Akcija - tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį (dividendus) ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo (Civilinio kodekso 1.102 str.). Akcijos pagal Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą yra būdingos tik akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms. Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, akcijos - tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendų, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises.
Akcijos ir yra akcijų pirkimo pardavimo sutarties dalykas. Akcijos gali būti materialios ir nematerialios. Akcijų rūšis yra nurodoma uždarosios akcinės bendrovės įstatuose. Akcijų rūšis nulemia kaip jos yra apskaitomos, t. y. kas nurodomas jų savininku. Todėl prieš tai, kai vykdomas akcijų pirkimas pardavimas ir sudaroma sutartis, būtina įsitikinti, kokia yra perkamų akcijų rūšis.
Akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialios, o uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti nematerialios arba materialios. Materialios akcijos ar akcijų sertifikatai perleidžiami kitų asmenų nuosavybėn perdavimu, padarius atitinkamą įrašą akcijoje ar akcijų sertifikate (indosamentą). Indosamente įrašomi duomenys apie asmenį, kuriam akcija ar akcijų sertifikatas perleidžiami (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma, kodas), taip pat įrašo data.
Akcijos yra negaliojančios ir nesuteikia jų savininkams turtinių ir neturtinių teisių, jei buvo išleistos į antrinę apyvartą ir įsigytos nevisiškai apmokėtos bendrovės akcijos. Pažymėtina, kad pasikeitus materialioje akcijoje ar akcijų sertifikate nurodytiems rekvizitams, uždaroji akcinė bendrovė privalo pakeisti akcininkų turimas materialias akcijas ar akcijų sertifikatus, išskyrus atvejį, kai duomenys apie savininką pasikeitė dėl materialios akcijos ar akcijų sertifikato perleidimo ir yra įrašyti indosamente. Apie materialių akcijų ar akcijų sertifikatų pakeitimą uždaroji akcinė bendrovė turi nedelsdama pranešti akcininkui pasirašytinai arba registruotu laišku. Pakeistoji akcija ar akcijų sertifikatas galioja iki naujų akcijų ar akcijų sertifikatų išdavimo akcininkams, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos.
Akcijų paketai ir kontrolė
Kai kalbame apie akcijų pardavimą, paprastai yra parduodami akcijų paketai. Akcijų paketas - tai 1/10 ir daugiau visų bendrovės akcijų. Kontrolinis akcijų paketas - tai 50 ir daugiau procentų bendrovės akcijų dalis.
Bendrovėse, kuriose yra daug smulkiųjų akcininkų, kontrolinis akcijų paketas dažniausiai sudaro 20-30 % akcijų, kartais pakanka tik 2-3 %, kad būtų galima kontroliuoti bendrovės veiklą. Taip yra todėl, kad ne visos išleistos akcijos suteikia teisę dalyvauti bendrovės valdyme, be to, didelę dalį akcijų dažnai turi daug smulkių akcininkų, neturinčių galimybės dalyvauti bendrovės valdyme. Kontrolinio akcijų paketo turėjimas suteikia teisę priimti arba atmesti sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime ir kitų bendrovės valdymo organų veikloje.
Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis
Akcijų pirkimas pardavimas - tai savarankiškas sutarčių teisės institutas, kuris reguliuoja akcijų turėtojo (akcininko) ir akcijų įgijėjo tarpusavio santykius, kylančius iš akcijų pardavimo. Akcijų pirkimas pardavimas taip pat gali būti suprantamas kaip sandoris, kai sudaroma akcijų pirkimo pardavimo sutartis. Akcijų perleidimas įforminamas sutartimi, kuriai privaloma paprastoji rašytinė arba notarinė forma. Akcijų pirkimas pardavimas turi būti atliekamas laikantis teisės aktų reikalavimų. Priešingu atveju - akcijų pirkimo pardavimo sandoris gali būti nuginčytas ar laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Akcijų pirkimo pardavimo sutartis gali būti sudaroma tik rašytine arba notarine forma. Žodinės akcijų pirkimo pardavimo sutartys yra niekinės ir negalioja, todėl remtis šiuo faktu teisme ar prieš trečiuosius asmenis, negalima. Praktikoje, siekiant išvengti notarinės akcijų pirkimo pardavimo sutarties formos, akcijos arba perduodamos tvarkyti finansų maklerio įmonei arba parduodamas akcijų paketas išskaidomas į keletą dalių, pavyzdžiui, 20 procentų ir 5 procentai ir pan., kurios parduodamos dviem savarankiškais rašytiniais sandoriais (sutartimis). Ar toks parduodamo akcijų paketo skaidymas dalimis ir pardavimas yra teisėtas? Manome, kad ne.
