Turto Perdavimas Reorganizuojant Įmonę Atskyrimo Būdu

Dinamiškai besivystančios organizacijos dažnai susiduria su situacija, kada dėl įvairialypių priežasčių verslo savininkams tenka spręsti įmonių jungimosi ar skaidymo klausimą. Dažniausiai įmonių jungimąsi sąlygoja naujo verslo įsigijimas ar įmonių susiliejimai. Kelių įmonių jungimas į vieną juridinį asmenį gali padėti išvengti dvigubos valdymo aparato ir atskaitomybės, vidinių sandorių sudarymo kaštų, pagreitinti sprendimų priėmimo procesą bei dėl sinergijos ir masto ekonomijos efekto apskritai lemti sėkmingesnę organizacijos kaip verslo struktūros raidą. Tuo tarpu įmonės skaidymas gali būti naudingas, siekiant padalinti skirtingų verslų nešamą riziką, atriboti nesusijusias įmonės veiklas, kai manoma, kad kelios mažesnės įmonės galėtų operatyviau priimti sprendimus tik joms būdingoje konkurencinėje aplinkoje.

Įmonių jungimą ir skaidymą reglamentuoja reorganizavimo institutas, kurio pagrindinės nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrojoje knygoje bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme.

Reorganizavimo Būdai ir Atskyrimo Ypatumai

CK 2.95 str. 2 d. nurodo, jog reorganizavimas - tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. CK 2.97 str. numato, jog juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu. Galimi juridinio asmens jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas. Reorganizavimas prijungimo būdu apibrėžiamas kaip vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos. Šiuo atveju prijungiamo asmens veikla pasibaigia ir jo teises ir pareigas perima egzistuojantis juridinis asmuo, prie kurio reorganizuojama įmonė yra prijungiama.

Tuo tarpu juridinių asmenų reorganizacija sujungimo būdu yra dviejų ar daugiau juridinių asmenų sujungimas įsteigiant naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos, t.y. Reorganizavimas skaidant įmonę gali būti atliekamas išdalijimo ir padalijimo būdais. Skaidant bendrovę išdalijimo būdu, bendrovė savo veiklą užbaigia savo teises ir pareigos perduodama kitiems jau egzistuojantiems juridiniams asmenims. Tuo tarpu skaidant padalijimo būdu - skaidomos bendrovės teisės ir pareigos padalijamos dviems ar daugiau reorganizavimo metu naujai sukuriamoms bendrovėms, t.y.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas taip pat nustato dar vieną bendrovės skaidymo būdą - bendrovės atskyrimą (ABĮ 71 str.). Bendrovės atskyrimas įstatymo apibrėžiamas kaip juridinio asmens, kuris toliau tęs veiklą, dalies atskyrimas ir šiai daliai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu vienos ar kelių naujų bendrovių steigimas. Taigi šiuo atveju reorganizuojama bendrovė (nuo kurios atskiriama dalis turto, įsipareigojimų, teisių bei pareigų, kurių pagrindu kuriama viena ar kelios naujos bendrovės) po reorganizavimo tęsia veiklą, t.y. nepasibaigia. Dėl šios priežasties bendrovės skaidymas atskyrimo būdu neatitinka CK 2.95 str. 2 d. įtvirtintos reorganizavimo sąvokos: „Reorganizavimas yra juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros“.

Nepaisant to bendrovės atskyrimo procedūroms yra paraleliai taikomos akcinių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu, todėl dažnai bendrovės atskyrimas suprantamas kaip dar viena reorganizavimo skaidymo būdu rūšis.

Taigi esminis juridinio asmens reorganizavimo instituto požymis - šios procedūros metu tam tikra reorganizuojamo asmens veikla (teisės, pareigos bei turtas) gali būti perduoti kitam naujai steigiamam ar jau egzistuojančiam juridiniam asmeniui. Bendra taisyklė yra ta, kad reorganizuojama bendrovė reorganizavime dalyvaujantiems juridiniams asmenims gali perduoti bet kurį savo turtą ir įsipareigojimus, bei su jais susijusias teises ir pareigas.

