Perkant nekilnojamąjį turtą, vienas svarbiausių etapų yra preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas ir avanso mokėjimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai tvarkyti avansą, kokius aspektus svarbu įvertinti ir kokius dokumentus patikrinti, kad pirkimo procesas būtų saugus ir sklandus.
Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis ir avansas
Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis - tai susitarimas tarp pirkėjo ir pardavėjo, kuriame įtvirtinami pagrindiniai būsimo sandorio aspektai: turto kaina, terminai, sąlygos. Tai ne galutinis sandoris, bet abipusis pažadas, kad pirkėjas pirks, o pardavėjas parduos.
Avansas - suma, kurią pirkėjas sumoka pardavėjui kaip įsipareigojimo ženklą. Tarkime, perkate butą už 100 000 eurų ir pasirašote preliminariąją sutartį su 10% avansu (10 000 eurų). Jei viskas vyksta pagal planą - sumokate likusią dalį ir įsigyjate būstą. Jei pirkėjas persigalvoja be svarbios priežasties - praranda avansą.
Nors preliminarioji sutartis atrodo paprasta - ji gali turėti daug niuansų. Jei kažkas liks neaiškiai suformuluota - tai gali sukelti ginčų ateityje. Todėl teisininko konsultacija ar patyrusio NT brokerio pagalba - protingas žingsnis.
Pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis yra galutinis sandoris, kuris yra patvirtintas notaro. Tik nuo to momento turtas teisiškai pereina pirkėjui. Preliminarioji sutartis yra paruošiamasis etapas, kuris suteikia laiko pasiruošti, bet kartu įpareigoja laikytis žodžio.
Jei kas nors nusprendžia atsisakyti sandorio be pateisinamos priežasties - galima kreiptis į teismą. Tiesa, dažniausiai sutartyje numatytos baudos ir kompensacijos veikia kaip efektyvus draudimas nuo tokių situacijų.
Štai kur į sceną žengia preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis. Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis - tai susitarimas tarp pirkėjo ir pardavėjo, kuriame įtvirtinami pagrindiniai būsimo sandorio aspektai: turto kaina, terminai, sąlygos.
Nekilnojamojo turto sandoriai neretai užtrunka - finansavimas, dokumentų tvarkymas, vertinimai, kartais net statybų pabaiga ar renovacijos darbai. Preliminarioji sutartis leidžia užfiksuoti ketinimus ir rezervuoti turtą. Be to, ji apsaugo abi puses nuo persigalvojimo. Jei viena iš šalių nusprendžia iš sandorio pasitraukti be pagrįstos priežasties - sutartyje dažnai būna numatyta bauda arba kompensacija kitai pusei.
Jei jau nusprendėte, kad reikia parduoti nekilnojamąjį turtą ar tiesiog atsinaujinti gyvenamąją vietą - šie patarimai būtent Jums!
Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis - tai kelias į saugų sandorį, kai dar reikia laiko finansavimui ar dokumentų tvarkymui. Ji užtikrina, kad abi pusės laikysis susitarimo ir apsaugo nuo nemalonių staigmenų. O kai turi aiškiai apibrėžtus įsipareigojimus ir saugiklius - gali ramiai planuoti savo būsto įsigijimą ar pardavimą.
Kiekvienas nusprendęs įsigyti butą pardavėjui turi sumokėti tam tikrą pinigų sumą, kad užtvirtintų sutarties buvimą ir užtikrintų jos vykdymą.
Civiliniame kodekse akcentuojama, kad rankpinigių sumokėjimo faktą privalu įtvirtinti raštiškai.
Sudaryti atmintinę 15min „Būsto ABC“ sutiko nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas.
Rezervacijos ir preliminarioji pirkimo - pardavimo sutartis. | Teisinėkonsultacija.lt
Svarbiausi pirkimo pardavimo sutarties aspektai
Anot jo, savarankiškai apsirašyti sutartį taip, kad joje įtvirtintos sąlygos būtų maksimaliai aiškios, plačios, bet kartu ir tikslios, apimančios daugelį skirtingų situacijų, nėra paprasta.
1. Tikslumas
A.Kišūno teigimu, pirmiausiai visoms sutartims ypač svarbus tikslumas. Sudarant sutartį būtinai nurodykite jos sudarymo datą, vietą ir tiksliai identifikuokite parduodamą turtą ir sandorio šalis: vardus, pavardes, asmens kodus arba gimimo datas, turto adresą, unikalų (unikalius) numerį, tikslų plotą, kambarių skaičių, pastato statybos metus ir kt.
