Kaip Nekilnojamojo Turto Nuoma Veikia Individualiai: Mokesčiai, Prievolės ir Investicijų Skatinimas Lietuvoje

Jeigu turite nekilnojamojo turto Lietuvoje ir gaunate pajamų iš jo nuomos, būtina suprasti mokestines prievoles ir taisykles, susijusias su nuomos pajamų deklaravimu Lietuvoje. 2023 metais Lietuvos valstybinė mokesčių inspekcija pristatė naujas gaires ir taisykles, kuriomis turi vadovautis nekilnojamojo turto savininkai, pranešdami apie nuomos pajamas.

Nekilnojamojo Turto Nuomos Pajamų Apmokestinimas

Nuomos pajamos Lietuvoje yra apmokestinamos, o nekilnojamojo turto savininkai privalo tiksliai pranešti apie savo uždarbį Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI). Pajamos, gautos iš gyvenamosios ar komercinės paskirties patalpų nuomos, priskiriamos prie „kitų pajamų“ ir yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Deklaruoti nuomos pajamas privalo visi, turintys nekilnojamojo turto Lietuvoje ir nuomojantys jį nuomininkams, nepaisant to, ar jie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai, ar ne. Tai apima fizinius asmenis, korporacijas ir kitus juridinius asmenis.

Nuomos pajamos apima visus mokėjimus, gautus iš nuomininkų už naudojimąsi jūsų turtu. Tai apima mėnesinę nuomą, komunalines paslaugas ir visas kitas nuomininkams teikiamas paslaugas, kurios generuoja pajamas. Be to, jei iš nuomojamo turto gaunate bet kokią kitą finansinę naudą, pvz., užstatą ar mokesčius už pavėluotą mokėjimą, jie taip pat turi būti deklaruojami.

Pajamų Mokesčio Tarifai

Gautos nekilnojamojo turto nuomos pajamos iš individualios veiklos nevykdančių gyventojų apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei kartu su kitomis ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkamų santykių kalendoriniais metais gautomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau - VDU) sumos.

Tačiau, kai metinė gyventojo gautų nuomos pajamų kartu su kitomis nesusijusiomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų dalis viršija 120 VDU dydžio sumą, tai gautų pajamų dalis, viršijanti 120 VDU, apmokestinama taikant GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 procentų pajamų mokesčio tarifą. 120 VDU viršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros šių metinių pajamų sumos:

• palūkanų;
• sportininkų, atlikėjų, autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio;
• honorarų;
• turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
• turto nuomos;
• ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas;
• mažosios bendrijos (toliau - MB) vadovo pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB;
• azartinių lošimų laimėjimų;
• dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt. pajamų.

Išlaidos, Kurias Galima Atimti

Laimei, nekilnojamojo turto savininkai gali iš apmokestinamųjų nuomos pajamų atimti tam tikras su nuomojamu turtu susijusias išlaidas ir taip sumažinti bendrą mokestinę prievolę. Išskaitomos išlaidos gali būti:

• Priežiūra ir remontas: išlaidos, patirtos už turto priežiūrą, įskaitant remontą, dažymą ir kitą būtiną priežiūrą.
• Nekilnojamojo turto valdymas: mokesčiai nekilnojamojo turto valdymo įmonėms už su nuomininku susijusių klausimų tvarkymą, nuomos mokesčio surinkimą ir turto priežiūrą.
• Draudimas: įmokos, sumokėtos už turto draudimą.
• Paskolų palūkanos: palūkanos, mokamos už paskolas, paimtas nuomojamam turtui įsigyti ar atnaujinti.
• Vietiniai mokesčiai: nekilnojamojo turto mokestis ir kiti atitinkami vietiniai mokesčiai, susiję su nuomojamu turtu.
• Nusidėvėjimas: dėl turto konstrukcijos ir įrangos nusidėvėjimo galima reikalauti nusidėvėjimo išlaidų.

Deklaraciją patogiausia ir paprasčiausia užpildyti bei pateikti elektroniniu būdu per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą, kurioje įdiegta deklaracijos pateikimo priemonė - vedlys, kurio pagalba deklaravimo procesas vykdomas klausimų ir atsakymų principu.