Šie sandoriai gali būti nuginčyti (pripažinti negaliojančiais) teismo tvarka kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (Civilinio kodekso 1.80 str.), o taip pat kaip sudaryti nesilaikant įstatyme nustatytos notarinės formos (Civilinio kodekso 1.93 str.). Kai sandoris negalioja, ar teismo tvarka pripažįstamas negaliojančiu, tai šalys privalo grąžinti viena kitai viską, ką yra gavusios pagal sandorį. Tai vadinama restitucija.
Akcijos turi būti parduodamos griežtai laikantis įstatyme ar įstatuose nustatytos jų pardavimo tvarkos. Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti kitiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti daugiau tos bendrovės akcijų. Pardavimo tvarka gali skirtis priklausomai nuo to, ar įstatuose yra nurodyta kitokia nei įstatyme (specifinė) jų pardavimo tvarka. Jeigu įstatuose nurodyta kitokia nei įstatyme nustatyta jų pardavimo tvarka, tai bus taikoma įstatuose nustatyta tvarka. Tokiu atveju reikia žiūrėti įstatuose nustatytas pardavimo sąlygas.
Uždarosios akcinės bendrovės akcijų pardavimo tvarka
Uždarosios akcinės bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo dienos privalo kiekvienam uždarosios akcinės bendrovės akcininkui pranešti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku pranešimą, kuriame turi būti nurodyta parduodamų akcijų skaičius, siūloma pardavimo kaina ir terminas, per kurį akcininkas gali pranešti uždarajai akcinei bendrovei apie pageidavimą pirkti parduodamų akcijų.
Kai vienas ar keli uždarosios akcinės bendrovės akcininkai per nustatytą terminą pareiškė pageidavimą pirkti visas akcininko parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas, akcininkas šias akcijas privalo parduoti pageidavimą pareiškusiems akcininkams (vienam ar keliems), o pageidavimą pareiškę akcininkai visas šias akcijas už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta pranešime, privalo nupirkti apmokėdami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo tos dienos, kurią uždaroji akcinė bendrovė gavo pranešimą apie ketinimą parduoti akcijas, jei su akcijas parduodančiu akcininku nesusitariama kitaip. Akcijas parduodantis asmuo turi teisę pareikalauti, kad pirkėjas pateiktų adekvatų kainos už akcijas apmokėjimo užtikrinimą (banko garantiją, įkeitimą ir kt.).
Tiek akcijų pardavėjas, tiek ir pirkėjas turi būti pasirengę sudaryti akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Jie turi atlikti veiksmus, reikalingus sutarties sudarymui. Pardavėjas turi pasitikrinti, kad jis yra įregistruotas akcijų savininku JADIS. Priešingu atveju, apdairus pirkėjas nesutiks sudaryti sandorio su pardavėju, kuris neregistruotas kaip akcijų savininkas, arba, jeigu sutartis sudaroma pas notarą, tai notaras nesutiks patvirtinti akcijų pirkimo pardavimo sutarties.
Jeigu perkamas kontrolinis akcijų paketas, pardavėjas turi būti pasirengęs suteikti pirkėjui visus pirkėjo prašomus bendrovės dokumentus. Apdairus pirkėjas turi įsivertinti tai, ką perka, ir gali pageidauti išsamiai susipažinti su bendrovės būkle (turtas, įsipareigojimai, atsargos, gautinos sumos, sutartys, finansinė padėtis, darbuotojai, licencijos, leidimai, teisinių reikalavimų laikymasis, mokesčiai, aplinkos apsauga ir kt.). Esant pirkėjo pageidavimui, gali būti atliekamas bendrovės teisinis auditas.
Rekomenduojame pirkėjui susipažinti su bendrovės dokumentais ir duomenimis, esančiais Juridinių asmenų registre, ir sulyginti juos su pardavėjo pateiktais dokumentais, finansinės atskaitomybės dokumentais. Šie duomenys yra vieši, ir su jais turi teisę susipažinti bet kuris asmuo.