Pavyzdžiui tarp AB „Lisco Baltic Service“ v Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kilus ginčui, ar galimas sutartiniu pagrindu priklausančios teisės į nuolaidą uosto rinkliavoms perleidimas reorganizavimo metu įsteigtai naujai įmonei, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad teisė į nuolaidą gali būti perleidžiama kaip ir bet kuri kita turtinė teisė. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nepagrįstai po AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ reorganizavimo įsteigtai naujai įmonei „Lisco Baltic Service“, perėmusiai ir teisę į krovinių rinkliavos nuolaidą, netaikė iki reorganizavimo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ galiojusios nuolaidos krovinių rinkliavos tarifui (2005-10-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje AB „Lisco Baltic Service“ v Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija c.b. Nr.

Tačiau bendra teisių ir pareigų bei turto perdavimo taisyklė ne visada galioja viešosios teisės reglamentuojamoje leidimų ir licencijų išdavimo srityje. Nepaisant to, kad licencija yra ne kas kita, kaip valstybinės institucijos suteikiama teisė verstis tam tikra veikla, tokia teisė ne visada gali būti perduodama, kadangi licencijuojamas veiklas reglamentuojantys teisės aktai dažniausiai nenustato galimybės reorganizavimo metu perleisti teisę užsiimti licencijuojama veikla. Kadangi licencijavimą reguliuoja viešoji teisė, čia galioja bendrasis teisės principas - leidžiama tik tai, kas numatyta teisės aktuose.

Reorganizavimo Procedūros ir Suinteresuotų Asmenų Apsauga

Reorganizavimo procedūras detaliai reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas. Tokio reglamentavimo pagrindinis tikslas yra apsaugoti asmenų grupes, kurios dalyvauja reorganizavimo procese ar kurių teisėms ir teisėtiems interesams atliekamas bendrovių reorganizavimas gali turėti įtakos.

Siekiant, kad reorganizavimo metu nebūtų pažeistos nurodytų suinteresuotų asmenų teisės, įstatymas visų pirma reorganizavimą vykdantiems juridiniams asmenims numato pareigą paviešinti informaciją apie vykdomą reorganizavimą. ABĮ 65 str. nustato pareigą apie parengtas reorganizavimo sąlygas paskelbti viešai įstatuose nurodytame šaltinyje (spaudoje ar juridinių asmenų registro elektroniniame leidinyje) tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba vieną kartą paskelbti viešai bei pranešti visiems kreditoriams raštu.

Atkreiptinas dėmesys, jog už netinkamą pareigų vykdymą reorganizavime dalyvaujančių bendrovių valdymo organų nariams, ruošiantiems ar vykdantiems bendrovių jungimą ar skaidymą, taip pat reorganizavimo sąlygas vertinantiems auditoriams yra numatyta civilinė atsakomybė.

Įgyvendinant Europos Tarybos 1978 m. spalio 9 d. trečiąją bendrovių teisės direktyvą Nr. 78/855/EEB bei 1982 m. gruodžio 17 d. šeštąją bendrovių teisės direktyvą Nr. Kadangi prievolės parengti reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaitą pagrindinė paskirtis yra akcijų keitimo santykio teisingumo ir pagrįstumo įvertinimas, taip siekiant apsaugoti smulkiųjų akcininkų interesus, Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad reorganizavimo sąlygų vertinimas neatliekamas ir reorganizavimo sąlygų vertinimo ataskaita nerengiama, jeigu visi kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrovės akcininkai su tuo sutinka.

Akcinių bendrovių įstatymas taip pat numato išimtis, kada gali būti nerengiama ir valdymo organo ataskaita apie numatomą reorganizavimą. Skaidant akcinę bendrovę, valdymo organo ataskaita apie numatomą reorganizavimą gali būti nerengiama, jeigu visi kiekvienos skaidymo būdu reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios akcinės bendrovės akcininkai su tuo sutinka. Supaprastintos procedūros taip pat taikomos vykdant reorganizavimą prijungimo būdu, kai po reorganizavimo tęsianti veiklą bendrovė yra visų prijungiamos bendrovės akcijų savininkė ar kai po reorganizavimo tęsianti veiklą bendrovė yra ne mažiau kaip 90 proc. prijungiamos bendrovės akcijų savininkė. Abiem atvejais reorganizavimo sąlygų vertinimas bei valdymo organo ataskaitos apie numatomą reorganizavimą rengimas nėra privalomas.

Svarbus bendrovių reorganizavimo etapas yra reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančių bendrovių kreditorių interesų užtikrinimas. Reorganizuojamų bendrovių kreditoriai savo teises papildomai gali ginti, reikalaudami iš reorganizuojamos (-ų) ir reorganizavime dalyvaujančios (-ų) bendrovių papildomai užtikrinti jų prievolių įvykdymą.

