Kaip Atrasti Gyvenimo Prasmę: Ieškojimai ir Atsakymai

Galbūt Tau atrodo, kad šis klausimas yra banalus, visiškai nuvalkiotas ir daugybę kartų atsakytas? O gal kaip tik tai yra tas esminis klausimas į kurį visi bando atsakyti, bet taip niekas iki šios dienos galutinio atsakymo pateikti ir nesugebėjo? Taip, jis nuvalkiotas. Tačiau tai yra fundamentalus klausimas nuo kurio kaip tik ir reikia pradėti rašyti tokį tinklaraštį kaip šis.

Nuo neatmenamų laikų žmogus klausia savęs esminio klausimo: „Kokia gyvenimo prasmė?“. Universalus atsakymas į šį klausimą neegzistuoja, nes kiekvieno žmogaus gyvenimo prasmė yra skirtinga. Kiekvienas žmogus savo gyvenimo prasmę atranda savaip, ją suformuoja skirtingos patirtys, vertybės ir įsitikinimai.

Kas Yra Gyvenimo Prasmė?

Gyvenimo prasmė - tai abstrakti sąvoka, kurią kiekvienas žmogus interpretuoja savaip. Vieniems tai gali būti didesnis tikslas, pavyzdžiui, daryti teigiamą poveikį pasauliui, o kitiems - tiesiog džiaugsmas kasdiene patirtimi. Nėra teisingo ar neteisingo būdo suvokti gyvenimo prasmę.

Įsivaizduokite gyvenimo prasmę kaip kompasą, kuris padeda jums naršyti gyvenimo vingiuose. Kai žinote tai, link kur judate, lengviau priimti sprendimus, nustatyti prioritetus ir įveikti gyvenimo keliamus iššūkius.

Atsakydamas į šitą klausimą aš apibrėžiu kas ta prasmė. Kad atsakyti į tokį sudėtingą klausimą reikalinga suprasti apie ką eina kalba. Ar gali be užsikirtimo šauti atsakymą kas yra gyvenimas ir kas yra prasmė? Aš tai ne. Todėl turiu apibrėžti šias sąvokas, kad paskui nereikėtų ginčytis ir leistis į filosofinius apmąstymus - „gyvenimas yra kaip rožės lapas virpantis vėjyje“? Ne.

Gyvenimas ir Prasmė: Apibrėžimai

Žmogaus gyvenimas yra laiko tarpas nuo gyvybės užsimezgimo momento iki mirties momento. Kada yra gyvybės užsimezgimo momentas teatsako į šį klausimą medikai. Tačiau mes žinosime bent jau tai, kad iš motinos įsčių į šį pasaulį atėjęs vaikas jau tikrai gyvena.

Visiškai neketinu svarstyti kas yra gyvenimas apskritai, nepririšdamas jo prie konkretaus žmogaus, nes manau, kad gyvenimas be žmogaus neegzistuoja. Kai tik žmogus gimsta - gyvenimas prasideda automatiškai, nereikia nieko daryti. Ir kai žmogus miršta, gyvenimas nutrūksta.

Kaip matote, nepripažįstu tokių svaičiojimų, kaip „gyvenimas tai kova“ ar „gyvenimas tai sapnas“ ir panašių. Gyvenimas yra laiko tarpas, jis matuojamas minutėmis, sekundėmis ir metais. Tokie dalykai, kaip „no-life“, „gyvenimo ir darbo balansas“ (angl. work-life balance) su mūsų teorija nesiderina. No-life, tai ne kas kita, kaip laikas po fizinės mirties arba prieš fizinį gimimą (jokiu būdu ne laikas praleistas prie kompiuterio nebendraujant su žmonėmis). Gyvenimo ir darbo balansas neįmanomas, nes tikrai nėra taip (bent jau aš nemačiau), kad atėjęs į darbą žmogus numirtų ir negyventų, o darbo pabaigoje prisikeltų.

O kas yra prasmė? Prasmė, atsiranda tada, kai mes galime palyginti „su“ ir „be“. Jei norime sužinoti kokia yra, sakykim, elektros lemputės prasmė, tai palyginkim pasaulį su elektros lempute ir be elektros lemputės. Yra skirtumas? Na, su elektros lempute šviesiau. Štai ta šviesa ir yra elektros lemputės prasmė.