Gyvenamosios Paskirties Nekilnojamojo Turto Nuoma

Jeigu gyventojai nuomoja gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, tokio turto nuoma nelaikoma individualia veikla, jos registruoti nereikia. Gautos pajamos apmokestinamos dviem būdais:

1. Sumokėti 15 proc. pajamų mokestį nuo gautų nuomos pajamų.
2. Įsigyti verslo liudijimą.

Gautas pajamas apmokestinant pirmuoju variantu, pajamos deklaruojamos Metinėje pajamų deklaracijoje GPM311 ir mokestis sumokamas metams pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 dienos. Kadangi ši veikla nelaikoma individualia, gyventojas negali gautų pajamų mažinti patirtomis išlaidomis ar 30 proc., taip pat negali taikyti mokesčio kredito ir mokėti 5-15 proc. pajamų mokesčio.

Kalbant apie antrąjį variantą, kai įsigyjamas verslo liudijimas, nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas savivaldybei ir kasmet gali keistis. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 tūkst. Eur per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo turto objekto nuomos pajamos (kai nuomojami keli objektai, pajamos sudedamos). Jei turto nuomos pajamos viršija 45 tūkst. Eur, viršijanti gautų pajamų dalis apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Svarbu žinoti, jog kiekvienam nuomojamam gyvenamosios paskirties objektui privaloma įsigyti po atskirą verslo liudijimą. Pagal verslo liudijimą gyventojai negali nuomoti gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto įmonėms, turto nuomos pajamas galima gauti tik iš fizinių asmenų.

Negyvenamosios Paskirties Nekilnojamojo Turto Nuoma

Jeigu gyventojai nuomoja negyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą (pvz., gamybinius pastatus, žemę), tokio turto nuoma nelaikoma individualia veikla ir jos registruoti nereikia. Gautos turto nuomos pajamos apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Svarbu žinoti, jog pajamų mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas priklauso nuo to, kam nekilnojamas turtas nuomojamas:

• Jei turtas nuomojamas fiziniams asmenims (vykdantiems individualią veiklą ir išsinuomotas turtas naudojamas veiklai vykdyti), tokio turto nuoma priskiriama A klasės pajamoms ir nuo išmokamos pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo fizinis asmuo (nuomininkas).
• Jei turtas nuomojamas juridiniams asmenims (įmonėms), išmokos priskiriamos A klasės pajamoms ir nuo išmokamos pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo turtą išsinuomojusi įmonė (nuomininkas).
• Jei turtas nuomojamas fiziniams asmenims (gyventojams), kurie išsinuomotą turtą naudos asmeninėms reikmėms, tokio turto nuoma priskiriama B klasės pajamoms ir apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo pajamas gavęs gyventojas (nuomotojas).

Išmokėjus A klasės pajamas, turtą išsinuomojusi įmonė arba gyventojas (vykdantis individualią veiklą ir naudojantis tą turtą veiklai vykdyti) privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai formą GPM313 iki kito mėnesio 15 dienos. Metams pasibaigus, privaloma pateikti formą GPM312 iki kitų kalendorinių metų vasario 15 dienos.

Kai už nuomojamą turtą išmokamos B klasės pajamos, apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti pajamų mokestį privalo pajamų gavęs gyventojas (nuomotojas).

Mokesčiai Nuomojantis Būstą: Kas Už Ką Moka?

Ketinant nuomotis būstą, dalyje skelbimų nurodoma, jog reikės ne tik sumokėti depozitą, sumą už einamąjį mėnesį, bet ir tarpininkavimo mokestį.

Pagrindiniai Mokesčiai:

• Nuomos mokestis: Tai yra pagrindinis mokestis, kurį nuomininkas moka nuomotojui už naudojimąsi būstu.
• Komunaliniai mokesčiai: Nuomininkas paprastai atsakingas už komunalinius mokesčius, tokius kaip elektra, vanduo, šildymas, šiukšlių išvežimas ir kt.
• Tarpininkavimo mokestis: Mokestis, kurį nuomininkas turi sumokėti nekilnojamojo turto agentui ar brokeriui už dalyvavimą nuomos procese.
• Depozitas: Pinigų suma, kurią nuomininkas sumoka nuomotojui kaip užstatą už galimus nuostolius ar žalą, padarytą nuomojamam turtui.

Kiti Galimi Mokesčiai:

• Draudimas: Nuomotojas gali reikalauti, kad nuomininkas apdraustų nuomojamą turtą.
• Remontas: Nuomos sutartyje gali būti nurodyta, kas atsakingas už smulkų remontą.

Kaip Išvengti Nesusipratimų Dėl Mokesčių?