Kai perkamas kontrolinis akcijų paketas rekomenduojame, kad akcijų pirkimo pardavimo sutarties sąlygas (sutarties projektą) parengtų tos srities specialistai, įmonių teisėje besispecializuojantys advokatai. Kai sutarties sąlygas rengia notaras, paprastai naudojama šabloninė sutartis. Šabloninėje sutartyje nėra įtvirtintos esminės pardavėjo garantijos, ir tokiais atvejais akcijos perkamos be garantijų.
Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, po akcijų pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, paaiškėjus bendrovės skoloms, apie kurias pirkėjas iš anksto nebuvo informuotas sudarant sutartį, jis negalės reikalauti pardavėją sumažinti akcijų kainą, padengti bendrovės skolą, atlyginti nuostolius ar apskritai nutraukti akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kadangi akcijos buvo perkamos be garantijų. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai akcijų pirkimo pardavimo sutartyje nurodoma akcijų kaina neatitinka tikrosios akcijų kainos, kuri buvo mokama už akcijas.
Pavyzdžiui, šalys siekia išvengti notarinės akcijų pirkimo pardavimo sutarties sudarymo tvarkos, o taip pat kitais atvejais. Esant tokiai situacijai, kyla rizika, kad pirkėjas gali nukentėti.
Akcijų pirkimo pardavimo sutarčiai yra privaloma teisinė registracija, kadangi teisiškai neįregistruota akcijų pirkimo pardavimo sutartis savaime teisinių pasekmių nesukelia. Kaip, pavyzdžiui, transporto priemonės registracija Regitroje, akcijų pirkimo pardavimo sutartis turi būti registruojama. Akcijų pirkimo pardavimo sutarties registracija skiriasi priklausomai nuo akcijų rūšies ir jų apskaitymo tvarkos. Išskiriamos dvi registracijos formos: materialių akcijų registracija ir nematerialių akcijų registracija.
Mokesčiai
Parduodamoms akcijoms pridėtinės vertės mokestis yra netaikomas. Akcijos nėra laikomos prekėmis ar paslaugomis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo prasme (plačiau žr. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str.
Parduodamoms akcijoms taikomas gyventojų pajamų mokestis, kai pardavėjas yra fizinis asmuo, išskyrus žemiau nurodytą lengvatą, kai akcijos neapmokestinamos. Neapmokestinamos akcijos (išskyrus tikslines (red. past. ofšorines) teritorijas) kai jų įsigijimo kainos ir kitų realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršija 500 EUR per mokestinį laikotarpį.
Lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiam vienetui, kai vertybiniai popieriai laikomi parduotais pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 11 str., taip pat parduodant ar kitaip perleidžiant akcijas, kurios gautos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 14 d. 1 p. nurodytu atveju (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės padidinimo sumai) (plačiau žr. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d.
Akcijos ir sutuoktinių nuosavybė
Sutuoktinių turto teisinį režimą, jeigu jis nenustatytas vedybų sutartimi, reglamentuoja Civilinis kodeksas. Akcija - tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, teisę gauti jos pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo. Taigi, jei sutuoktiniai neturi vedybų sutarties, o įmonės akcijos yra įgytos po santuokos sudarymo, jos yra bendroji jungtinė nuosavybė. Nebent vienas iš sutuoktinių jas įgijo asmeninės nuosavybės teise, pavyzdžiui, už asmenines lėšas.
Kadangi akcijos yra bendroji jungtinė nuosavybė, disponuoti akcijomis, pavyzdžiui, perleisti jas, gali tik abu sutuoktiniai arba vienas sutuoktinis, turėdamas kito įgaliojimą. Aiškinant šį teisės normų taikymą teismų praktikoje pabrėžiama, kad toks įstatyme įtvirtintas reguliavimas suponuoja papildomas pareigas pirkimo-pardavimo sutarties šalims: pirkėjui - pareigą prieš sudarant sandorį išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamos akcijos priklauso pardavėjui.
Remiantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis akcijos savininkas yra identifikuojamas pagal įrašus atitinkamuose dokumentuose. Nematerialios akcijos savininku laikomas asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, o materialios - akcijoje nurodytas asmuo. Taigi, akcijų priklausymas sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise nereiškia, kad jis yra akcininkas Akcinių bendrovių įstatymo prasme.