Lygiai taip pat galima išsiaiškinti bet kurio kito daikto prasmę - palyginti pasaulį „su“ ir „be“. Kokia mobilaus telefono prasmė? „Maximos“ prasmė? Gali pažaisti - paimk vieną dalyką, kurio prasmę nori išsiaiškinti ir pabandyk įsivaizduoti, kad jo nebėra. Kas pasikeitė? Ko nebegali daryti? Ką reikėtų daryti kitaip? O gal kaip tik turi daugiau laisvės?

Grįžkime prie elektros lemputės ir paklauskime Afrikoje gyvenančio tigro, kokia jos prasmė. Kas būtų kitaip, jei jos nebūtų? - Was ist das? Taigi, Afrikos tigrui elektros lemputė jokios tiesioginės ir aiškios prasmės neturi. Buvo, nebuvo - jokio skirtumo.

Na žinoma, mes galėtume atrasti ryšį - juk tam, kad paimti iš jo interviu, mes turėjome sėsti į džipą ir tris dienas važiuoti per dykumas ir džiungles link jo namų, pasišviesdami ne kuo kitu, o elektros lemputėmis. Visa tai atskleidžia, kad prasmė kiekvienam skirtinga.

Tai kas vienam prasminga, kitam beprasmiška, tai kas vienam gera, kitam bloga. Dėl to klausimas „Kokia gyvenimo prasmė?“ atsiduria aklavietėje. Patogumo dėlei suskaidysime viską kas yra į tris dalis - tai patsai žmogus, apie kurio gyvenimą kalbame, visi kiti žmonės ir visas likęs pasaulis.

Dėmesio! Ir dar viena pastabėlė. Retai kada būna, kad prasmė yra arba nėra. Prasmė išsidėsto skalėje nuo labai teigiamos, link labai neigiamos. Sakysime, kad Stalino ar Hitlerio gyvenimo prasmė buvo labai neigiama, o Gandžio arba Dalai Lamos labai teigiama.

Gyvenimo Prasmės Aspektai

• Žmogui pačiam: Tai priklauso nuo to, ką tas žmogus daro. Jeigu jo veiksmai jam pačiam vienu ar kitu būdu kenkia, tai ta prasmė neigiama. Jei jo veiksmai jam daro geriau, prasmė teigiama. Taigi, jei žmogus pats daro, kad jam būtų gerai, tai jo gyvenimas yra prasmingas. Kada žmogui gerai? Kai jis laimingas, džiaugiasi gyvenimu, kad ir kokios to priežastys būtų.
• Kitiems žmonėms: Jeigu jo veiksmų dėka yra geriau kitiems žmonėms, vadinasi prasmė teigiama. Kada kitiems žmonės yra geriau? Kai jie gauna ką nors vertingo (nebūtinai materialaus, pvz. meilės).
• Pasauliui: Žmogus turi duoti ką nors vertingo pasauliui. O kas pasauliui yra vertinga? Pasaulis nuolatos vystosi ir juda į priekį, jame nuolatos atsiranda kas nors nauja. Kažkada pasaulį sudarė tik žvaigždės ir galaktikos, vėliau atsirado planetos, vėliau atsirado gyvybė, žmonės, žmonės sukūrė kompasą, telefoną, kompiuterį ir taip toliau. Taigi, pasauliui yra vertinga viskas, kas prisideda prie judėjimo į priekį, jo vystymosi, naujų dalykų atsiradimo. Žmogus prisideda prie pasaulio vystymosi jį tobulindamas, kurdamas naujus dalykus. Kad tai galėtų padaryti jis turi tobulėti ir pats - išmokti naujų dalykų, įgyti naujų patirčių.

Sveikinu, Tu sužinojai kokia yra gyvenimo prasmė pagal valtininką. Visų pirma, dabar gali matuoti, kiek kiekvienas veiksmas Tavo gyvenime yra prasmingas. Jei kada kils klausimas daryti ką nors ar ne, bent jau galėsi pasakyti ar turi prasmės tai ką ketini daryti.