Bendrovės kreditoriai savo reikalavimus gali pateikti nuo reorganizavimo sąlygų paskelbimo dienos iki visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo. Tačiau reorganizuojamos bendrovės gali atsisakyti suteikti papildomą prievolių kreditoriams užtikrinimą, jei atsižvelgiant į reorganizuojamos ar po reorganizavimo veiksiančios (-ių) bendrovių, kurioms pagal reorganizavimo sąlygas pereina įsipareigojimai, finansinę būklę, negalima daryti išvados, kad prievolės įvykdymas pasunkės.

Taip pat bendrovė gali atsisakyti suteikti papildomą kreditoriui priklausančių prievolių įvykdymo užtikrinimą, jei tokių prievolių įvykdymas yra pakankamai užtikrintas įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Reorganizavimo procese dalyvaujančios įmonėms atsisakant suteikti papildomą prievolių užtikrinimą, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą. Pažymėtina, jog po reorganizavimo veiksiančių bendrovių reorganizavimo dokumentai negali būti teikiami Juridinių asmenų registrui, kol teisme nagrinėjamas ginčas dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo.

Reorganizuojamų ir reorganizavime dalyvaujančių bendrovių valdymo organai rengdami reorganizavimo sąlygas paprastai reorganizuojamų bendrovių teises ir prievoles turėtų paskirstyti atsižvelgiant į tokių teisių ir prievolių pobūdį bei bendrovėms perduodamo turto pobūdį. Tačiau neretai reorganizavimo procedūromis bandoma pasinaudoti norint skirtingiems juridiniams asmenims neproporcingai perskirstyti reorganizuojamos bendrovės turtą bei įsipareigojimus.

Siekiant tinkamai apsaugoti reorganizuojamų bendrovių kreditorių interesus, Akcinių bendrovių įstatymas papildomai numato kreditorių interesų apsaugą reorganizuojant bendroves skaidymo būdu. ABĮ 68 str. 3 d. nustato, kad jei bendrovė, kuriai reorganizavimo metu buvo priskirta tam tikra prievolė, tos prievolės ar jos dalies neįvykdo ir Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nebuvo suteiktos papildomos garantijos to pareikalavusiems kreditoriams, už neįvykdytą prievolę solidariai atsako visos kitos po reorganizavimo veiksiančios bendrovės.

Taigi reorganizuojant bendrovę skaidymo ar atskyrimo būdu, jos kreditoriams derėtų aktyviai domėtis po reorganizavimo veiksiančios bendrovės, kuriai priskiriamos prievolės kreditoriui, perimamu turtu, teisėmis ir įsipareigojimais ir kilus bent menkiausiam įtarimui dėl konkrečios bendrovės galimybių ateityje įvykdyti prievolę, reikėtų dar reorganizavimo proceso metu pareikalauti prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo (pvz. kitos po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės laidavimo, banko garantijos ar užtikinimo įkeitimu).

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtu atveju po reorganizavimo tęsiančių veiklą bendrovių solidari atsakomybė prieš kreditorių nėra visiška. Kitų po reorganizavimo veiksiančių bendrovių atsakomybė bus ribojama nuosavo kapitalo, paskirto joms pagal reorganizavimo sąlygas, dydžiu. T.y.

Aptariant kreditorių teisių gynimo būdus, kai dėl nesąžiningai atlikto reorganizavimo bendrovė nebegali įvykdyti turimų įsipareigojimų kreditoriams (tipinis pavyzdys, kai skaidant bendrovę vienai iš tęsiančių veiklą bendrovių perduodamas turtas, o kitai - įsipareigojimai), paminėtina galimybė ginti kreditorių teises, vertinant sprendimus reorganizavimo procedūrose priėmusių bendrovių dalyvių (akcininkų) bei valdymo organų elgesį.

CK 2.50 str. 3 d. nustato, jog tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Bendrovės vadovo atsakomybę ir pareigas bendrovės atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai, tik bendrovės interesais nustato CK 2.87 str.

Pavyzdžiui, pagal bankrutavusios UAB “Autojana” bankroto administratoriaus ieškinį atsakovams B.J. ir UAB „Avetra“ 2011-01-21 sprendimu civilinę bylą Nr. 2-311-544/2011 išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas sprendė, jog UAB “Autojana” bendrovės vadovas kartu būdamas ir vieninteliu bendrovės akcininku, yra asmeniškai atsakingas už nesąžiningai atliktu bendrovės atskyrimu bendrovės kreditoriams padarytą žalą.

