Ar įmanoma Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto be banko įsikišimo? Ar įmanoma be tradicinės būsto paskolos su palūkanomis? Pasirodo, paskola būstui be banko įmanoma.
Išperkamoji nuoma - alternatyva bankams
Lietuvoje sparčiai populiarėja naujas atsiskaitymo už nekilnojamąjį turtą būdas, kuriam bankas visiškai nereikalingas. Tai išperkamoji nuoma. Iki šiol išperkamoji nuoma dažniausiai buvo siejama su automobiliais ir stambia buitine technika, baldais, tačiau dabar šiuo būdu galima įsigyti ir būstus didmiesčiuose.
Kaip veikia išperkamoji nuoma?
Išperkamoji nuoma veikia gana paprastai:
- Būstas Jums išnuomojamas pilnai įrengtas.
- Kas mėnesį mokamas nuomos mokestis, kurio didžioji dalis yra skirta būsto išsipirkimui.
- Šeimininkas kas mėnesį sumoka tam tikrą įmoką ir ją moka iki 120 mėnesių (10 metų) tol, kol sumokama visa būsto pardavimo suma.
- Būstas per visą tą laikotarpį priklauso pardavėjui. Jis perrašomas, kai sumokama visa suma.
Bankas šiuose Pardavėjo ir nuomininko-pirkėjo santykiuose gali ir nedalyvauti iš viso, nes pinigus reikia pervesti tiesiogiai Pardavėjui. Tai dažniausiai stambi NT vystytojų kompanija arba išperkamosios nuomos paslaugų teikėjai.
Pradinis įnašas - būtinas
Pradinis įnašas, bent jau minimalus, dabar yra reikalingas visur. Jis gali būti nuo 5% iki 15-30 proc., priklausomai nuo būsto tipo ir pardavimo kainos. Kuo pradinis įnašas būsto paskolai didesnis, tuo mėnesinė įmoka mažesnė.
Net ir išperkamosios nuomos atveju pradinis įnašas vis tiek yra reikalingas. Jei dirbantys užsienyje tautiečiai sukaupia šiek tiek pinigų, tikslinga jų dalį palikti, kaip pradinį įnašą, o kitą dalį pasilikti remontui ir įrengimui. Ypač, jei tai naujos statybos būstas, kuriame tik baltos sienos ir betonas.
Tiesa sakant būsto paskolos be pradinio įnašo pagal visus Lietuvos banko reikalavimus yra negalima. Tai pat bankas neleidžiama skolinti pradiniam įnašui ar priimti pradinio įnašo, kuris gautas paskolos būdu. Taigi vienintelė išeitis - jį susitaupyti arba sumokėti dalimis išperkamosios nuomos būdu.
Galimybės uždirbti iš nuomos
Keletą ar keliolika metų užsienyje dirbantys lietuviai negali nuolatos grįžti į tėvynę ir prižiūrėti ką tik įsigyto nekilnojamojo turto. Dėl to būstai yra įrengiami šiuolaikiškai ir išnuomojami. Pageidautina ilgalaikė nuoma, kad nereiktų nuolatos pildyti skelbimų ir ieškoti nuomininkų.
2-3 kambarių (60-80 kv. m.) būsto Vilniuje nuoma - 450-650 eurų neatskaičius mokesčių. Nuomojantiems būstą reikia kitais metais susimokėti 15 proc. GPM, tad reiktų turėti omenyje ir šiuos mokesčius.
Kad būstas uždirbtų bent simboliškus 20 eurų, reiktų pasidaryti tokią įmoką, kuri neviršytų nuomos sumos po mokesčių. Taigi, išnuomojate savo būstą už 650 eurų, o patys pasidarote, kad išperkamosios nuomos įmoka būstų ne didesnė, nei 550 eurų. Ar yra NT objektų su tokia įmoka? Pasižiūrėkite siūlomų būstų sąrašą ir jame rasite keletą tinkamų variantų.
