Kaip įsirengti vėdinimą bute: patarimai ir rekomendacijos

Šiuolaikiniuose namuose ir butuose, ypač naujos statybos, vėdinimo sistema yra būtina sąlyga komfortiškam ir sveikam gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip įsirengti vėdinimą bute, kokie yra skirtingi vėdinimo būdai ir ką svarbu žinoti, norint užtikrinti gerą oro kokybę savo namuose.

Kodėl reikalinga vėdinimo sistema?

Šiuolaikiniai, pagal naujus statybos reglamentus statomi namai yra itin sandarūs, todėl natūrali oro cirkuliacija yra minimali. Be vėdinimo, tokiame pastate gali kauptis pelėsis, alergenai, kvapai, dulkės ir kiti nepageidaujami elementai. Vėdinimo sistema efektyviai išsprendžia šią problemą ir leidžia taupyti šiluminę energiją.

Patalpų mikroklimatas ir kvėpuojamo oro kokybė yra svarbūs veiksniai, užtikrinantys gerą savijautą ir sveikatą. Vėdinimo sistema padeda sumažinti teršalų kiekį namuose, tokių kaip dažai, klijai, dulkės, asmens higienos priemonės ir plastikas.

Natūralus vėdinimas

B energinės klasės butuose dažnai naudojamas natūralus vėdinimas. Natūralaus vėdinimo užtikrinimui būtina išpildyti dvi sąlygas - oro pritekėjimą bei oro šalinimą. Jūsų bute kaip supratau yra suformuotos natūralios traukos angos, kurių paskirtis yra labai aiški. Vienas iš virtuvėje esančių vėdinimo kanalų skirtas virtuvinio gaubto prijungimui, kitas virtuvės zonos vėdinimui. Vonios kanalas skirtas šios patalpos vėdinimui.

Norint įsitikinti, ar esantys natūralios traukos kanalai yra veiksnūs ir juose oras juda teisinga kryptimi (iš patalpos į lauką, o ne atvirkščiai), tereikia atlikti nedidelį eksperimentą. Esant uždarytiems langams, prie kiekvieno iš vėdinimo kanalų pridėti nedidelį lapą popieriaus (geriausiai tiktų tualetinio popieriaus lapelis). Jei šis lapas laikosi, vadinasi trauka kanale yra susiformavusi.

Jei trauką fiksuosite tik keliuose kanaluose, o likusiuose užfiksuosite oro patekimą į patalpą (taip vadinamą kanalo "apsigręžimą"), tai yra indikacija jog oro pritekėjimas (infiltracija) į patalpas yra per mažas. Tuomet pakartokite eksperimentą, tik dabar jau kiekviename kambaryje išsandarinkite varstomą langą (mikroventiliacijos padėtis). Tuo atveju jei prie kiekvieno kanalo lapas laikysis ir nenukris, Jums taps akivaizdžiai aišku kokią svarbą oro pritekėjimas atlieka natūralaus vėdinimo sistemose.

Sprendimų kaip „įleisti“ orą į patalpas nenaudojant lango mikroventiliacijos padėties turime ne vieną. Tačiau reikia pastebėti, jog ne visuomet natūralios traukos kanalai funkcionuoja ir užtikrinus oro pritekėjimą į patalpas (viršutiniai pastato aukštai, per žema kaminų altitudė ir t.t.). Tokiais atvejais jau būtina pasitelkti ventiliatorius, kurių dėka bus užtikrintas reikiamas oro šalinimas.

Visos nurodytos angos yra skirtos oro ištraukimui/ištekėjimui. Oro pritekėjimas turėtų vykti per pastato sienų, durų ir langų nesandarumus arba/ir pradarytus langus/orlaides. Jeigu natūralios ventiliacijos nepakanka, tada montuojami ištraukimo ventiliatorius vonioje ir viryklės gartraukis į vieną iš angų virtuvėje. Kita anga virtuvėje skirta natūraliai ventiliacijai - oro ištraukimui.

