Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Nuomojamame Būste Lietuvoje

Kiekvienas nuolatinis Lietuvos gyventojas (įskaitant užsieniečius, turinčius leidimą gyventi) turi deklaruoti savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Ir tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims, tokioms kaip socialinės išmokos, rinkimų teisė ir kt.

Kas Yra Gyvenamosios Vietos Deklaravimas?

Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos.

Kodėl Svarbu Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus dėl kelių priežasčių:

• Socialinių išmokų ir paslaugų gavimas: Gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.
• Rinkimų teisė: Gyvenamosios vietos deklaracija yra pagrindas dalyvauti savivaldos ir nacionaliniuose rinkimuose.

Kada Reikia Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?

Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais. Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.

Kaip Sužinoti Savo Deklaruotą Gyvenamąją Vietą?

Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos. Horizontalioje menių juostoje pasirinkti "Gyventojų registras", tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti "Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre" ir paspausti mygtuką "Susipažinti".

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas Nuomojamame Būste

Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis. Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo.

2016 metais įsigaliojo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimai, numatantys, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje.

Ar Galima Prisideklaruoti Būste Be Savininko Žinios?

J. Juškaitė nurodė, kad nuomininkas gali prisideklaruoti gyvenamąją vietą be būsto savininko žinios. Jos aiškinimu, deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai reikia pateikti patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) arba jo įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo ten apsigyventų, arba kitą dokumentą, kuris patvirtina asmens teisę ten gyventi.

Advokatė atkreipė dėmesį, kad, jeigu tame dokumente yra nurodyta data, iki kurios asmeniui leista gyventi tame būste (arba tokią datą gyvenamosios vietos deklaracijoje nurodo savininkas), deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki tos nurodytos datos.

„Tai reiškia, kad deklaruojant gyvenamąją vietą pakanka pateikti nuomos sutartį ir gyvenamoji vieta deklaruojama bus iki tol, kol galios sudaryta nuomos sutartis. Pvz., jeigu būstas išnuomojamas vienerių metų laikotarpiui, nuomininko gyvenamoji vieta bus deklaruojama tik tiems vieneriems metams“, - dėstė pašnekovė.

Ar Nuomininką Išdeklaruoti Galima Ne Visada?

Pasak J. Juškaitės, prašymą ištaisyti neteisingus deklaravimo duomenis ar juos pakeisti nagrinėja ir sprendimą dėl deklaravimo duomenų taisymo ir keitimo priima deklaravimo įstaiga.

Taip būna, kuomet patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.

„Taigi, išdeklaruoti asmenį (nuomininką) iš nuosavybės teise priklausančio namo (buto) galima tik tada, kai asmuo nebegyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Todėl tuo atveju, kai nuomotojas nuomoja būstą, geriausia numatyti nuomos terminą (pvz., nuomos sutarties galiojimą 6 mėn. su galimybe pratęsti nuomos laikotarpį). Kuomet bus numatomas ribotas nuomos laikotarpis, o jam pasibaigus nuomos sutartis nebus pratęsiama, asmens gyvenamosios vietos deklaravimas automatiškai pasinaikins“, - pasakojo J. Juškaitė.

Registrų centro atstovas pridūrė, kad pakeitus gyvenamąją vietą ar patalpų savininkui pateikus prašymą panaikinti kito gyvenamąją vietą deklaravusio asmens duomenis, t. y. išdeklaruoti, asmuo turi per vieną mėnesį deklaruoti naują gyvenamąją vietą.

„Tais atvejais, kai asmuo neturi galimybių deklaruoti savo gyvenamosios vietos jokiose gyvenamosiose patalpose, jis gali būti įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą“, - nurodė V. Danilevičius.

Kada Deklaruoti Gyvenamąją Vietą Gali Kitas Asmuo?

„Jankauskas ir partneriai“ teisininkė nurodė, kad kitas asmuo pilnamečio, veiksnaus asmens deklaruoti gyvenamojoje vietoje negali, tą padaryti gali tik pats asmuo. Vis tik ji paminėjo išimtis, kuriomis esant kitas asmuo galėtų deklaruoti asmens gyvenamąją vietą:

• Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai (įtėviai), globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai;
• Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais (įtėviais), globėjais (rūpintojais) arba kitais teisėtais atstovais ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo;
• Asmenų, kuriems yra nustatyta globa ar rūpyba, gyvenamąją vietą deklaruoja globėjai (rūpintojai), socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms pavesta eiti globėjų (rūpintojų) pareigas, administracija.