• Skaitykite nuomos sutartį: Atidžiai perskaitykite nuomos sutartį ir įsitikinkite, kad suprantate visas sąlygas, įskaitant mokesčius.
• Klauskite: Jei turite klausimų dėl mokesčių, nedvejodami klauskite nuomotojo.
• Susitarkite raštu: Visi susitarimai dėl mokesčių turėtų būti užfiksuoti raštu, kad vėliau nekiltų nesusipratimų.

Gyventojų Pajamų Mokesčio Apskaičiavimas, Deklaravimas Ir Sumokėjimas

Norint deklaruoti gyventojo pajamas, gautas iš nekilnojamojo turto nuomos, pildoma gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos forma GPM311 (ankstesniems metams taikoma forma GPM308).

Prievolė „Sodrai“

Aptariamais atvejais Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo socialinio draudimo (PSD) įmokos „Sodrai“ turi būti mokamos tik tada, kai nekilnojamasis turtas nuomojamas individualios veiklos (verslo liudijimo) pagrindu. PSD kas mėnesį mokama įmoka sudaro 38,74 EUR. VSD įmokų tarifas - 8,72 proc. nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA), arba 48,40 EUR. Ši suma, priklausomai nuo dalyvavimo pensijų kaupime įmokos, gali padidėti iki 58,39 EUR arba 65,05 EUR.

Nuomos Skaičiuoklė

Šios skaičiuoklės principas analogiškas darbo užmokesčio skaičiuoklės veikimo principui. Tačiau jei planuojate nuomoti ar jau nuomojate kokį nors Jums priklausantį turtą, tuomet Jums aktualūs turėtų būti ir su turto nuoma susiję mokesčiai, kurie gali būti mokami keliais būdais, kai:

• nekilnojamasis turtas nuomojamas fiziniam asmeniui. Šiuo atveju turite apskaičiuoti ir mokestiniam laikotarpiui pasibaigus (iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 dienos) deklaruoti gautas nuomos pajamas bei nuo jų sumokėti mokėtiną 15 proc. pajamų mokestį.
• nekilnojamasis turtas nuomojamas juridiniam asmeniui. Šiuo atveju pajamų mokestį, kuris sudaro 15 proc., savarankiškai apskaičiuoja ir sumoka juridinis asmuo (o ne Jūs).

Naudotis nuomos skaičiuokle labai paprasta - tereikia į pirmąjį langelį įvesti nuomos sutarties sumą, visa kita paskaičiuos nuomos skaičiuoklė ir matysite - gaunamas pajamas bei mokamą pajamų mokestį (kurį sudaro 15 proc. sutarties sumos).

Vertinant, kas turi mokėti ir deklaruoti GPM nuo žemės nuomos pajamų, svarbu įvertinti nuomotojo ir nuomininko mokesčio mokėtojo tipus - fizinis asmuo, fizinis asmuo, įregistravęs individualią veiklą (pvz. ūkininkas) ar juridinis asmuo. Jei nuomotojas yra fizinis asmuo, o nuomininkas fizinis asmuo, įregistravęs individualią veiklą, arba juridinis asmuo, - mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka nuomininkas.

Mokestis turi būti sumokėtas tą patį mėnesį, kai buvo išmokėta nuoma, jei nuoma sumokėta iki mėnesio 15 dienos, mokestis sumokamas irgi iki 15 d., jei sumokama po 15 d., mokestis sumokamas iki mėnesio paskutinės dienos.

Nuomojant žemę iš juridinio asmens, žemės mokestį moka žemės savininkas - juridinis asmuo. Nuomininkas atsiskaito už žemės nuomą pagal nuomotojo pateiktą sąskaitą faktūrą arba PVM sąskaitą faktūrą, priklausomai nuo to, ar nuomotojas yra PVM mokėtojas, ar ne.

Pažymėtina, kad pati žemės nuoma yra PVM neapmokestinama pagal LR PVM įstatymo 31 str. Tačiau jei nuomotojas yra PVM mokėtojas, jis turi teisę pasirinkti už žemės nuomą skaičiuoti PVM, kai nuomininkas yra PVM mokėtojas juridinis asmuo. Šis pasirinkimas turi galioti ne trumpiau kaip 24 mėnesius visiems tokio tipo sandoriams ir apie tai reikia deklaruoti VMI nustatyta tvarka.