Teisingai, vonioje į šachtą montuojamas ventiliatorius, virtuvėje viena anga gartraukio oro išmetimui, kita anga dažniausiai natūraliam oro pritekėjimui, dažnai montuojam kvadratinės grotelės su uždarymo sklende. Vonioje reikėtų dėti aukšto slėgio ventiliatorių. Virtuvėje prijungti gartraukį.

Antra atšaka virtuvėje greičiausiai palikta natūraliai ventiliacijai, tai galima tiesiog prijungti ištraukimo difuzorių. Natūralus vėdinimas, tai kai oro srautas teka iš taško a į tašką b savaiminiu būdu (šaltas oras per orlaides, per pravirus langus įeina į patalpas, sušyla ir per ventiliacines angas (wc ir virtuvėje) per kaminą išeina lauk. Štai jums visa natūrali ventiliacija.

Rekuperacinė vėdinimo sistema

Naujos statybos namuose ir butuose jau būtų keista nematyti rekuperacinės vėdinimo sistemos, o kai kuriais atvejais ji neišvengiamai reikalinga, ypač griežtėjant statybos reglamentams.

Techninė dalis

Šiuolaikiniai, pagal naujus statybos reglamentus statomi (A ir aukštesnės energinės klasės) namai yra itin sandarūs, tad per langus ar kitus mikroplyšius necirkuliuoja oras. Be vėdinimo ilgainiui tokiame pastate imtų kauptis pelėsis, alergenai, kvapai, dulkės ir kiti nepageidaujami svečiai. Rekuperacija efektyviai išsprendžia šią problemą, be to leidžia taupyti šiluminę energiją. Šiuolaikinių rekuperatorių šilumokaičiai efektyvūs, todėl elektros sąnaudos nedidelės.

Per vieną ortakį iš lauko įleidžiamas oras į rekuperatorių, čia jis filtruojamas, sušyla rekuperatoriaus šilumokaityje ir tik tada įleidžiamas į patalpą. Ištraukiamas iš kambario oras taip pat prateka per rekuperatoriuje esantį šilumokaitį, jame atiduodamas savo šiluminę energiją iš lauko įeinančiam oro srautui.

Namų vėdinimas atidarytais langais neužtikrina pakankamo oro cirkuliavimo, nėra pastovus, be to išleidžiama šiluma, įsileidžiamos lauko dulkės, triukšmas.

Komforto dalis

Švarus, gaivus oras namuose yra prioritetas, tad rekuperacinė vėdinimo sistema, projektuojant namus, turėtų būti toks pats savaime suprantamas dalykas, kaip ir apšvietimo ar šildymo sistema. Ir ne tik dėl statybos reikalavimų, o pirmiausia dėl suteikiamo komforto kasdienybėje. Patalpų mikroklimatas ir kvėpuojamo oro kokybė reikšminga, kad rūpintis buitimi, šeimos nariais, poilsiauti, o šių dienų realybėje ir dirbti bei didžiąją gyvenimo dalį praleisti namuose būtų sveika ir malonu.

Vėdinimo sistema gali padėti sumažinti ir teršalų kiekį namuose, apie kuriuos dažnai net nesusimąstome? Pavyzdžiui, dažai, klijai, dulkės, asmens higienos priemonės, plastikas - visa tai didina oro taršą namų erdvėje. Jei tokių medžiagų koncentracija ore tampa pakankamai didelė, galime pajusti ir nemalonius fizinius pojūčius, kartais net neįtardami priežasties (galvos skausmas, nosies užsikimšimas ir pan.).

Pagerėjusi patalpos aplinkos kokybė, įskaitant kvėpuojamą orą, padvigubino gyventojų pažinimo funkcijų rezultatus. Išvada aiški - švarus oras naudingas ne tik mūsų kūnui, bet ir protui.

Rekuperatorių rūšys

Rekuperatorius yra prietaisas vienu metu vėdinantis patalpas ir saugantis viduje esančią temperaturą. Rekuperatoriai skirstomi į kelis tipus (rotaciniai, plokšteliniai, ir plokšteliniai su entalpiniu šilumokaičiu), kurių veikimo principas skiriasi.