Antra, Tu supratai (labai labai labai tikiuosi kad supratai), kad gyvenimo prasmė atsiranda tada, kai atlieki kokius nors veiksmus. Iš to seka, kad net jei įkelsi daug daug nuotraukų iš 9gag į feisbuką, tavo gyvenimas jau bus prasmingesnis, už absoliučiai nieko neveikimą. Tačiau gali pasirinkti ir ką nors prasmingesnio.

Na ir trečia, to paties žmogaus gyvenimo prasmė kiekvienam atrodo skirtingai. Priklauso nuo to, kokią jie mato vertę to žmogaus gyvenime. Vieniems Napoleonas yra plėšikas ir užkariautojas, kitiems - genialus karo vadas, tretiems - Napoleono kodekso kūrėjas. Todėl tai, ką įvairūs dalykai reiškia Tau yra tik Tavo.

Aš nesakau, kad būtinai reikia elgtis prasmingai, aš sakau, kad mes galime sužinoti ar elgiamės prasmingai ir patiems nuspręsti elgtis prasmingiau arba mažiau prasmingai. Štai parašiau aš straipsnį. Tobulėjimas ir kūryba - pirmasis straipsnis tinklaraštyje yra tobulėjimas, nes niekada to ankščiau nedariau, visiškai nauja patirtis.

Klausimas: „Kokia mano gyvenimo prasmė?“, pasak Marko, dažniausiai reiškia ką kita: „Kokia reikšminga veikla man užsiimti?“ Taigi, neverta filosofuoti apie gyvenimo prasmę gulint ant sofos prieš televizorių ir triauškiant traškučius.

M.Mansonas siūlo kiekvienam, ieškančiam gyvenimo prasmės, pirmiau atsakyti į kelis klausimus, kurie padės rasti būtent jums skirtą kelią.

1. Kokiems sunkumams esate pasiruošęs? Jei norite, kad jus lydėtų sėkmė versle, bet net negalite pagalvoti apie nesėkmes, vargu ar ko nors pasieksite. Jei norite tapti profesionaliu menininku, bet nesate nusiteikęs, kad jūsų darbus atmes šimtus ar tūkstančius kartų, tai net nepradėkite.
2. Ką darytumėte, jei jums nesisektų? Įsivaizduokite, kad tas aštuonmetis vaikas paklaustų jūsų, trisdešimtmečio: „O kodėl tu nerašai?“ Turbūt atsakytumėte: „Na, man turbūt ne itin sekasi“ ar „ Ko gero, niekas neskaitytų to, ką parašyčiau“, o gal: „Tėvai sakė, kad iš to neuždirbsi pinigų“. Ir kaip manote, kaip sureaguotų tas aštuonmetis vaikas, kurio aistra buvo rašyti?
3. Kas jus įtraukia taip, kad pamirštate laiką? Jei kažkada dievinote kompiuterinius žaidimus ir galėjote dienų dienas neišeiti į lauką, nes kompiuteris jums atrodė tobuliausias daiktas pasaulyje, galite sugalvoti, kaip įsilieti į internetinių verslų pasaulį. Gal jums patinka mokyti, organizuoti, rūpintis beglobiais gyvūnais?
4. Ar bijote tapti pajuokos objektu? Bet jei bijote nors akimirkai tapti pajuokos objektu (ir kartu su visais pasijuokti iš savęs), vargu ar rasite tai, kas jums tikrai bus svarbu. Jei turite svarių priežasčių atidėlioti, tokių kaip: „Aš dabar tiesiog negaliu imtis verslo, nes vaikai per maži“, tai suprantama, tačiau jei delsiate todėl, kad „tai nepatiks mano tėvams“, „draugai turbūt nesupras“ ar „jei nepavyks, jausiuosi visiškas idiotas“, tai tik reiškia, kad vengiate to, kas iš tikrųjų jums svarbu.
5. Ką veiktumėte su visu laiku, jei jo turėtumėte? Užsirašytumėte į šokių pamokas? (Nes visada norėjote šokti). Įstotumėte mokytis dar į vieną universitetą? (Nes visada tai atidėliojote). Išvažiuotumėte savanoriauti į Afriką? (Nes nusileisdavote atkalbamas). Ką veiktumėte su visu tuo laiko okeanu? Jau sugalvojote?
6. Kaip norėtumėte būti prisimintas? Tad ką galėtumėte padaryti jau šiandien, kad kas nors prisimintų mūsų gerus darbus?