„Sutartyje įtvirtintos tikslios, atvirai aptartos sąlygos visuomet leis objektyviai vertinti pačią sutartį ir atsiriboti nuo bet kokių interpretacijų. Atminkite, kad viskas gerai yra tol, kol yra gerai, tačiau jei bet kuri iš šalių dėl savo kaltės ar neapdairumo nebevykdo ar negali vykdyti sutarties, kiekviena sąlyga ir jos formuluotė gali tapti lemtinga“, - aiškino ekspertas.
2. Esminės sąlygos
A.Kišūnas pataria sutartyje būtina įtvirtinti esmines sąlygas: kainą, notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, atsiskaitymo ir patalpų perdavimo pirkėjui terminus (jie tarpusavyje labai retai sutampa), atsiskaitymo būdą, būtina nurodyti - atsakomybę už sutarties nevykdymą (baudų dydį ir jų taikymo atvejus).
3. Kaina ir mokėjimo terminai
Pasak A.Kišūno, sutartyje būtina tiksliai įvardyti bendrą turto pardavimo kainą. Jei jos mokėjimas terminas bus išskaidytas atskirais mokėjimais - tikslius terminus ir šių mokėjimų dydžius.
„Taip pat, jei mokėjimų terminai, jų dydžiai ar netgi galutinė kaina priklauso nuo kokių nors papildomų sąlygų - būtinai sutartyje jas nurodykite (pvz., paskirties keitimas, patalpų remontas ir pan.)“, - sakė jis.
4. Trečiosios šalys
Nepamirškite sutartyje nurodyti ir visus apsunkinimus, suvaržymus, apribojimus ar trečiųjų asmenų teises, interesus į turtą. Pavyzdžiui, jei sudaryta nuomos sutartis, turtas yra įkeistas kreditoriui, o galbūt turtas yra ginčo objektas teisme.
„Tai yra svarbu dėl to, jog šiuo atveju pardavėjas tinkamai atskleistų pirkėjui visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos galutinei sutarties sudarymo datai ar sąlygoms“, - komentavo A.Kišūnas.
5. Šalių pareiškimai ir garantijos
Ekspertas siūlo sutartyje nusimatyti, kad iki sudarant sutartį šalys atliktų visus būtinus teisinius veiksmus, reikalingus sudaryti ir tinkamai vykdyti preliminariąją sutartį. Taip pat numatyti papildomą sąlygą, jog kiekviena šalis, sudarant preliminariąją sutartį, nepažeis jokių ją saistančių įsipareigojimų, susitarimų su bet kokiomis trečiosiomis šalimis.
„Tokių, iš pažiūros labai abstrakčių, sąlygų įtvirtinimas sutartyje įpareigoja abi šalis būti maksimaliai atviroms“, - aiškino jis.
6. Baldai ir daiktai
Dažnai būstas parduodamas su baldais, buitine technika ar kitais apyvokos daiktais. Pasak A.Kišūno, tokiu atveju būtina šalia preliminariosios, rezervacinės ar kitos panašaus pobūdžio sutarties pridėti ir paliekamų daiktų sąrašą, ir jei jie įtraukti bendrą turto pardavimo kainą - turtėtų būti nurodyta sąlyga, jog šie daiktai perleidžiami neatlygintinai.
„Kitu atveju, priklausomai nuo jų vertės ir kitų aplinkybių, turto pardavėjui gali atsirasti prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį viršijus neapmokestinamąsias pajamas (šiuo atveju atkreipiame dėmesį ir į pirkėjus, perkančius turtą su kreditu - tokios aplinkybės gali turėti įtakos jų paskolos sąlygoms). Toks sąrašas turėtų būti kuo išsamesnis, derėtų nurodyti netgi buitinės technikos gamintoją ir modelio numerį“, - sakė jis.
Be to, šalia būtina nurodyti ir patalpų ar daiktų būklę: jei parduodamame būste yra kokių nors defektų - nepamirškite to įrašyti priede arba preliminarioje sutartyje.
7. Patalpų fotofiksacijos
A.Kišūnas siūlo atskiru priedu pridėti ir patalpų bei paliekamų daiktų fotofiksacijas. Tokie priedai turėtų būti įvardinti sutartyje ir būti neatskiriama sutarties dalimi.