Plokšteliniuose rekuperatoriuose iš patalpos ištraukiamas oras rekuperatoriuje praeina pro filtrą, patekęs į šilumokaitį palieka šilumą ir yra pašalinamas. Tuo pačiu metu oras iš lauko praeina pro rekuperatoriaus filtrą, patenka į šilumokaitį, kuriame pasiėmęs iš patalpos ištraukiamo oro šilumą, patenka į patalpas.

Rotacinių rekuperatorių veikimas panašus, tačiau skiriasi šilumokaičio tipas, nes čia veikimas vyksta nepertraukiamu šilumos perdavimu, kai besisukdamas būgnas šalinamo iš patalpų oro šilumą panaudoja tiekiamo į vidų oro pašildymui, tuo pačiu atgaudamas ir drėgmę.

Rotaciniai rekuperatoriai:

• Neužšąla per šalčius, jiems nereikalingas paimamo oro pašildytuvas.
• Ne tik sušildo, bet ir drėkina orą, jo nesausina (grąžindami drėgmę iš išmetamo oro į paduodamą).
• Puikiai tinka mūsų geografinei situacijai Lietuvoje.
• Nereikalingas kondensato nuvedimas.
• Trūkumai: gana sudėtingas mechanizmas viduje talpina daug besidėvinčių dalių, kaip guolis, šepetėliai, diržinė pavara, kurių aptarnavimas yra brangesnis.

Plokšteliniai rekuperatoriai:

• Pasižymi geresne kaina.
• Pats prietaisas yra paprastesnis.
• Trūkumai: reikalingas kondensato nuvedimas, pašalindami drėgmę iš patalpos sausina orą.

Plokšteliniai su entalpiniu šilumokaičiu rekuperatoriai:

• Integruotas entalpinis šilumokaitis grąžina drėgmę į patalpas ir palaiko gerą patalpos mikroklimatą.
• Nėra būtinas kondensato nuvedimas.
• Prietaiso aptarnavimas paprastesnis.
• Trūkumai: ženkliai brangesnis už plokštelinį rekuperatorių. Tikėtina, kad susidėvėjusį šio prietaiso šilumokaitį ateityje gali tekti keisti nauju.

Triukšmo mažinimas

Šiuolaikiniai rekuperatoriai veikia tyliai, neskleidžia erzinančio garso. Jei vis dėlto esate jautrūs prietaiso veikimo garsui ir jis kelia diskomfortą, tai galima išspręsti tinkamu suprojektavimu. Reiktų parinkti tinkamus garso slopintuvus bei rekuperatorių montuoti tokioje patalpoje, kurioje praleidžiama mažiausiai laiko (katilinėje, drabužinėje, sandėliuke ir pan.).

Rekuperacinės sistemos montavimo eiliškumas

1. Vėdinimo sistemos suprojektavimas, plano sudarymą, numatant angas, ortakių vedžiojimą tarp aukštų ir kitas detales.
2. Iki rekuperatoriaus vietos vedžiojami ortakiai, montuojamos difuzorių dėžutės ir oro paskirstymo dėžės. Šiame etape labai rekomenduojama į lauką išgręžti skyles, nes šis darbas atliekamas šlapiu būdu, sukelia daug purvo.
3. Atlikus šiuos darbus galima pereiti prie apdailos darbų, sienų dažymo ir kt.
4. Kabinamas ir pajungiamas rekuperatorius, montuojami oro skirstymo difuzoriai.
5. Atliekamas oro srautų sureguliavimas, kad rekuperacinė vėdinimo sistema veiktų kuo racionaliau.

Vėdinimo difuzorių pasirinkimas

Oro skirstymo difuzorius nėra vien tik techninis prietaisas. Tai ir interjero detalė, kuri liks matoma ir po rekuperacinės vėdinimo sistemos sumontavimo, tad ją reiktų rinktis estetišką, pagal bendrą būsto stilistiką ir numatytą biudžetą. Jų yra įvairiausių: plyšiniai, priglaistomi, apvalūs, kvadratiniai. Elegantiški difuzoriai lygiu, baltu fasadu puikiai įsilieja kone į bet kurį interjerą.