Jei nuomininkas, PVM mokėtojas, vykdo PVM apmokestinamąją veiklą, tuomet jis gali įtraukti PVM į atskaitą. Nuomotojui ne PVM mokėtojui svarbu žinoti, kad skaičiuojant 45 000 eurų ribą dėl įregistravimo į PVM mokėtojus, žemės nuomos pajamos nėra įtraukiamos.

Nuomojant žemę iš fizinio asmens, žemės mokestį moka žemės savininkas.

Svarbu Žinoti:

• NTM moka NT savininkai, neatsižvelgiant į tai, ar NT savininkas yra Lietuvos ar užsienio juridinis asmuo.
• Nuolatinio LT gyventojo pajamų mokesčio objektas yra visos Lietuvoje ir užsienyje gautos pajamos.
• Gyventojui išmokėti avansai laikomi pajamomis, apmokestinami kaip nuomos pajamos ir deklaruojami GPM deklaracijose.

Pavyzdžiai:

• Įmonė už gyventoją moka žemės mokestį, jeigu šalys taip susitarė. Nors šalys sutartyje susitarė, kad NTM mokės gyventojas, vis dėlto pagal NTMĮ mokesčio mokėtoja laikoma įmonė.

Nuomininkų Klaidos

Ne visada nuomininkams pavyksta iš karto susitarti su buto savininku dėl nuomos ir savininkas pasirenka kitus nuomininkus arba iš karto atsisako išnuomoti butą. Kodėl taip nutinka? Ką nuomininkai daro ne taip, kad nepavyksta išsinuomuoti patikusį butą?

• Augintiniai: Savininkas geriau palauks kito nuomininko, kuris neturės jokio augintinio.
• Bendravimas: Pranašumą turi tas, kuris yra punktualus, atsiliepia į skambučius ar perskambina, jei tuo metu negalėjo atsiliepti, mandagiai ir maloniai bendrauja, išsamiai prisistato savininkui, papasakodamas, kur dirba, kokias pajamas gauna, kuo domisi ir pan.
• Rekomendacijos: Nuomininkai neturėtų nustebti, jei bus jų paprašyta pristatyti buvusių nuomotojų rekomendacijas, ypatingai, jei nuomojamas brangesnis būstas.
• Depozitas: Jei nuomininkas turi finansinių galimybių ir nori savininkui sukelti didesnį pasitikėjimą, jis gali depozitą padidinti.

Investicijų Skatinimas ir Žemės Nuomos Sąlygos

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) siūlo teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų sudaromos palankesnės sąlygos stambių investicinių projektų plėtrai Lietuvoje.

Pakeitimais numatoma galimybė stambiems investuotojams įsigyti ar išsinuomoti valstybinę bei valstybės valdomų įmonių žemę be aukciono, o tam tikrais atvejais - mažesne nei rinkos kaina arba net neatlygintinai. Tai būtų galima padaryti pasiekus investicijų sutartyje numatytus įsipareigojimus. Taip pat siūloma užtikrinti ilgesnius žemės nuomos terminus, kad investuotojai galėtų planuoti savo veiklą užtikrintai ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Vis didesnė EBPO šalių dalis turi susikūrusios mechanizmus, kaip užtikrinti žemės nuomą ar įsigijimą lengvatinėmis sąlygomis. Lietuva neturėdama tokio mechanizmo tampa mažiau konkurencinga, o kai kuriais atvejais gali būti apskritai išbraukta iš svarstomų šalių sąrašo.

Fiskalinis Poveikis

Finansų ministerija skaičiuoja, kad bendras fiskalinis poveikis dėl siūlomų pakeitimų kitąmet siektų apie 280 mln. eurų.

Nuosavybės Samprata ir Ribojimas

Nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams institutas Lietuvoje menkai nagrinėtas. Nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindai įtvirtinti Lietuvos įstatymuose ne visiškai atitinka Vakarų Europos valstybėse nustatytus nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus ir Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnyje antraja taisykle ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika nustatytus nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus.

Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtintos ,,visuomenės poreikio" sąvokos turinys; pateiktas sąrašas atvejų, kuriems esant nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams yra pateisinamas, sudarant prielaidas sąrašo plėtimui. Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo: ,,pagal Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatas ginamos teisės objektu gali būti bet koks turtas, atitinkantis ekonominės vertės ir realaus egzistavimo kriterijus, į kurias ieškovas turi teisėtą lūkestį".