Jas atlikti reiktų du kartus: vieną - prieš pasirašant preliminariąją sutartį, antrą - perduodant pirkėjui patalpas.
„Šios fotofiksacijos turėtų apimti tiek bendrą patalpų būklę, tiek, jei tokių yra, defektus. Būtent tokių fotofiksacijų atlikimas eliminuoja bet kurios iš šalių norą pasielgti nesąžiningai: pirkėjo - po sutarties sudarymo apeliuoti į netinkamą patalpų būklę ir nesąžiningai reikalauti kompensacijos, pardavėjo atveju - nepakeisti pvz., kokybiškų baldų prastesniais ar mažiau kokybiškais“, - sakė jis.
8. Terminai
Ekspertas pataria gerai apgalvoti, koks terminas turėtų būti numatytas notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Paprastai jo trukmė yra 2-8 savaitės nuo preliminariosios sutarties sudarymo, priklausomai nuo to, ar šalims arba šaliai reikia atlikti kokius nors papildomus veiksmus, gauti sutikimus, leidimus ir kt. dokumentus.
Pavyzdžiui, banko leidimas parduoti turtą, kadastrinių matavimų atnaujinimas ir įregistravimas Registrų centre, sutuoktinio sutikimas parduoti turtą, teismo leidimas parduoti turtą ir kt. Kiekviena iš prieš tai nurodytų aplinkybių turi skirtingus įgyvendinimo terminus, todėl sudarant sutartį kiekvieną jų būtina gerai įvertinti.
„Svarbu, kad per numatytą laiką nesudarius notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, kaltoji šalis kitai šaliai turi atlyginti nuostolius ir sumokėti baudą, kurios dydis paprastai sutampa su rankpinigiais. Nusimatykite tikslų terminą, iki kurio pardavėjas privalo perduoti turtą pirkėjui. Jis nebūtinai privalo sutapti su notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo diena. Jei turtas perkamas be jokių baldų, buitinės technikos ar kitų daiktų, rekomenduojame aiškiai nusimatyti, iki kurio termino pardavėjas pirkėjui perduoda ne tik patalpų raktus, bet ir numatyti pardavėjo prievolę atlaisvinti turtą nuo visų asmeninių daiktų (pvz., senų baldų, rakandų ir kt.)“, - komentavo A.Kišūnas.
9. Pirmasis mokėjimas arba avansas
A.Kišūno teigimu, avanso dydis nėra apibrėžtas ir dažnai varijuoja nuo kelių šimtų eurų iki keliasdešimties tūkstančių, itin brangių sandorių atvejais - šimtų tūkstančių eurų. Preliminariosios sutarties sąlygų vykdymo užtikrinimui tarp pirkėjo ir pardavėjo sutartas rankpinigių dydis turėtų būti toks, kuris iš tiesų įpareigotų pardavėją parduoti, pirkėją - pirkti, o visas šalis apskritai - laikytis susitarimo sąlygų.
Dažniausiai jų dydis yra 5-10 proc. perkamo turto kainos, o jei ji iš tiesų nedidelė - pirmasis mokėjimas gali sudaryti 30 proc. ar netgi daugiau perkamo turto kainos.
„Šis pirmasis mokėjimas įskaitomas į bendrą turto pardavimo kainą ir jo tikslas yra užfiksuoti, jog pirkėjas neatsitrauks ir nepersigalvos turtą pirkti, o pardavėjas neieškos kito pirkėjo ir parduos turtą pirkėjui už sutartą kainą. Šiuo atveju sąmoningai vartojame sąvoką „pirmasis mokėjimas“ arba „avansas“ kadangi savo esme ir tikrąja funkcija tai nėra rankpinigiai ar depozitas (jie dažnai tarpusavyje yra maišomi, o savo esme jie dominuoja kitokio pobūdžio sutartyse)“, - komentavo A.Kišūnas.
10. Notarinės išlaidos
A.Kišūnas tikina, kad preliminariojoje sutartyje reikėtų numatyti, kokiomis dalimis (pirkėjas ir pardavėjas) dengs notarines išlaidas.
„Pagal Civilinį kodeksą jas turėtų dengti pirkėjas, tačiau antrinės rinkos būsto pardavimo praktikoje dažniausiai šalys jas pasidalina pusiau. Tačiau tai nėra taisyklė, o veikiau derybų objektas“, - sakė jis.
