirtis priklausomai nuo gyvenamosios vietos - didmiesčiuose ir kurortinėse teritorijose tarifai gali būti aukštesni nei mažesniuose miesteliuose. Todėl labai svarbu sekti konkrečios savivaldybės sprendimus dėl apmokestinamosios vertės ir tarifų“, - pataria J. Stonė.

Kitas nekomercinis NT

Nekilnojamasis turtas, kuris nėra pagrindinis būstas, nuo kitų metų bus apmokestinamas pagal progresinę mokesčių sistemą. Tarifai svyruos nuo 0 % iki 1 %, priklausomai nuo turto vertės. Pavyzdžiui, už 300 000 eurų vertės butą, kuris nėra pagrindinis gyvenamasis būstas, metinis mokestis sieks apie 700 eurų.

Apleistas turtas

Savivaldybės gali taikyti aukštesnį, net iki 4-5 %, tarifą neprižiūrimam ar nenaudojamam turtui. Konkretų dydį tvirtina savivaldybės taryba. Jolanta Stonė, advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, sako, kad tai reiškia, jog už apleistą sodybą, kurios vertė 100 000 eurų, metinis mokestis gali siekti net 4 000-5 000 eurų, todėl savininkai raginami pasirūpinti turto sutvarkymu, kad išvengtų permokų.

Komercinis NT

Komercinės paskirties turtas, pavyzdžiui, biurai, sandėliai, prekybinės patalpos, taip pat priskiriamas prie apmokestinamo nekilnojamojo turto. Šiam turtui galios tie patys progresiniai tarifai (0-1 %), tačiau savivaldybės galės taikyti atskirus tarifus, priklausomai nuo paskirties. „Praktikoje tai reiškia, kad už komercinį turtą dažniausiai teks mokėti daugiau nei už papildomą gyvenamąjį būstą“, - pažymi teisininkė.

GPM lengvatos

Gyventojams sudaromos sąlygos nelaukti 10 metų, jei norima parduoti NT nemokant GPM. Nuo 2026 m. sausio 1 d. trumpinamas laikotarpis, po kurio galima parduoti nekilnojamąjį turtą nemokant GPM - nuo 10 metų iki 5 metų.

Taip pat išlieka galimybė nemokėti GPM tais atvejais, kai:

• parduodamas gyvenamasis turtas, kuriame asmuo deklaravo savo gyvenamąją vietą pastaruosius 2 metus ar ilgiau;
• jei gyvenamoji vieta deklaruota trumpiau nei 2 metai, bet gautas pelnas per 12 mėn. panaudotas kitam būstui įsigyti.

„Svarbus aspektas - deklaracija turi atitikti realybę. Formalus gyvenamosios vietos deklaravimas, kai asmuo faktiškai ten negyveno, gali lemti lengvatos panaikinimą“, - perspėja advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, nekilnojamojo turto ir statybų teisės praktikos vadovė Jolanta Stonė.

NT mokesčių pakeitimų santrauka

Mokesčio tipas	Sąlygos	Tarifas
Pagrindinis būstas	Iki 450 000 Eur (sutuoktiniams - 900 000 Eur)	Neapmokestinamas
Kitas nekomercinis NT	-	Progresinė mokesčių sistema (0-1 %)
Apleistas turtas	-	Galimas tarifas iki 5 %
GPM pardavimo atvejais	Turtas išlaikytas ≥ 5 m. arba deklaruota gyvenamoji vieta ≥ 2 m.; arba, jei pelnas panaudotas naujam būstui per 12 mėn.	Neapmokestinama

Paveldėto turto deklaravimas

Paveldimo turto mokestis Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas.

Mokesčio mokėtojai:

• Nuolatiniai Lietuvos gyventojai. (Nuolatinis Lietuvos gyventojas - fizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas.
• Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai. (Nenuolatinis Lietuvos gyventojas - fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.)

Mokesčio objektas:

• Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai);
• Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas: kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.

Mokesčio tarifai:

Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:

• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai;
• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.

Mokesčio lengvatos:

Mokesčiu neapmokestinama:

• vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
• vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
• paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.

Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Deklaravimas ir sumokėjimas:

• Gyventojas, paveldėjęs turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista. Deklaruoti paveldėtą turtą nereikia;
• Nuolatinis Lietuvos gyventojas, paveldėjęs turtą užsienio valstybėse, iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais turtas buvo paveldėtas, kovo 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti vietos mokesčio administratoriui mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį.

Paveldimo turto mokesčio deklaracijos, kai turtas paveldėtas užsienio valstybėse, FR0585 forma ir jos priedo FR0585P forma bei Paveldimo turto mokesčio deklaracijos, kai turtas paveldėtas užsienio valstybėse, FR0585 formos ir jos priedo FR0585P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės yra patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-325.

VMI mokėjimų duomenys: Įmokų kodai Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos Kiti ypatumai:

Paveldimo turto apmokestinamoji vertė ir mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 patvirtintų Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių nustatyta tvarka.

Paveldėjus Lietuvoje esantį turtą, mokestis apskaičiuojamas mokesčio administratoriaus išduodamoje Paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymoje (FR0514 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. V-80) pagal turtą paveldinčio gyventojo pateiktus dokumentus (notaro išduotą pažymą apie paveldimą turtą ir kitus dokumentus, reikalingus paveldimo turto apmokestinamajai vertei ir mokesčiui apskaičiuoti).

Paveldimo turto mokestis

MGK pažymi, kad, pavyzdžiui, deklaruojant sutuoktinių pajamas (nesant vedybų sutarties), jos deklaracijose turi būti dalinamos per pusę, neatsižvelgiant į tai, į kurio gyventojo sąskaitą pervedamos lėšos. Pavyzdžiui, jei sutuoktinis parduoda akcijas, už kurias pajamas gauna į asmeninę sąskaitą, akcijų pardavimo pajamas ir įsigijimo kainą turi deklaruoti abu sutuoktiniai lygiomis dalimis, kiekvienas atskirai pritaikydamas neapmokestinamąjį dydį - 500 Eur.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad nedeklaruotais sandoriais nėra galimybės pagrįsti turto įsigijimo ar pajamų šaltinių.

Kaip nustatoma parduoto turto kaina

Gyventojui pardavus paveldėtą turtą, iš pardavimo pajamų atimama įsigijimo kaina gali būti nustatoma dviem būdais. Ginčų praktika atskleidė, jog gyventojai nežino, kad turto įsigijimo kaina gyventojo pasirinkimu gali būti laikoma ne tik paveldėjimo metu įgyto turto vertė, nurodyta paveldėjimo teisės liudijime, bet ir turto vertintojo nustatyta individuali rinkos vertė (ne vėliau kaip paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo datai).

NT sandorius svarbu pagrįsti dokumentais

Nekilnojamojo turto įsigijimo ar pasistatymo kainą svarbu pagrįsti konkrečiais dokumentais. Ginčų praktika parodė, kad, nesant įrodymų, turto įsigijimo kaina negali būti nustatoma remiantis ekonominio modeliavimo ar kitais netiesioginiais metodais.

Kada atsiranda PVM prievolė

Pardavus gyventojų pastatytus objektus, gali atsirasti ne tik GPM, bet ir PVM prievolės.

tags: #kaip #deklaruoti #amerikoje #turima #nekilnojama #turta