Svarbu pažymėti, kad gyvenimo prasmė nėra statiškas dalykas. Ji gali keistis laikui bėgant, atsižvelgiant į žmogaus patirtį, vertybes ir tikslus. Tai natūralus procesas, nes jūs augate ir keičiatės kaip asmenybė.

Jei jaučiatės pasimetę ir nežinote, kokia Jūsų gyvenimo prasmė, psichologas gali padėti jums ją atrasti. Gyvenimo prasmė gali būti atrandama įvairiomis formomis ir skirtingose srityse:

• Ryšys su kitais: Santykiai su artimaisiais, draugais ir bendruomene gali suteikti priklausymo ir palaikymo jausmą.
• Kūrybiškumas: Išreiškimas per meną, muziką, rašymą ar kitas kūrybines veiklas gali leisti mums atrasti savo unikalią tapatybę ir tikslą.
• Darbas ir karjera: Darbas, kuriuo tikime ir, kuris teikia pasitenkinimą, gali suteikti gyvenimui prasmę ir tikslą.
• Dvasingumas: Dvasinis tobulėjimas ir ryšys su aukštesne galia gali suteikti ramybę, komfortą ir prasmę.
• Savęs tobulinimas: Nuolatinis mokymasis ir augimas gali padėti tapti geresniais žmonėmis ir gyventi prasmingesnį gyvenimą.
• Pagalba kitiems: Altruizmas ir savanoriška veikla gali suteikti džiaugsmo ir pasitenkinimo jausmą.

Svarbu pabrėžti, kad nėra vieno teisingo būdo atrasti gyvenimo prasmę. Tai, kas suteikia prasmę vienam žmogui, gali nesuteikti kitam. Gyvenimo prasmė nėra užkoduota iš anksto - tai individualus kūrinys, kurį kiekvienas žmogus turi atrasti pats. Nors psichologas gali padėti jums šioje atradimo kelionėje, tik jūs pats galite apibrėžti kas suteikia jūsų gyvenimui prasmę.

Kaip Atrasti Savo Gyvenimo Prasmę?

• Ištirkite savo vertybes ir tikslus: Kas jums iš tiesų yra svarbu gyvenime? Ką norite pasiekti? Skirkite laiko apmąstyti savo vertybes ir tikslus.
• Bendraukite su kitais: Santykiai su artimaisiais, draugais ir bendruomene gali suteikti jums priklausymo ir palaikymo jausmą. Tai taip pat gali padėti jaustis labiau susietiems su pasauliu ir suteikti jūsų gyvenimui prasmę.
• Užsiimkite prasminga veikla: Raskite veiklą, kuri jums teikia džiaugsmo ir pasitenkinimo.
• Būkite atviri naujoms patirtims: Išeikite iš savo komforto zonos ir išbandykite naujus dalykus.
• Būkite dėkingi už tai, ką turite: Skirkite laiko įvertinti visus geras dalykus savo gyvenime.
• Nepamirškite, kad kelionė yra tokia pat svarbi kaip ir tikslas: Gyvenimo prasmė nėra galutinis taškas, kurį pasiekiate.
• Kreipkitės pagalbos, jei jos reikia: Jei jums sunku rasti prasmę savo gyvenime, kreipkitės pagalbos į psichologą.

Psichologas ir dėmesingumo mokytojas Paulius Rakštikas teigė, kad gyvenimo prasmės klausimas paliečia kiekvieną mąstantį žmogų. Aptardamas dažniausiai iškylančius klausimus, kurie neduoda ramybės daugeliui žmonių, psichologas P. Visi esame girdėję, kad gyvenimo prasmė kiekvienam skirtinga. Ji gali būti vis kitokia priklausomai nuo žmogaus lyties, amžiaus, profesijos, netgi nuo metų laikų, nuo konkrečios dienos ar valandos. Tad svarbu ne gyvenimo prasmė apskritai, o kurio nors asmens gyvenimo prasmė.