11. Pakeitimai
Nepamirškite, kad preliminariosios sutarties pakeitimai privalo būti derinami raštu.
„Jei nėra galimybių to formalizuoti atskirame dokumente, pakeitimus galite atlikti ir el. paštu ar sms žinutėmis, šiuo atveju svarbu, kad abi šalys aiškiai patvirtintų sutinkanti su pakeitimais“, - komentavo A.Kišūnas.
12. Sutarties galiojimas
Paprastai preliminarioji sutartis turi terminuotą galiojimą iki šalių numatytos dienos arba galioja iki notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento.
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tarp šalių suderintos sąlygos būtų tinkamai perkeltos į notarinę pirkimo-pardavimo sutartį“, - tikino A.Kišūnas.
13. Turto perdavimas
Galiausiai perduoti turtą visuomet rekomenduojama tik po to, kai pirkėjas iki galo atsiskaito su pardavėju. Perduodant turtą siūloma atskirai užfiksuoti elektros, karšto ir šalto vandens, dujų ir kt. skaitiklių rodmenis.
Dažniausiai būtent nuo šių rodmenų atsiranda prievolė pirkėjui mokėti komunalinius mokesčius.
„Perduodant turtą rekomenduojame atlikti ir patalpų bei baldų ar daiktų, jei tokie buvo perduodami kartu, fotofiksacijas ir jas, kaip atitinkančias anksčiau sudarytą susitarimą, pasitvirtinti tarpusavyje. Tai eliminuoja riziką nepagrįstai kvestionuoti patalpų būklę jau po sandorio ir patalpų priėmimo, tačiau antra vertus - tai neatleidžia pardavėjo įsipareigojimo kompensuoti nuostolius pirkėjus dėl paslėptų defektų“, - komentavo A.Kišūnas.
Kaip neprarasti rankpinigių?
Kaip apsisaugoti ir neprarasti rankpinigių už butą? Visų pirma, svarbiausia laikytis rašytinės sutarties sąlygų.
Vis dėlto buto pirkimo procesas yra gan sudėtingas, reikalaujantis nemažai teisinių bei praktinių žinių. Tad visuomet perkant butą ar kitą nekilnojamąjį turtą yra geriausia konsultuotis su šios srities profesionalais ir naudotis NT brokerio paslaugomis.
Verta akcentuoti, kad į specialistus derėtų kreiptis dar prieš nusprendus įsigyti butą.
Preliminariojoje sutartyje numatomas šalių įsipareigojimas sudaryti pagrindinę sutartį iki tam tikro termino pabaigos, taip pat šalių pareigos iki pagrindinės sutarties sudarymo. Preliminarioje sutartyje numatomas pirkėjo mokamas avansas, taip pat šalims taikomos sankcijos pagrindinės sutarties nesudarymo atveju.
Atsakomybė už pagrindinės sutarties nesudarymą
Pardavėjui dar iki preliminariosios sutarties sudarymo reikėtų pasidomėti, kokius dokumentus reikės pateikti notarų biurui sudarant pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi, preliminarioje sutartyje numatant terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, svarbu įvertinti, kiek užtruks surinkti reikalingus dokumentus.
Pardavėjui taip pat žinotina, kad net ir tuo atveju, jei pirkėjas nesumoka preliminariojoje sutartyje numatyto avanso ir praranda susidomėjimą įsigyti turtą, pardavėjo pareigos nepasibaigia.
Pardavėjas vis tiek privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus: ruoštis pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, su notaru sutarti laiką dėl sandorio sudarymo, užsakyti pažymą sandorio sudarymui, siekti bendradarbiauti su pirkėju ir pan.
Nekilnojamojo turto dokumentų tikrinimo svarba
Nekilnojamojo turto įsigijimas - tai vienas svarbiausių ir rizikingiausių finansinių sprendimų, kurio sėkmė priklauso ne tik nuo tinkamo objekto pasirinkimo, bet ir nuo kruopštaus dokumentų patikrinimo. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai pirkėjai, vedini skubos ar informacijos stokos, neįvertina turto teisinės būklės, o tai gali lemti reikšmingus finansinius praradimus - nuo avanso netekimo ar nesuteikto banko finansavimo iki netinkamo turto įsigijimo.
