Vaikų ugdymas yra labai svarbus jų visapusiškam vystymuisi, o drąsa - vienas pagrindinių įrankių, kurį pasitelkus tampa lengviau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Visgi, drąsos bent retsykiais pritrūksta daugeliui. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tėvai gali padėti savo vaikams ugdyti drąsą ir pasitikėjimą savimi.
Bendravimo Įgūdžių Lavinimas ir Aplinkos Svarba
Vienas iš svarbiausių vaiko ugdymo etapų yra bendravimo įgūdžių lavinimas. Vaiko aplinka kuria jo supratimą apie bendravimo taisykles, todėl yra labai svarbu, kad vaikas matytų tinkamus pavyzdžius. Tuo pačiu yra labai svarbu tinkamai bendrauti su vaiku - priimti ir skatinti jo pomėgius, leisti pažinti save ir girti jį už gerus poelgius, nebijoti kalbėti su vaiku apie gyvenimo iššūkius.
Ugdant socialinį vaiko sąmoningumą yra svarbu bendrauti su vaiku, kaip su lygiu ir pažinti jį - žinoti jo pomėgius, charakterio bruožus. „Tėvų nuomonė ir palaikymas yra lemiamas faktorius vaikų motyvacijos vystymosi prasme.
Motyvacijos Skatinimas
Ugdant vaiko sąmoningumą yra svarbu džiaugtis jo pasiekimais ir skatinti veikti, o įvykus nesėkmei - skatinti vaiką suprasti, jog tai yra proga mokytis iš savo klaidų. Tam, kad vaiko motyvacija nebūtų persunkus iššūkis tėvams, yra naudojami vertinimo lipdukai.
Džiaugdamiesi jų pasiekimais su padrąsinančiomis žinutėmis ar spalvingais simboliais, ugdote augimo mąstyseną, mokote juos priimti iššūkius ir ištvermingai įveikti nesėkmes - tai labai svarbus savimonės ir atsparumo aspektas.
Vaiko Kambarys - Saugumo ir Motyvacijos Erdvė
Vaiko kambarys yra jo tvirtovė, ramybės, žaidimų, mokymosi erdvė. Čia vaikas turi jaustis patogiai ir saugiai. Norint, kad vaikas ugdytų pasitikėjimą savimi, jaustų saugumą yra pravartu papuošti vaiko kambarį motyvuojančiomis, įkvėpiančiomis, skatinančiomis nepasiduoti frazėmis.
Vienos iš efektyviausių vaikus motyvuojančių priemonių yra paveikslai ant drobės apie drąsą, atsparumą ir galimybes. Įkvepiants lipdukai, drobės ugdo jų savojo potencialo suvokimą ir suteikia jiems galimybę drąsiai ir ryžtingai siekti savo svajonių bei tikslų. Motyvuojantys paveikslai ant drobės skatina atkaklumą ir ištvermę susidūrus su kliūtimis.
Bendruomenės Svarba
Vaikams nuo pat mažų dienų yra svarbu įsitraukti į kažkokią bendruomenę, pavydžiui - darželį, kad būtų ugdomi bendravimo įgūdžiai, gebėjimas priimti kitus, pažinti save. Tačiau yra ypatingai svarbu, kad vaikai bendruomenėje mokėtų joje dirbti kaip viena komanda, bet suprasti, kad tu pačiu kiekvienas iš jų yra individualūs. Šiuo tikslu dažnai yra naudojami į rūbus įsegami ženkliukai su bendruomenės logotipu ir vaiko vardu. Taip vaikai nesąmoningai supranta, kad bendruomenės nariai yra unikalūs, tačiau kartu ir labai panašūs.
Ženkliukai taip pat vaidina svarbų vaidmenį diegiant tokias vertybes kaip patriotizmas, bendruomenės pasididžiavimas ir pilietinis įsitraukimas. Ženkliukai suteikia apčiuopiamų priminimų apie vaikų vertybes, siekius ir indėlį į visuomenę. Papuošti nacionalinėmis vėliavomis, emblemomis ar simboliais, ženkliukai yra galinga patriotizmo ir nacionalinio pasididžiavimo išraiška.
