Neramumai įkalinimo įstaigose prasidėjo praėjusį antradienį, kai 50 nuteistųjų buvo perkelti į kamerinio tipo patalpas Pravieniškių pataisos namuose, vėliau protestas išplito ir į kitas įkalinimo įstaigas - penktadienį bado streiką buvo paskelbę apie 200 nuteistųjų.
Daugiausia - 198 - protestuojančiųjų pirmadienį yra Pravieniškių pataisos namuose, Alytaus pataisos namuose bado akciją paskelbė 127, Marijampolės - 167, Vilniaus - 17, Kauno tardymo izoliatoriuje oficialiai bado akciją paskelbė aštuoni, Lukiškių tardymo izoliatoriuje - vienas nuteistasis.
„Pirmiausia jiems aiškinamos taisyklės, administracija kalbasi su jais, dirba aiškinamąjį darbą. Įstaigose Pravieniškėse, Marijampolėje ir Alytuje įvestos Bausmių vykdymo kodekso 119 straipsnio nuostatos: badaujantieji negali apsipirkinėti parduotuvėlėje, ribojami pasimatymai, laiškų siuntimas ir gavimas, paketų gavimas“, - BNS sakė S. Banėnienė.
Bado akciją paskelbę nuteistieji taip pat oficialiai negali naudotis telefonu, nutraukiamas renginių organizavimas.
Kalėjimų departamento atstovė taip pat informavo, kad pirmadienio rytą Alytaus pataisos namuose trys asmenys susižalojo dilbius - nuteistieji, suteikus medicininę pagalbą, grąžinti į įstaigą. Praėjusį ketvirtadienį Alytuje buvo sužalotas ir čia dirbantis pareigūnas.
Nuteistieji krepšius ir lagaminus galės turėti tik atvykdami ir išvykdami iš įkalinimo įstaigos. Nuteistiesiems esant įkalinimo įstaigoje šie daiktai turės būti saugomi sandėlyje.
Badaujantys nuteistieji teigia, kad protesto akcijos neketina nutraukti, nes priimtos taisyklės esą prasilenkia su sveiku protu.
Su DELFI pirmadienį susisiekę nuteistieji teigė, kad ketina ne tik Teisingumo ministeriją, bet ir teismus užversti skundais dėl ministro priimto įsakymo - jeigu jis nebus panaikintas, bausmę atliekantys kaliniai sieks prisiteisti neturtinę žalą iš valstybės.
Tačiau kol kas to negali padaryti, nes jiems oficialiai uždrausta ne tik gauti, bet ir išsiųsti bet kokius laiškus, net skundus įvairioms tarnyboms. Be to, nuteistieji jau yra pasirašę skundą, kuriuo reikalauja asmeninės ministro atsakomybės dėl į kalėjimų sistemą įneštos sumaišties, jie taip pat reikalauja, kad ministras paneigtų esą tikrovės neatitinkančias žinias, kai viešai nurodė, jog kaliniai vienu apsipirkimu gali įsigyti po 2 kg vaisių ir 2 kg daržovių, ir tai gali daryti du kartus per savaitę, o tai esą sudaro 8 kg.
„Pažymėtina, kad įstaigoje kurioje esu kalinamas apsiprekinti leidžiama griežtai tik vieną kartą į savaitę, - nurodė nuteistieji. - Toks ministro teiginys neatitinka tikrovės ir klaidina visuomenę.“
Nuteistieji reikalauja paaiškinti, kodėl negali apsipirkti du kartus per savaitę, kaip teigia ministras.
Be to, jie sako, kad vaisių ir daržovių kiekių nustatymas yra nuteistųjų galimybės rūpintis savo sveikata ir maitintis sveikai apribojimas.
„Akivaizdu, kad tai nėra būtinas apribojimas, jis nėra susijęs su bausmių vykdymo sistemos problemomis ir vienareikšmiškai yra kalinimo sąlygų bloginimas ir tuo pažeidžiama mano konstitucinė teisė rinktis, nes iš manęs yra atimta teisė pasirinkti ką aš noriu pirkti už įstatymų apribotą pinigų sumą, todėl prieštarauju šitam punktui ir prašau ji panaikinti, paliekant man teisę rinktis“, - skunduose teigia kaliniai.
Savo skunduose jie taip pat piktinasi taisyklėmis, kuriomis patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje numatytam laikotarpiui.
