Mums visiems reikia specialios vietos, kurią galėtume vadinti sava - mūsų tvirtovės. Jūsų augintinis nieko nuo Jūsų nesiskiria. Viena iš svarbiausių sąlygų auginant sveiką šuniuką yra jo asmeninės erdvės sukūrimas. Šiuo atveju narvai yra puikus sprendimas. Tiek šuniukus, tiek ir suaugusius šunis lengvai galima išmokyti pamėgti savo narvą. Narvo režimas nėra nei žiaurus, nei neteisingas.
Narvo pasirinkimas ir paruošimas
Pirma žingsnis yra narvo įsigijimas. Svarbiausia atminkite, kad Jūsų šuniui turi būti pakankamai vietos stovėti ir apsisukti - net tada, kai jis pilnai pasieks suaugusio šuns svorį. Tipiškai narvai būna dviejų rūšių: metaliniai sudedami narvai su padu arba plastikiniai kelioniniai boksai. Kai kuriems šunims labiau patinka mažas kambarys, aptvaras ar maniežas.
Kadangi šunys yra socialūs gyvūnai, geriausia vieta narvui yra kambarys, kuriame visa šeima praleidžia daugiausiai laiko - virtuvė, svetainė ar miegamasis. Nelaikykite narvo izoliuotoje vietoje, kaip pavyzdžiui, skalbykla ar katilinė. Kad narvas būtų šuniukui maloni vieta niekada jo nenaudokite šuniuko baudimui. Tačiau, žinoma, Jūs galite narvą naudoti siekdami išvengti galimų problemų (pvz.: graužimo, namų teršimo).
Šuniuko supažindinimas su narvu
Savo šuniuką supažindinkite su narvu kiek įmanoma anksčiau. Įdėkite į jį kelis skanėstus, žaislų ar maisto, kad paskatintumėte paties šuniuko domėjimąsi narvu. Pirmą kartą uždarykite šuniuką į narvą tik po to, kai smagiai su juo pažaisite, pabėgiosite ir kai šuniukas pilnai išsituštins (tada kai jis bus pakankamai nuvargęs ir norės nusnausti). Patalpinkite šuniuką į narvą kartu su žaisliuku ir keliais skanėstais, tada uždarykite dureles.
Išeikite iš kambario, bet likite pakankamai arti, kad girdėtumėte savo šuniuką. Pirmais kartais galite susidurti su tam tikro laipsnio nerimavimu kai šuniukas atskiriamas nuo kitų šeimos narių. Niekada neskatinkite tokio šuniuko elgesio išleisdami jį iš narvo kai jis staugia ar inkščia. Ignoruokite jį tol, kol šuniukas baigs inkšti ir tik tada išleiskite iš narvo.
Elgesio koregavimas
Jeigu šuniukas niekaip nenurimsta, gali prireikti lengvo koregavimo. Tačiau nekoreguokite šuniuko elgesio agresyviai - tokiu būdu tik paskatinsite jo nerimą ir baimę ir šuniukas pradės inkšti dar stipriau ar net pasituštins. Koreguojant šuniuko elgesį stenkitės, kad šuniukas nepamatytų Jūsų ir nesusietų bausmės su Jumis.
Lojimą galima nutraukti apipurškiant šuniuką vandeniu (iš vandens šautuvo) ar intensyviai pabarškinant skardinę su keliomis monetomis. Arba pabandykite nuotolinio valdymo sistemą susijusią su vandens talpykla ar signalizacija, esančia prie šuniuko narvo. Prekyboje galima įsigyti priemonių, kurias aktyvuoja šuns lojimas ir jos paskleidžia dėmesį nukreipiantį kvapą ar įjungia signalizaciją. Šuniukų savininkai uždeda šias priemones ant savo augintinių ar laiko jas prie narvo.
Suaugusio šuns dresūra
Suaugusio šuns dresiravimas yra labai panašus į mažo šuniuko, išskyrus pirmą supažindinimą su narvu. Supažindinkite savo šunį su narvu pirmas kelias dienas pastatydami jį šuns valgymo zonoje ir palikdami praviras dureles. Į vidų įdėkite maisto, skanėstų, žaislų, kad šuo pats norėtų užeiti į narvą. Kai tik šuo įpras savo noru be jokios baimės užeiti į narvą bus pats laikas uždaryti dureles.
Kai kurie šunys greičiau pripranta prie narvo, kai jis (su visu šuns guoliu) yra pastatomas į įprastą šuns miegojimo vietą ir šuniui leidžiama miegoti narve visą naktį. Baudžiant šunį naudokitės tokiais pačiais metodais kaip ir šuniukui. Ir vėlgi - niekada nebauskite savo šuns uždarydami jį į narvą. Be to, narvas yra puiki priemonė keliaujant su šunimi. Pradėkite nuo trumpų kelionių ir palaipsniui jas ilginkite.