Konstitucinis Teismas, pripažindamas teisę į pensiją ir ,,turtinius aspektus" nuosavybe, priešingai nei Europos Žmogaus Teisių Teismas nedetalizuoja, ką apima ,,turtiniai aspektai", ar jie kaip nuosavybės teisės objektas yra sinonimas turtui, nurodytam CK 4.38 str. Be to, Konstitucinis Teismas šiame nutarime, nors ir remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, nenurodo kokiais kriterijais remiantis ,,turtiniai aspektai" pripažįstami nuosavybės teisės objektu.

CK turtą nebetapatina tik su materialiais daiktais, o apima ir turtines teises. Tačiau remiantis CK atskirų institutų sistemine analize, liko daug nesuderinamumų tarp daikto, turto ir turtinių teisių sampratos.

Nacionaliniai teismai, priešingai nei Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdami bylas dėl nuosavybės teisės gynimo nepateikia kriterijų, kuriais remiantis turtinės teisės yra ginamos pagal nuosavybės teisės apsaugos normas.

1964 m. CK savininko nuosavybės teisės turinį reglamentavo per savininko teisių triadą ,,valdyti, naudoti ir disponuoti". Priėmus naująjį CK, nuosavybės teisės turinio reglamentavimas nesikeitė, nepaisant to, kad savininko teisių triada jau nebeatitiko rinkos poreikių.

2000 m. CK 4.37 straipsnyje nuosavybės teisės turinys reglamentuojamas per...

„Rail Baltica“ Projektas

Seimo nutarimu Susisiekimo ministerijai yra pavesta įgyvendinti „Rail Balticos“ žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Siekdami padėti žemės sklypų ir NT savininkams, kurių turtas patenka į planuojamą „Rail Balticos“ geležinkelio ruožą, lengviau suprasti žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinimo eigą, prašome kreiptis į Susisiekimo ministeriją el. paštu.

Žemės Paėmimo Procedūros

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradedamos tik tuomet, kai yra patvirtinamas konkretaus geležinkelio ruožo specialusis planas. Procedūros bus vykdomos vadovaujantis Žemės paėmimo įstatyme nustatyta tvarka.

Projektą įgyvendinanti institucija, parengusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir turto vertinimo ataskaitą, kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu patvirtinti projektą ir priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. NŽT, patvirtinusi minėtą projektą pagal suinteresuotos institucijos pateiktas kadastro duomenų bylas, priima sprendimus patvirtinti paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų kadastro duomenis.

Patvirtinus žemės išpirkimo projektą, po žemės sklypo padalijimo suformuoti nauji žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruojami padalyto žemės sklypo savininko vardu. Žemės nuomos ir panaudos sutartys su ūkininkais, nuomojančiais žemę iš valstybės ar privačių asmenų, yra nutraukiamos. Privati žemė yra išperkama ir kartu su valstybine žeme perduodama projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti.

Projekto „Rail Baltica“ pagrindinės geležinkelio linijos žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas rengiamas ir įgyvendinamas vienu metu visiems geležinkelio linijos sprendiniams.

Turto Vertinimas ir Kompensacijos

Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir nuostoliai apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės tvirtinamoje Turto vertinimo metodikoje. Žemės ir (ar) NT savininkas savo reikmėms gali užsakyti turto vertinimą, tačiau šio vertinimo rezultatai nebūtų naudojami kompensacijos dydžiui nustatyti.

Projektą įgyvendinanti institucija išsiunčia žemės ir (ar) NT savininkui ar kitam naudotojui individualų pranešimą apie žemės ir (ar) NT paėmimo visuomenės poreikiams aktą.

„Rail Baltica“ Projekto Poveikio Aplinkai Vertinimas

Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas vadovaujantis tvaraus vystymosi principais. Vertinamos galimos pasekmės tiek aplinkai (orui ir klimatui, paviršiniam vandeniui, dirvožemiui, žemės gelmėms, kraštovaizdžiui, bioįvairovei, saugomoms gamtinėms teritorijoms, taip pat galimos socialinės pasekmės žmonėms), tiek visuomenės sveikatai, kultūros paveldui, žmonių užimtumui.

Geležinkelių sektoriuje yra naudojamos įvairios priemonės triukšmui mažinti: triukšmo sienutės, apželdinti plotai šalia geležinkelio, pylimai ir t. t. Esami 1520 mm pločio vėžės geležinkelio keliai ir toliau bus naudojami pervežant tiek keleivius, tiek krovinius.

tags: #kaip #individualyje #veikia #visuomenes #nuomos