Šiuo metu vis labiau populiarėja su lubomis susiliejantys priglaistomi variantai, lubose paliekantys tik plyšį orui cirkuliuoti, kitaip vadinami plyšiniai difuzoriai. Iš esmės, dauguma oro skirstymo difuzorių yra universalūs, tinkami tiek oro padavimui, tiek ištraukimui.

Rekomenduojama difuzorius išsirinkti ir įsigyti prieš apdailos darbus, prieš montuojant lubas. Alternatyva difuzoriams - sieninės grotelės, kurias galima rinktis norint sutaupyti kambario aukštį arba oro tiekimo angą įrengti sienoje (pavyzdžiui, įsirengiant betonines lubas).

Ortakių sistemos

Yra du populiariausi vėdinimo ortakių tipai: 7,5 cm diametro lankstūs ortakiai ir 10 cm diametro cinkuoti ortakiai.

Plastikiniai (lankstūs) vamzdžiai:

• Užima mažiau vietos.
• Lengviau apeiti nestandartines vietas (išsikišimus, monolitinius žiedus ir pan.).
• Paprastas ir greitas montavimas, nereikalaujantis specialių įrankių.
• Plačios montavimo galimybės: sistemą galima montuoti palubėje, sienoje, perdangoje, daugiau galimybių montuoti sienines groteles.
• Patogus transportavimas, nes ortakiai susukami ritėmis.
• Sistema sandari, ilgaamžė, geros akustinės, aerodinaminės savybės.

Standartiniams namams iki 200 kvm. teisingai sudėliojus oro kiekius lanksčios ortakių sistemos našumas yra visiškai pakankamas.

Komerciniai ar didelio ploto objektai įprastai projektuojami su skardinių ortakių sistema. Galimas ir mišrios sistemos projektavimas, kai magistraliniai vamzdžiai - skardiniai, o likusieji - lankstūs.

Populiariausi yra 75 mm diametro ortakiai. Renkantis standartinį variantą įvertinkite, jog lubos nuo perdangos iki lubų apačios nusileidžia mažiausiai 13,5 cm.

Ortakių valymas

Sistemą projektuojant su lanksčiu sertifikuotu ortakiu, kuris yra antibakterinis, antistatinis, antigrybelinis, kurio vidinė dalis padengta sluoksniu su polietileno, sidabro, magnio, aliuminio, fosfato priedais, ribojančiais bakterijų ir grybelių dauginimąsi, tad dėl specialaus padengimo nesikaupia nešvarumai.

Oro ištraukimas ir padavimas

Įprastai projektuojant rekuperacinę vėdinimo sistemą laikomasi tokio principo: oro ištraukimas reikalingas virtuvėje, vonios/wc patalpoje, sandėliuke, drabužinėje. Erdvėse, kuriose praleidžiame daugiausia laiko ir verda gyvenimas, t.y. miegamajame, vaikų kambariuose, svetainėje - reikalingas oro padavimas.

Visgi, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl specialisto pagalba ir patarimai projektuojant tikrai pravartūs.

Drėgmės šalinimas iš patalpų

Apsigyvenus ar dar planuojant tai padaryti naujuose namuose viena iš užduočių būną atsikratyti nepageidaujamos perteklinės drėgmės, likusios po statybos darbų.

Naujai pastatytame name, jo sienose, grindyse išties yra likę nemažai drėgmės, kurią būtina pašalinti prieš pradedant apdailos darbus. Ją galite pamatuoti oro drėgmės matuokliu: santykinė drėgmė neturėtų viršyti 60 proc.

Prietaisui parodžius, jog drėgmė namuose viršija rekomenduojamą lygį, reikėtų pasitelkti drėgmės rinkiklius, šildytuvus, jei įmanoma - įjungti šildymą. Būtina prisiminti šaltuoju sezonu patalpas šildyti, o visais metų laikais - būtina vėdinti.