Namų švara ir dresūra
Pirmoji problema su kuria susiduria kiekvienas šuns šeimininkas - balutės ir krūvelės namuose. Maži šuniukai šlapinasi labai dažnai paprasčiausiai dėl to, kad jų šlapimo pūslė silpna, maža, greitai užsipildanti. Kartais šuniukas apsišlapina iš susijaudinimo (beje, tai gali pasitaikyti net ir 6-8 mėnesių, jau paaugusiam šuniui), pavyzdžiui, grįžus šeimininkams, girdint jų entuziastingą ir laimingą balsą, žaidžiant, gavus ėsti. Suaugęs, tačiau niekuomet neauklėtas šuo, taip pat gali šlapintis ir tuštintis namuose gerokai dažniau, nei įprasta jo amžiaus gyvūnui, nes jis nėra pratęs pakentėti. Parsivedus namo tokį šunį jį auklėti reikėtų taip pat, kaip ir mažą šuniuką. Jeigu šuo, kuris seniau puikiausiai iškentėdavo, ėmė šlapintis ir tuštintis namuose, galima įtarti ligą (pavyzdžiui, šlapimo pūslės uždegimą). Taip pat namuose gali imti šlapintis sterilizuota, senyvo amžiaus kalė.
Šuns dresūra - malonių ir nemalonių sąsajų kūrimas. Pavyzdžiui, paliepus šuo nušoko nuo lovos - jis giriamas, duodama skanėstų, t.y. kuriama maloni asociacija. Šuo greitai suvokia, kad įvykdyti paliepimą apsimoka. Tokias pačias malonias asociacijas reikia kurti ir su gamtinių reikalų atlikimu lauke, t.y. Vesdami šunį į lauką pasiimkite saują šunų maisto, skanėstų ar šuns žaislą. Šuniui nusišlapinus ar pasituštinus lauke, jį labai entuziastingai pagirkite, duokite ėsti, pažaiskite. Žinoma, tai nereiškia, kad ateinančius 10 ar daugiau metų teks kaskart šerti ir girti lauke gamtinius reikalus atlikusį augintinį. Šuniui augant palaipsniui mažinkite „dovanų“ skaičių, palikite tik pagyrimus, o vėliau ir juos sakykite tik retkarčiais.
Palutės ir laikraščiai
Mažų šuniukių tualetą namuose dažnai atstoja palutės ar laikraščiai. Pratinti atlikti gamtinius reikalus ant jų reikėtų lygiai taip pat, kaip ir lauke - giriant, šeriant, žaidžiant. Vis tik, dauguma dresuotojų jų naudoti nerekomenduoja, nes ant audinio gamtinius reikalus atlikti įpratusiam šuniui gali būti sudėtinga suvokti skirtumą tarp palutės ir sofos ar durų kilimėlio. Jeigu nusprendėte jas naudoti, vertėtų kuo anksčiau leisti šuniui suprasti, kad gamtinių reikalų atlikimas namuose nėra lygiavertus jų atlikimui lauke. Pavyzdžiui, šuniui nusišlapinus ant palutės jį pagirkite, o tą patį padarius lauke ir pagirkite, ir duokite skanėstą. Šuniui pradėjus sėkmingai naudotis palutėmis ir nebepaliekant balų bei krūvų niekur kitur namuose, pagyrimus nutraukite, tačiau už gamtinių reikalų atlikimą lauke būtinai tebegirkite, skatinkite.
Narvo naudojimas dresūrai
Dresuotojai dažnai rekomenduoja auklėjimui pasitelkti narvą ar stipriai atribotą erdvę, pavyzdžiui, kol jūsų nėra namuose šunį palikite tik vienoje, nedidelėje patalpoje, virtuvėje ar prieškambaryje. Šunys yra švarūs gyvūnai, nelinkę dergti ten, kur miega ir ėda, tad narve paliktas šuo stengsis kuo ilgiau laukti, nepridirbs „po savimi“. Narvą arba erdvės ribojimą reikia naudoti, laikantis taisyklių, šunį prie narvo pratinant palaipsniui. Narve uždaromas tik pavedžiotas, išsižaidęs, dėmesio gavęs šuo. Šuo į narvą turi ateiti savo noru ir už tai gauti pagyrų bei skanėstų.
Kinologai bei dresūros specialistai primygtinai prašo pamiršti „liaudiškas“ auklėjimo priemones, kuomet šuo baudžiamas už pridergimą, jo nosis badoma į šlapimą ar išmatas, ant šuns rėkiama, jis mušamas. Šuo nesuvokia, kodėl yra baudžiamas už jam fiziologiškai natūralų dalyką (juolab maži šuniukai, kurie dažnai šlapinasi ir tuštinasi nevalingai). Specialistų teigimu, šuo suvokia tik tai, kad bala ar krūva kambaryje lemia keistą ir agresyvų šeimininko elgesį, tačiau jis nesupranta, kad kad yra baudžiamas už balos palikimą (ypač jei tai nutiko prieš kelias valandas). Jeigu šuo pridergė namuose, visų pirma, supykite ant savęs - nespėjote laiku išvesti savęs nebegalinčio kontroliuoti augintinio! Veskite jį dažniau ir nepamirškite pagyrų bei skanėstų!
Pagrindiniai dresūros principai:
- Narvas turi būti pakankamai didelis, kad šuo galėtų patogiai stovėti ir apsisukti.
- Narvas turi būti patraukli vieta su žaislais ir skanėstais.
- Niekada nenaudokite narvo kaip bausmės.
- Būkite kantrūs ir nuoseklūs dresuojant šunį.