„Susidurk su savo baimėmis! Įdomūs patarimai vaikams, kaip būti drąsiems | Kaip įveikti bauginančius iššūkius“
Kaip Tėvai Gali Padėti Ugdyti Drąsą?
Augdami vaikai susipažįsta su konkurencija. Jiems, kaip ir suaugusiems, visai nesunku imti tikėti, jog tie, kurie demonstruoja savo sėkmę ir laimę, yra pranašesni ar geresni už kitus. Visgi nė vienas negimsta turėdamas laimės ar sėkmės geną, visi mes nuolatos mokomės jį ugdyti savyje, o vėliau ir savo vaikuose.
Štai keletas patarimų, kaip tėvai gali padėti savo vaikams ugdyti drąsą:
- Kalbėkite su vaiku taip, tarsi jis jau būtų tikras drąsuolis. Vaikai yra linkę pateisinti tėvų lūkesčius, todėl kalbėdami su vaiku pasidžiaukite drąsa, kuri slypi jo viduje. Tam puikiai tiks tokios frazės kaip „aš žinau, koks drąsus tu esi“, „džiaugiuosi kai priimi sunkius sprendimus ir pasirenki būti drąsus, net jei elgtis kitaip būtų lengviau“, „galbūt šiuo metu taip nesijauti, tačiau aš žinau, koks drąsus gali būti“ ir daugybė kitų. Svarbu parodyti vaikui, kad suprantate, jog baimė ar nerimas jo niekaip nesumenkina ir dėl to jis netampa silpnas, prastas ar mažiau mylimas.
- Mokykitės drąsos iš knygų ir filmų herojų bei rodykite pavyzdį patys. Viskas, ką daro ir kaip elgiasi tėvai ar kiti artimiausi vaiko aplinkos žmonės, jam atrodo teisinga ir pavyzdinga. Todėl atvirai kalbėkitės su vaiku apie savo jausmus - nuovargį, baimę, pyktį, nerimą, liūdesį ir tai, kaip sukaupę visą drąsą pasielgėte taip, kaip tuomet atrodė teisinga, net jei ir buvo labai baisu. Papasakokite, kaip baimė ima ir atsitraukia, kai žengiate bent vieną drąsų žingsnį pirmyn. Kai mažyliui taps baisu, girdėta padrąsinanti istorija gali priminti, jog baimė laikina.
- Paskatinkite domėtis ir išbandyti ką nors naujo. Vaikai, kaip ir suaugusieji, užsiimdami nauja, anksčiau dar neišbandyta veikla, praplečia savo mąstymo ir galimybių ribas. Todėl nepraleiskite progos paskatinti vaiką išbandyti ką nors naujo - tai gali būti dramos, sporto, muzikos būrelis ar šeimos išvyka į nuotykių parką. Svarbu, kad nauja veikla vaikui būtų maloni ir suteiktų galimybę pasijusti drąsiu bei galinčiu savarankiškai susidoroti su iškilusiais sunkumais.
Knygos, Skatinančios Drąsą
Susipažinti su skirtingomis situacijomis, jose kylančiomis emocijomis ir problemų sprendimo būdais vaikui gali padėti ir kokybiška vaikų literatūra. Knygų skaitymas ir vartymas drauge su ikimokyklinukais ar pradinukais - puikus būdas ne tik aptarti knygos turinį, herojus, pasikalbėti vaikui aktualiomis temomis, bet ir sustiprinti šeimos ryšį, skatinti ir puoselėti atvirus, nuoširdžius bei pasitikėjimu grįstus santykius.