Nesibaigus statybos ar apdailos darbams rekuperatoriaus, net jei jis jau sumontuotas, naudoti nerekomenduojama. Jei nėra kitos išeities, o vėdinti reikia, eksploatuojant rekuperatorių reikia naudoti papildomus filtrus ir dažniau juos keisti. Kitu atveju rizikuosite, kad smulkios glaisto ar tinko dalelės pažeis jautrius vidinius įrenginio komponentus - ventiliatorius ir šilumokaitį.

Rekuperatoriaus pranašumai prieš natūralų vėdinimą

Rekuperatorius patalpą vėdina nuolat - visas oras patalpose atnaujinamas bent kartą per 3 valandas. Siekiant tokio efektyvumo langai namuose turėtų būti praverti kone nuolat, ypač tada, kai juose yra žmonių.

Žiemą papildomas patalpų šildymas jas nuolat vėdinant ne tik brangiai kainuoja, bet dar ir išsausina patalpų orą. Norint, kad drėgmės lygis namuose būtų pakankamas, bet ne per didelis - vėdinti ir šildyti reikėtų nuolat, vienu metu. Tai tikrai neskamba kaip efektyvus energijos naudojimas.

Rekuperatorius gali ne tik šalinti, bet ir padėti išsaugoti patalpų drėgmę. Kai namuose perteklinės drėgmės nelieka, rekuperatoriaus šilumokaitį galima pakeisti kito tipo, vadinamuoju entalpiniu - tada įrenginys dalį patalpų drėgmės grąžins į namus. Pasidomėkite tokia galimybe, nes tik nedaugelis gamintojų gali ją pasiūlyti.

Aukštos energinio efektyvumo klasės būstuose rekuperatorius jau ne pasirinkimas, bet būtinybė, padedanti neprarasti šilumos energijos. Atidarius langus žiemą išeis šiluma, o vasarą - vėsa. Tačiau langų varstyti nereikės - švariu ir tinkamos temperatūros oru pasirūpins rekuperatorius.

Rekuperatoriaus filtrų pasirinkimas

Oras iš lauko į patalpą patenka per vidinius ir išorinius filtrus, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamą - jie sulaiko teršalus, dulkes, žiedadulkes, suodžius, perteklinę drėgmę, o kai kurių įmonių jau siūlomi angliniai filtrai - dar ir kvapus.

Filtrai skirstomi pagal klases, apibrėžiančias filtravimo efektyvumą ir turi būti sertifikuoti pagal Europinę EN 779:2012 arba pasaulinę ISO 16890 sistemą. Kuo aukštesnė filtro klasė - tuo jis tankesnis, todėl jį reikia dažniau keisti. Eksploatacijos trukmė priklauso ir nuo aplinkos, kurioje eksploatuojamas įrenginys, užterštumo.

Vėdinimo sistemos įrengimo kaina

Nors tiksli suma priklauso nuo konkrečių pasirinkimų, tačiau orientacinė rekuperacinės sistemos įrengimo tipiniame, apie 60 kv. m ploto bute kaina yra apie 2 500-3 000 Eur, o maždaug 100 kv. m ploto kotedže - apie 3 500-4 000 Eur. Tiek kainuoja rekuperatorius, jo montavimas, ventiliacijos angų, ortakių įrengimas, medžiagos ir pan.

Jei gyvenate būste be rekuperacinės sistemos, bet norėtumėte ją įsirengti, tai kainuos brangiau ir bus daugiau darbo: reikės papildomai įrengti ortakius, keisti apdailą, išvedant ortakius į fasadą, reikės tai derinti su kaimynais ir pan. Tačiau toks sprendimas tikrai pasiteisins.

Pagrindiniai vėdinimo sistemos privalumai:

• Švarus ir gaivus oras namuose
• Drėgmės kontrolė
• Energijos taupymas
• Teršalų pašalinimas

Įrengus tinkamą vėdinimo sistemą, galėsite džiaugtis sveikesne ir komfortiškesne aplinka savo namuose.

tags: #kaip #isirengti #ventiliacija #bute