Teismas nustatė, kad B.J., žinodamas apie sunkią UAB “Autojana” finansinę padėtį, pagal UAB “Autojana” atskyrimo sąlygas naujai sukuriamai UAB „Avetra“ perleisdamas 497.385,00 Lt turtą, tačiau neperduodamas jokių UAB “Autojana” neįvykdytų prievolių ar įsipareigojimų (nors UAB “Autojana” liko 2.610.272,00 Lt vertės neįvykdytų prievolių ir 2.351,357,00 Lt vertės turtas) elgėsi nesąžiningai.

B.J. priimdamas sprendimus kaip juridinio asmens dalyvis ir juos įgyvendindamas kaip administracijos vadovas atliko veiksmus, kurie iš esmės pablogino UAB “Autojana” turtinę padėtį, sumažino bendrovės, kaip juridinio asmens, vertę ir padidino nemokumą, įmonė neteko ženklios vertės turto dalies, kurią buvo galima panaudoti kreditorių reikalavimų tenkinimui ar įmonės ūkinei komercinei veiklai.

Teismas sprendė, kad tokiais veiksmais (nesąžiningai sumažindamas 497.385,00 Lt vertės UAB “Autojana” turtą) B.J.

Vykdant bendrovės reorganizavimą ir perduodant jos turtą, teises ir prievoles, po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms kartu pereina ir reorganizuojamos bendrovės kaip darbdavio teisės ir pareigos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 138 str. nustato, kad bendrovės reorganizavimas sujungimo, padalijimo, išdalijimo būdu nėra teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį.

Detaliau nei darbo kodeksas, nei Akcinių bendrovių įstatymas nereglamentuoja, kaip turėtų būti užtikrinama darbuotojų interesų apsauga, vykdant bendrovių reorganizavimą. Tačiau esant tam tikram vakuumui Lietuvos nacionalinėje teisėje, galima vadovautis pagrindinėmis 2001 m. kovo 12 d. Europos Tarybos direktyvos Nr.

Direktyva numato reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrovės pareigą informuoti savo darbuotojus apie numatomą vykdyti reorganizavimą, jo priežastis, reorganizuojamos bendrovės iš darbo santykių kylančių teisių ir pareigų perėjimo momentą po reorganizavimo veiksiančiai bendrovei, nurodyti teisines, ekonomines ir socialines pasekmes darbuotojams ir priemones, kurių bus imtasi darbuotojų atžvilgiu, kad būtų tinkamai užtikrinti jų interesai. Direktyva taip pat nustato, jog įmonės verslo arba įmonės ar verslo dalies perdavimas pats savaime nėra pagrindas, kuriuo remdamasis pardavėjas arba perėmėjas gali atleisti iš darbo.

Tačiau ši nuostata netrukdo atleisti iš darbo dėl ekonominių, techninių ar organizacinių priežasčių, susijusių su po atlikto reorganizavimo pasikeitusia situacija.

18 straipsnis. 1. Prieš priimant sprendimą reorganizuoti, pertvarkyti valdymo įmonę ar atlikti valdymo įmonės atskyrimą, turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas. 2. Valdymo įmonės reorganizavimo sąlygose, be kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas), Akcinių bendrovių įstatymo reikalaujamos informacijos, turi būti nurodomas pensijų fondų ir jų dalyvių skaičius, pateikiami duomenys apie perduodamus ir priimamus valdyti pensijų fondus ir jų turtą, apie valdymo įmonės nuosavą turtą, depozitoriumą, taip pat valdymo įmonės prievolių perdavimo ir priėmimo sąlygos ir terminai, turtinės ir neturtinės pensijų fondų dalyvių teisės po reorganizavimo, šių teisių ir pareigų įgijimo terminai.

3. Apie reorganizavimą, pertvarkymą valdymo įmonė privalo paskelbti įstatymų nustatyta tvarka. 4. 5. 6. 7. Po reorganizavimo pasibaigusiai valdymo įmonei priežiūros institucija valdymo įmonės prašymu ar savo iniciatyva panaikina licenciją. 8. 9. Valdymo įmonės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių ir pareigų pagrindu gali būti kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos valdymo įmonės. Valdymo įmonės atskyrimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valdymo įmonės reorganizavimą, ir Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu.

Reorganizavimo būdai ir jų charakteristikos:

tags: #kaip #iforminamas #perduodamas #turtas #reorganizuojant #imone