Prieš mokant avansą itin svarbu įvertinti, ar įsigyjamas turtas yra registruotas, ar statiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar paskirtis suderinama su planuojamu naudojimu, ar nėra suvaržymų, galinčių kliudyti naudoti ar finansuoti objektą.
Dažniausios klaidos
Žemiau aptariamos dažniausiai pasitaikančios situacijos, kai dokumentų netvarka tampa rimta kliūtimi sėkmingam sandoriui.
- Neįregistruotas aktualus baigtumas. Dažna situacija, kai parduodamas nekilnojamasis turtas yra pastate, kurio baigtumo procentas nėra 100 %.
- Netinkama žemės sklypo ar statinio paskirtis. Kita dažnai pasitaikanti problema - kai dokumentuose įregistruota žemės ar statinio naudojimo paskirtis nesutampa su realia situacija ar pirkėjo ketinimais.
- Servitutai. Perkant žemės sklypą, vienas svarbiausių dalykų - įsitikinti, ar yra teisiškai įregistruotas privažiavimas prie sklypo, taip pat ar yra nustatyti būtini inžinerinių tinklų servitutai.
- Nuosavybės teisės neapibrėžtumas. Viena iš rimčiausių rizikų nekilnojamojo turto pirkimo procese kyla tada, kai asmuo, siūlantis turtą parduoti, formaliai dar neturi teisės juo disponuoti.
- Areštai, hipoteka ir kiti suvaržymai. Prieš sudarant nekilnojamojo turto sandorį būtina atidžiai išanalizuoti naujausią Registrų centro išrašą, kuriame gali būti įrašytos žymos apie turto įkeitimą (hipoteką), teismo areštus, vykdomuosius įrašus ar kitus nuosavybės teisės suvaržymus.
- Kadastrinių duomenų neatitikimas faktinei būklei. Be pagrindinių nuosavybės ar teisinės registracijos rizikų, svarbu atkreipti dėmesį ir į dokumentinius netikslumus, kurie gali turėti reikšmingą įtaką sandorio eigai.
Kokius dokumentus būtina tikrinti?
Kad išvengtumėte aukščiau minėtų problemų, kruopščiai patikrinkite svarbiausius NT dokumentus dar prieš pasirašydami preliminarią sutartį ar mokėdami avansą.
- Nekilnojamojo turto registro išrašas (nuosavybės pažymėjimas). Tai dokumentas kuriame surašyti esminiai duomenys: savininkas (-ai), turto unikalus numeris, adresas, plotas, paskirtis, taip pat teisiniai statusai - įregistruotos hipotekos, areštai, servitutai, nuomos teisės, juridiniai faktai ir kt.
- Asmens tapatybės dokumentai ir įgaliojimai. Vienas pirmųjų žingsnių prieš mokant avansą sudarant nekilnojamojo turto sandorį - įsitikinti, kad asmuo, siūlantis parduoti turtą, yra teisėtas savininkas.
- Kadastrinių duomenų patikra. Perkant žemės sklypą ar namą su jam priskirtu sklypu, kadastriniai duomenys tampa vienu svarbiausių aspektų, kuriuos būtina patikrinti dar iki preliminariosios sutarties pasirašymo.
- Statybos leidimai ir baigtumo dokumentai. Perkant naujai pastatytą arba rekonstruotą gyvenamąjį namą, itin svarbu patikrinti, ar statybos buvo vykdytos teisėtai ir tinkamai užbaigtos.
- Energetinio naudingumo sertifikatas. Pagal Lietuvoje galiojančius reikalavimus, parduodant pastatą ar patalpas privaloma turėti galiojantį energinio naudingumo sertifikatą.
Kodėl bankai gali nesuteikti paskolos netinkamai įformintam turtui?
Daugelis pirkėjų NT perka su banko paskola, todėl būtina suprasti, kaip turto dokumentų būklė gali paveikti banko sprendimą finansuoti. Bankai, suteikdami būsto kreditą, vertina ne tik pirkėjo pajamas, bet ir patį turtą, kuris bus įkeičiamas kaip užstatas. Jei kyla abejonių dėl turto teisinio statuso ar likvidumo, bankas gali atsisakyti suteikti paskolą arba kelti papildomas sąlygas.
Svarbu: Jei turite klausimų ar abejonių dėl nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo proceso, kreipkitės į specialistus!
tags: #kaip #iforminamas #avansas #perkant #nekilnojama #turta