Tai nesunku įrodyti kad ir tokiu pavyzdžiu. Paklauskime kelių praeivių, sutiktų vasarą Palangoje, kodėl jie čia atvažiavo. Ko gero išgirsime, kad kažkas atvyko užsidirbti, o kažkas - pailsėti ar pasilinksminti. Šis pavyzdys apie vasarą Palangoje, tai - mūsų gyvenimas, šiai viešnagei visi turime skirtingus paaiškinimus.

- Šiuos universalius dalykus žmonija bando įvardinti tūkstančius metų. Įvairios filosofijos kryptys, religijos ir dvasinės praktikos, politinės santvarkos ar kultūros - visi savaip stengiasi apibrėžti universalius dalykus. Prasmė gali būti nusakoma, kaip harmoningas santykis su gamta, visata ar dievais, estetinių ar dorinių normų laikymasis, laimės ar malonumo siekis, galios ir šlovės troškimas ar jos atsisakymas, laisvės ir išsivadavimo nuo kančios ieškojimas, noras atsisakyti bet kokių mąstymo standartų.

- Apibendrinant visa tai galima pavadinti pasitenkinimo gyvenimu siekiu. Bet turime suvokti svarbesnį dalyką už pačią prasmę: ar pastebiu savo dalyvavimą šiame gyvenimo prasmės pasirinkime?

- Kaip nėra teisingo atsakymo, kodėl reikėtų važiuoti į Palangą, taip nėra teisingo atsakymo, kokia gyvenimo prasme geriau tikėti. Šis principas tapo mokslininko, ištvėrusio Antrajame pasauliniame kare koncentracijos lagerio žiaurumus, gyvenimo ir kūrybos šerdimi. Sukūręs vieną pirmųjų egzistencinių psichoterapinių sistemų, jis iškėlė dvasinio matmens svarbą žmogaus gyvenimui ir ypač jo sveikatai.

Savo teoriją V. Franklis pavadino logoterapija - sistema, padedančia žmogui ieškoti savo gyvenimo prasmės ir ją atrasti. Apie tai, kad nėra teisingo atsakymo, kokia gyvenimo prasme geriau tikėti, V.Franklis savo knygoje „Žmogus ieško prasmės“ retoriškai klausė: ar gali egzistuoti pats geriausias ėjimas šachmatų žaidime?

- Įvairūs tyrimai sako, kad taip. Pavyzdžiui, religingi ir dvasingi žmonės jaučia didesnį pasitenkinimą gyvenimu, lengviau ištveria sunkumus. Ir čia kalbu ne apie konkrečią religiją, bet apie tikėjimo daromą įtaką. Taip pat tie, kurie dirba padėdami kitiems ar gyvena artimose bendruomenėse, dalijasi giliu prasmės pajautimu.

Šioje vietoje lengva klaidingai suprasti esminę žinią, kuri tikrai nereiškia, kad dabar turite tapti religingi ar pradėti kurti šeimą. Esmė slypi ne tik pačioje prasmėje, bet kiek aš tą prasmę jaučiu. Trumpiau tariant, už prasmės objektą svarbiau prasmės jautimo stiprumas.

Bet koks objektas, kuris gali būti viena ar kita forma atimtas, nėra amžinas. Pavyzdžiui, visi suvokia, kad pinigai gali būti išleisti, pavogti, nuvertėti per krizę. Todėl jei sureikšminame jų prasmę, tai tampa pavojinga mums patiems. Lygiai taip pat - jei suabsoliutiname savo darbą ar net šeimą, tai gali turėti žalingą poveikį.

Geriau prasmę sukurti laisvei, kuriai kartais padeda pinigai, o ne patiems pinigams. Geriau prasmę sukurti galimybei dirbti ir būti naudingam, nei konkrečiam darbui ir pareigoms. Geriau prasmę sukurti pasitikėjimu ir geranoriškumu grįstiems santykiams, o ne šeimos nariams savaime.

Kuo prasmė labiau egoistiška (malonumo siekis, turtas, valdžia, įtaka visuomenėje), tuo daugiau rizikos. Juk galime suvokti, kad siekti daug pinigų nėra blogai. Bet jei šį siekį iškeliame virš kitų, labai rizikuojame.