Kaip Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?

Savo gyvenamąją vietą pakeitę ar į Lietuvą atvykę arba sugrįžę gyventis asmenys savo gyvenamosios vietos adresą turi deklaruoti per vieną mėnesį.

1. Kaip deklaruoti gyvenamąją vietą?

   Deklaruoti savo gyvenamąją vietą galite prisijungę prie Elektroninių valdžios vartų portalo užpildydami elektroninę gyvenamosios vietos deklaracijos formą puslapyje epaslaugos.lt.

   Kitas būdas - atvykti į gyvenamosios vietos seniūniją, aptarnaujančią tą savivaldybės teritorijos dalį, kurioje gyvensite, ir pateikti visus reikiamus dokumentus.

2. Kokia dokumentai yra reikalingi?

   Deklaravimo įstaigai kartu su deklaracija turi būti pateikta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, išskyrus atvejus, kai deklaracija pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu arba siunčiama per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą.

   Deklaruojant gyvenamąją vietą ne asmeniui priklausančiame pastate ar patalpose kartu reikia pateikti pastato ar patalpų savininko sutikimą.

3. Ar nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojame bute?

   Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute nesant atskiro buto savininko sutikimo.

Nuomos Kainos Lietuvoje

Nuomos kainos Lietuvoje vis dar palyginti nedidelės, lyginant su senesnėmis ES valstybėmis narėmis. Nuomos kaina priklauso nuo miesto, vietos mieste, buto dydžio ir būklės, sutarties trukmės, šildymo tipo ir daugelio kitų veiksnių.

Nuomos kainos Lietuvoje Trijuose didžiausiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) vidutinės nuomos kainos svyruoja nuo 270 EUR už vieno miegamojo butą priemiesčiuose iki 700 EUR ir daugiau miesto centre. Kainos paprastai kyla prieš rugsėjį, kai studentai grįžta į didžiuosius miestus.

Mažesniuose miestuose ir miesteliuose nuomos kainos paprastai būna žymiai mažesnės nei didmiesčiuose, todėl jei ieškote pigesnės alternatyvos, verta apsvarstyti gyvenimą mažesniame mieste. Be nuomos mokesčio, taip pat reikia mokėti papildomus komunalinius mokesčius, tokius kaip už šildymą, vandenį, elektrą ir šiukšlių išvežimą. Šie mokesčiai gali būti įtraukti į nuomos kainą arba mokami atskirai.

Vidutines nuomos kainas skirtinguose Lietuvos miestuose galite pasitikrinti čia.

Užstatas

Dauguma būsto savininkų prašo užstato, kuris paprastai atitinka 1-3 mėnesių nuomos sumą. Šis užstatas yra skirtas užtikrinti, kad nuomotojas nepatirs nuostolių dėl galimų žalos arba neapmokėtų nuomos. Užstatas yra grąžinamas, jei sutarties sąlygos nėra pažeidžiamos.

Nuomos Sutartis

Prieš mokėdami nuomotojui, apžiūrėkite būstą ir pasirašykite nuomos sutartį. Nuomos sutartyje turėtų būti aiškiai nurodyti nuomos terminai, sąlygos, baldai ir įranga, kuri bus suteikta naudojimui, taip pat išsikėlimo sąlygos. Atidžiai perskaitykite sutarties sąlygas dėl papildomų įsipareigojimų, tokių kaip atsakomybė už būsto priežiūrą, remonto darbai ir kt.

Internete galite rasti pavyzdinių nuomos sutarčių, kurios padės geriau suprasti, kaip turėtų atrodyti tokia sutartis. Esant poreikiui, sutartį galima registruoti VĮ Registrų centras.

Kur Ieškoti Būsto Nuomai?

Galite ieškoti butų ir namų populiariausiose nekilnojamojo turto internetinėse svetainėse: Aruodas, Domoplius, Rebaltic. Taip pat galite kreiptis į agentūrą (Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos svetainėje galite rasti pagrindinių nekilnojamojo turto agentūrų kontaktus, kurios už mokestį padės jums rasti būstą). Tai ypač populiaru tarp jaunimo ir yra puikus būdas susirasti naujų draugų, mokytis kalbų ir pažinti naują kultūrą.

tags: #kaip #deklaruoti #gyvenama #vieta #nuomojame #bute