„Šiuo metu ne miegui skirtu laiku drausti turėti patalynę, tame tarpe minkštąjį inventorių, t.y. čiužinį su pagalve akivaizdžiai prasilenkia su protingumo, žmogiškumo principais, nes pavyzdžiui, esant ligos ar negalavimo atveju, nėra galimybės net kur atsigulti, jau nekalbant apie tai, kad apskritai toks sprendimas yra nežmoniškas ir prilygsta žmogaus kankinimui“, - skunduose ministrui nurodo nuteistieji.
Anot jų, pareigūnai ir taip yra užimti, o dabar papildomai privalės nešioti čiužinius nuteistiesiems.
„Pažymėtina, kad viešojoje erdvėje teisingumo ministras nurodo, nuostatą, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, grindžia siekiu skatinti nuteistuosius laisvu laiku dienos metu ne miegoti pietų miego, o užsiimti savišvieta, dalyvauti konsultacijose, žaisti loginius žaidimus, - rašoma nuteistųjų skunduose. - Tačiau šiai šiandien dienai Lietuvos valstybė ir ją atstovaujančios įkalinimo įstaigos nėra pajėgios nei finansiniais, nei žmogiškaisiais ištekliais kiekvienam nuteistajam, atliekančiam bausmę kamerų tipo patalpose skirti kiekvienai dienai, pavyzdžiui, po atitinkamą specialistą, kuris profesionaliai užsiimtų dienos metu su nuteistuoju asmeniu, jau nekalbant apie kamerų tipo patalpose bausmę atliekančių asmenų užimtumą apskritai.
Kamerų tipo patalpose, nėra užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas vienam nuteistajam, o jeigu ir užtikrinama teisės aktais nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma, kamerų plotą dar labiau mažina esantys baldai.
Taip pat gyvenamojo ploto nepakankamumą gali ir privalo užtikrinti socialinės reabilitacijos programos, kurios nėra užtikrinamos, šiuo klausimu yra pasisakę ne vienoje byloje administraciniai teismai.
Pagal šiuo metu galiojančias Bausmių vykdymo kodekso nuostatas į lauką išleidžiami vos 2 valandoms per parą, todėl realiai nuteistieji tose pačiose patalpose praleidžia 22 valandas per parą, kuriose nėra jokių realių galimybių organizuoti nei tikslingo nuteistųjų asmenų užimtumo, nei kitų socioedukacinių individualių ar grupinių programų.
Nėra jokių aprašų, apie tai, kad įkalinimo įstaigos turi kokius nors loginius ar kitokius žaidimus, kuriuos gali pateikti nuteistiesiems, siekiant užtikrinti nuteistųjų užimtumą.
Svarbu pažymėti dar ir tai, kad apie nuteistųjų savišvietą negalima kalbėti, kai jiems yra uždraustas internetinis ryšys, (RIP - riboto interneto prieiga neveikia) jau nekalbant apie pataisos įstaigose esančias bibliotekas, kurios nėra atnaujintos nuo tarybų sąjungos laikų.“
Nuteistųjų gyvenimo sąlygos įkalinimo įstaigoje. Šaltinis: LRT
Per šių metų pirmą pusmetį kratų metu įkalinimo įstaigose rasta apie 4,5 tūkst. litrų alkoholio raugo: daugiausia jo rasta Kybartų pataisos namuose (beveik 1,8 tūkst. litrų) ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (1,5 tūkst. litrų), todėl naujosiomis ministro taisyklėmis yra uždrausta įsigyti produktus didelės talpos taroje.
„Uždraudus įkalinimo įstaigose laikyti didelės talpos tarą, ženkliai sumažėtų tikimybė nuteistiesiems pasigaminti alkoholio raugo, sumažėtų konfliktų tarp nuteistųjų“, - sakė teisingumo ministras E. Jankevičius.
Taisyklėse numatyta, kad sultys, kava, arbata, kakava gali būti laikomi ne didesnėse kaip pusės litro gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines), o įvairūs padažai - ne didesnėse kaip 200 gramų pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines).
Taip pat įvesti ribojimai įsigyti vaisių ir daržovių: vienu metu nuteistieji galės įsigyti ne daugiau kaip 2 kg šviežių, šaldytų ar konservuotų vaisių ar daržovių. Šie produktus kai kurie nuteistieji irgi naudoja naminio raugo gamybai.
| Įkalinimo įstaiga | Rasto alkoholio raugo kiekis (litrais) |
|---|---|
| Kybartų pataisos namai | ~1,800 |
| Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija | ~1,500 |
| Iš viso | ~4,500 |