Jei abu sutuoktiniai yra UAB akcininkai ir asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose nurodyta, kad vienam priklauso 10 proc. akcijų, o kitam - 90 proc., tiek 10 proc. tiek 90 proc. akcijų yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė lygiomis dalimis. Jei sutuoktiniai nori, kad 10 proc. ar 90 proc. akcijų priklausytų jiems asmeninės nuosavybės teise, jie turi akcijas pasidalinti. Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka.
Taip pat sutuoktiniai dar prieš įsigydami akcijas gali sudaryti vedybų sutartį ir joje nusistatyti visišką ar dalinį turto atskirumo režimą. Be to, galima susitarti, kad įgyjami vertybiniai popieriai bus kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, taip pat aptarti dividendų nuosavybės formą. Dividendai gali būti tiek asmeninė nuosavybė, tiek ir bendroji jungtinė nuosavybė.
Uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo procedūra
Uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo procedūrą iš esmės reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnis. Bendruoju atveju uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimas susideda iš tokių etapų:
- akcininko pranešimas bendrovei apie ketinimą parduoti akcijas;
- bendrovės pranešimas kitiems akcininkams apie pareikštą ketinimą parduoti bendrovės akcijas;
- akcininkų pranešimas apie pageidavimą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti perleidžiamas bendrovės akcijas arba atsisakymą pasinaudoti šia teise;
- akcijų perleidimo sandorio pasirašymas;
- pasikeitusių duomenų apie bendrovės akcininkus užregistravimas.
Nusprendęs parduoti turimas uždarosios bendrovės akcijas ar jų dalį, akcininkas privalo raštu pranešti bendrovei apie ketinimą parduoti akcijas, jų kiekį ir kainą. Pabrėžtina, kai bendrovėje yra vienas akcininkas, pirmumo teise nėra kam pasinaudoti, tad ir pranešti bendrovei apie ketinimą perleisti jos akcijas nereikia. Patartina tokį pranešimą, skirtą bendrovės vadovui, įteikti pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku.
Akcijų pirkimo-pardavimo sutarčiai keliami ne tik bendrieji sutarčių reikalavimai, bet ir specifiniai reikalavimai, kurių privalu laikytis. Uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, pavadinimas, teisinė forma, jos kodas, buveinė, perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominali vertė. Nesant šių duomenų, akcijų pirkimo-pardavimo sandoris yra niekinis.
Laikantis įstatymo raidės, niekiniu pripažįstamas netgi sandoris, kuriame nėra nurodyta perleidžiamų akcijų nominali vertė.
Sandorio registravimas per sąskaitų tvarkytoją
Dažnas nežino, kad UAB akcijų perleidimą galima įregistruoti ir be notaro. 99,9% UAB akcijų yra nematerialios. UAB turi būti sudaromas jos akcininkų sąrašas. Naujas sąrašas turi būti sudaromas nedelsiant po dokumentų apie vertybinių popierių savininkų pasikeitimą gavimo. Pakeistas UAB akcininkų sąrašas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jo sudarymo turi būti pateikiamas juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Bendrovė sutartimi gali perduoti akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą sąskaitų tvarkytojui. Sąskaitų tvarkytojas - juridinis asmuo, pagal LR Finansinių priemonių rinkų įstatymą turintis teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių savininkų asmenines sąskaitas.
Bendrovė pati negali registruoti stambių sandorių, kuomet parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14 500 Eur. Taigi, pagal Lietuvos įstatymus UAB sandorio notarinė forma nebūtina.
Kas keičiasi sandorio įregistravime, perdavus bendrovės akcininkų apskaitą oficialiam sąskaitų tvarkytojui, pvz.:
- Sąskaitų tvarkytojas, kuriam bendrovė perduoda tvarkyti akcininkų apskaitą, kartu perima iš bendrovės ir sąskaitų tvarkymo procesą bei atsakomybę.
- Sąskaitų tvarkytojas atlieka notaro funkciją tikrinti duomenų tikrumą ir dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams.
- Sąskaitų tvarkytojas, apskaitęs UAB sandorį, pateikia akcininkams išrašus iš asmeninių vertybinių popierių sąskaitų, bendrovei - akcininkų sąrašą.
Dažnu atveju sąskaitų tvarkytojo sandorio registravimo mokestis yra fiksuotas, o notaro - procentinis, didėja proporcingai sandorio sumai.
tags: #kaip #imones #turta #perrasyti #akcininkui