- Yra normalu nejausti gyvenimo prasmės. Šis beprasmybės jausmas gali sustiprėti, kai mums mažiau sekasi, kai patiriame sunkumų, kai matome daug neteisybės aplinkui. Perfrazuojant vieną posakį, galima pasakyti - tu gali tikėti, kad yra gyvenimo prasmė arba gali galvoti, kad jos niekada nebuvo ir nebus. Abiem atvejais tu esi teisus. Tokia išvada mums sako tai, ką minėjau pradžioje: mūsų mąstymas sukuria arba panaikina prasmę, savaime ji neegzistuoja.

Tai gali skambėti pesimistiškai, bet yra viskas priešingai. Sukūręs mokslą apie gyvenimo prasmę garsus psichiatras V.Franklis yra pasakęs, kad svarbu ne tai, ko mes dar laukiame iš gyvenimo, o daug svarbiau yra tai, ko gyvenimas laukia iš mūsų.

- Kokiais gyvenimo atvejais suintensyvėja prasmės paieškos? - Turbūt visi esame pajutę, kad sunkesniais gyvenimo periodais galvoje išnyra ir daugiau egzistencinių klausimų. Juk apie gyvenimo prasmę paklausus žmogaus žaidžiančio tinklinį paplūdimyje, gausime kitokius atsakymus nei uždavus jį žmogui, laukiančiam tyrimo rezultatų onkologijos skyriuje.

Ne tik aplinkybės, bet ir žmogaus augimas, tam tikros vidinės krizės, kurias išgyvename visi, taip pat gali sutelkti dėmesį į prasmės klausimą. Kai kalbuosi su ką tik iškeptais studentais apie jų gyvenimo viziją, girdžiu daug planų: įgyti gerą išsilavinimą, pagyventi užsienyje, įsikurti gražioje vietoje dideliame name, sukurti didelę laimingą šeimą. Jiems tikrai atrodo, kad laiko turi užtektinai, nes visas gyvenimas dar prieš akis. Bet po gero dešimtmečio didelė dalis jų patiria nerimo jausmą: ale tikrai nespėju!

- Prisiminkime Palangos pavyzdį. Kas būtų, jei nuvyktume ten ir savęs klausinėtume: „Ką man čia veikti?“. Galėtume dienų dienas klaidžioti po Palangą, nes niekaip nenuspręstume, ar keliauti į muziejų, ar į paplūdimį, ar dar kur nors. O žiūrėk, jau laikas namo. Jei atsakymą turiu iš anksto, tuomet galiu mėgautis ta veikla, kuri man atrodo labiau prasminga.

- Kaip padėti žmogui, kuris nemato gyvenimo prasmės? - Vienas dalykas, jei gyvenimo prasmės klausimas iškyla tam tikru momentu, o kitas dalykas, jei šis klausimas nuolat persekioja mus. Pirmu atveju tai netrukdo gyventi, antru atveju tai priverčia mus kentėti. Tokiam žmogui pasakyčiau du svarbius dalykus.

Pirmas skamba taip: yra normalu kelti sau prasmės klausimus ir nerasti atsakymo. Nieko tokio kartais pajusti beprasmybės jausmą. Leiskime šiam jausmui pabūti. Šiuo atveju aš primenu žmogui, kad jis turi sau leisti jausti tai, ką jaučia. Juk dažnai apimtas beprasmybės žmogus jaučia kaltę, kad yra ne toks šaunus kaip kiti, kurie tarsi žino visus atsakymus. Nieko panašaus. Yra normalu kelti sau prasmės klausimus ir nerasti atsakymo. Nieko tokio kartais pajusti beprasmybės jausmą.

Antras dalykas skambėtų taip: jei leidome sau pagyventi su tuo jausmu, vadinasi, galime savo dėmesį nukreipti į tai, kas mus skatina gyventi - tai veikla. Neužsidarykime. Tęskime darbus, paklauskime artimųjų, kuo galime būti naudingi kitiems. Galime ieškoti būdų padėti ir nepažįstamiesiems, nelaukdami kalėdinių akcijų: skirkime savo laiko vienišiems senjorams, vaikams ar pasikvieskime kaimyną į svečius be jokios priežasties. Prasmė neegzistuoja savaime, ji gimsta santykyje su kažkuo. Sutikę ją santykyje su kitais, pajusime ją ir santykyje su pačiu savimi.