Toks variantas užsienyje gyvenantiems ir dirbantiems tautiečiams yra labai realus, be to nesunkiai įgyvendinamas. Juk nekilnojamasis turtas jiems yra investicija į ateitį - gal kažkada grįš jų vaikai į Tėvynę ir iš karto turės, kur gyventi ir kurti savo gyvenimą. Sumokėję 20-30 tūkstančių eurų per dešimt metų jau turės savo nekilnojamąjį turtą, kurį galima palikti vaikams arba pelningai parduoti.
Būsto pirkimas užsieniečiams
Užsieniečiai, nepriklausomai nuo jų pilietybės, paprastai gali įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje be specialaus leidimo iš vietos valdžios institucijų. ES piliečiams nėra jokių apribojimų, tačiau ne ES piliečiams gali būti tam tikrų ribojimų, ypač kalbant apie žemės įsigijimą.
Norint turėti nuosavybę Lietuvoje, nereikia būti rezidentu, tačiau nuosavybės turėjimas automatiškai nesuteikia teisės gauti leidimą gyventi Lietuvoje.
SVARBU: Šiuo metu Rusijos piliečiams, neturintiems leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, draudžiama pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje
Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Kainos priklauso nuo miesto, jo rajono, buto būklės, dydžio ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymo sistema bei atstumas nuo darželių ir mokyklų.
Vidutinės kvadratinio metro kainos įvairiuose miestuose:
| Miestas | Kaina už kv. m (EUR) |
|---|---|
| Vilniaus centras | 2 300 - 8 500 |
| Kauno centras | 1 950 - 4 200 |
| Šiaulių centras | 960 - 2 500 |
Jei ieškote modernaus ~50 kv. m naujos statybos buto prestižinėje Vilniaus vietoje, galite tikėtis, kad kaina viršys 250 000 EUR.
Kur ieškoti nekilnojamojo turto skelbimų?
Skelbimų apie parduodamus būstus galite rasti svetainėse:
- aruodas.lt
- alio.lt
- capital.lt
- domoplius.lt
- ntportalas.lt
- realu.lt
- skelbiu.lt
Būsto pirkimo procesas
Nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas tiesiogiai savininko arba per nekilnojamojo turto agentūrą, atstovaujančią savininkui. Įsigyjant būstą yra pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis.
Yra du mokėjimo variantai: nuosavos lėšos arba banko suteikta būsto paskola. Atkreipkite dėmesį, kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, o nuosavybę reikia užregistruoti Registrų centre.
Perkant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje reikės sumokėti notaro mokestį, kuris sudaro 0,45% nuo sandorio sumos. Taip pat bus papildomų mokesčių už turto teisinio statuso patikrinimą įvairiuose registruose, pavyzdžiui, dėl esamų hipotekų. Be to, teks sumokėti už įsigyto turto registravimą Registrų centre.
SVARBU: Nekilnojamojo turto įsigijimas nesuteikia teisės gyventi Lietuvoje.
Žemės pirkimas Lietuvoje
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalį, užsienio piliečiai gali įsigyti žemės, jei atitinka tam tikrus kriterijus. Žemės sklypą gali įsigyti tik asmenys ir subjektai, atitinkantys Europos ir Transatlantinius kriterijus.
Kurie užsieniečiai gali įsigyti žemę Lietuvoje?
- Juridiniai asmenys: Įmonės, įsteigtos ES valstybėse narėse, Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) valstybėse narėse arba laisvose ekonominėse zonose.
- Fiziniai asmenys: ES ir EFTA valstybių narių piliečiai; nuolatiniai ES ir EFTA valstybių narių gyventojai; nuolatiniai Lietuvos gyventojai, net jei jie nėra Lietuvos piliečiai.
Žemės paveldėjimas Lietuvoje
Lietuvos piliečio mirties atveju jų žemę gali paveldėti užsieniečiai, tačiau yra tam tikros taisyklės, priklausomai nuo to, ar užsienio paveldėtojas atitinka Europos ir Transatlantinius kriterijus. Jei užsienio paveldėtojai neatitinka nustatytų kriterijų, jie gali gauti piniginę vertę už parduotą žemę. Jei paveldėtojai atitinka kriterijus, jie gauna pilnas nuosavybės teises.