Gyvenimo prasmę kiekvienas iš mūsų suprantame skirtingai ir ji gali reikšti visiškai skirtingus dalykus, tačiau labai svarbu suprasti, kad tai dažniausiai yra kažkas daugiau negu mes pats.

Kartais gyvenimo prasme gali virsti pastangos išmokti gyventi su nauja būsena, galbūt kažkokia liga ir atrasti kitų dalykų, kuriais aš galiu džiaugtis. Kartais mes galvojame, kad daryti tai, kas prasminga, bus lengva. Atradome tai, kas mums patinka, kas mums svarbu, ir dabar jau viskas bus gerai.

Kartais žmonės galvoja, kad prasmė yra pastovi ir, tarsi, nekintanti, bet iš tiesų gyvenime gali būti momentų, kad tos prasmės visiškai nėra. Kad mums pasidaro sunku ir, atrodo, nebeverta gyventi, nebėra dėl ko. O kartais gali atrodyti, kad labai gerai žinau, dėl ko aš gyvenu, kas man yra prasminga.

Žmonės dažnai galvoja, kad galbūt tą prasmę jie atras gyvenimo pabaigoje, galbūt dar kažkada, bet iš tiesų mes galime prasmę kurti, jos ieškoti jau šiandien, nes ji yra sukuriama, suvokiama ir atrandama tik mūsų pačių pastangomis.

Gyvenimo Prasmės Šaltiniai

Yra trys pagrindiniai gyvenimo prasmės šaltiniai:

• Kai žmogus turi didelių ambicijų ir jis nori kažką sukurti, atlikti, nuveikti ir pan. Pavyzdys būtų, tarkime, tikslas sukurti vaistus nuo nepagydomos ligos.
• Dvasingumas.
• Susijęs su tam tikru ryšiu, meilės jausmu. Kai mes iš tiesų atiduodame savo dėmesį, palaikymą kitam žmogui ir tenkiname jo emocinius poreikius, kartu su tuo žmogumi susilaukiame vaikų. Ir jeigu mes gebame užauginti savo vaikus, kad jie jaustųsi mylimi, nesvarbu, kas nutiktų, besąlygiškai, tai iš tiesų, ilgainiui, tampa labai prasminga. Kita šio prasmės paieškų kelio perspektyva būtų, rūpinimasis savo partneriu, skiriamas jam dėmesys, pagalba jam augti, gebėjimas jo atžvilgiu emanuoti meilę, šiltus jausmus.

Taigi, kviečiu sustoti ir įsiklausyti į savo vidinį balsą bei jį išgirsti. Pirmoji technika būtų paklausinėti savo artimiausių draugų, artimų žmonių, kokias geriausias jūsų savybes jie gali išvardinti ir akcentuoti, paprašyti apibūdinti jūsų charakterį.

Antras būdas yra pagalvoti, ką galėtume parašyti ir pasakyti artimam ir mums svarbiam žmogui, jeigu jis patektų į labai sudėtingą situaciją: galbūt patirtų skaudžią netektį, jo gyvenimas sugriūtų? Ką aš jam parašyčiau tam laiške? Ką aš jam pasakyčiau?

Ir trečioji taktika, kurią galima taikyti, tai pagalvoti ir parašyti laišką savo anūko akimis apie tai, koks buvo mano senelis, kaip jis gyveno, ką jis darė, kas jam buvo svarbu?

Taigi, tokios trys technikos, kurios gali padėti išsigryninti gyvenimo prasmę. Ir iš tiesų, ką dar noriu paminėti yra tai, kad nėra taisyklių, kas yra gyvenimo prasmė.

Dažnai žmonės būna tarsi užsikrėtę kažkokiu virsu ir mano, kad visi turi būti vienodi, kad visi turi vienodai elgtis, kad jie geriausiai žino atsakymus į visus klausimus.

tags: #kaip #gyventi #kad #gyvenimas #butu #prasmingas