Viena naujausių paveikslėlių knygų apie drąsą, Lietuvos knygynuose pasirodžiusi šio mėnesio pradžioje, yra slovakų dailininko ir istorijų vaikams autoriaus Adriáno Macho kūrinys „Gerda. Istorija apie drąsą jūroje“ (leidykla „Nieko rimto“). Išraiškingos iliustracijos ir įtaigi istorija mažiesiems leidžia susitapatinti su pagrindiniais knygos veikėjais - banginuke Gerda ir jos broliu Larsu, kurie leidžiasi į kelionę po jūras šiaurės pašvaistės link, norėdami surasti trūkstamus posmus lopšinei, kurią dainuodavo jų mama. Nors keliauti vieniems į nepažintus vandenis neramu, brolius į priekį veda tikslas, prieš kurį baimė tampa bejėgė. Kelionėje jie susipažįsta su povandenine gamta ir jos gyventojais bei išmoksta priimti ir įveikti baimę.
Psichologo Patarimai
Dėl ko dažniausiai nerimauja ikimokyklinio amžiaus vaikai? Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažniausiai bijo gyvūnų, tamsos, išsiskyrimo su tėvais, fizinių traumų, „blogų“ žmonių, ne šio pasaulio būtybių (pvz. vaiduoklių), gamtos reiškinių (griaustinio ir žaibo), vienatvės, miego vienumoje.
Nerimas ir Baimė: Kuo Jie Skiriasi?
Baimė, kaip ir visos emocijos, yra natūrali ir labai reikalinga mūsų gyvenime, ji padeda prisitaikyti bei įveikti įvairiausias sudėtingas situacijas, įspėja apie pavojų ir laiku apsaugo. Nerimas ir baimė pasireiškia jau pirmaisiais gyvenimo metais, 6-7 mėnesių kūdikiams. Nors abi šios emocijos gali būti patiriamos panašiai ir signalizuoja apie kokią nors grėsmę, tačiau nerimas kyla tada, kai dabartyje tikros grėsmės nėra. Gali būti netgi neaišku, kodėl nerimaujame, o baimė yra susijusi su konkrečiais dalykais (pvz. bijome pelių, tamsos, egzamino ar pan.). Nerimas ir baimė pradeda trukdyti tuomet, kai šie jausmai tampa pernelyg stiprūs ir neadekvatūs situacijai.
Nerimo Išraiška
Nerimas vaikams gali pasireikšti įvairiai: verkimu, irzlumu, baimingumu, vengimu, sunkiau valdomu ar judriu elgesiu, greitai kintančia, iki galo nebaigiama veikla, sunkumu nusėdėti vietoje. Viduje „uždaromas“ nerimas gali pradėti reikštis per taip vadinamus psichosomatinius simptomus, kuomet vaikams be aiškios fiziologinės priežasties ima skaudėti pilvą, galvą ir pan. Miego ir apetito pokyčiai taip pat gali signalizuoti apie išgyvenamą nerimą. Stiprus emocionalumas bei nevaldomas elgesys gali būti dėl intensyvaus nerimo ar baimės, bet gali kilti ir dėl kitų priežasčių, todėl kiekvienu atveju reikalingas atidus vaiko emocinės savijautos ir elgesio įvertinimas.
Patarimai Tėvams, Kaip Padėti Vaikui Įveikti Nerimą
Turbūt viena dažniausia nerimo priežasčių - atsiskyrimas nuo tėvų ir vienatvės baimė, dažniausiai pasireiškianti pradedant lankyti darželį, kai šeimos rytai būna lydimi vaiko ašarų ar pykčio priepuolių. Kaip tėvai turėtų pratinti savo atžalą prie minties apie darželį? Kaip turėtų stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi, kad jis nebijotų pasilikti vienas?
Pratinimas prie darželio labai priklauso nuo vaiko amžiaus. Mažą vaiką, maždaug iki trejų metų, reiktų darželyje palikti ne visai dienai, nes laiko pojūtis dar tik formuojasi, todėl vaikas nežino, kada mama ar tėtis grįš, ir jo patiriamas nerimas gali būti labai stiprus. Kad būtų įtvirtinamas pasitikėjimas tėvais, svarbu atsisveikinti su vaiku, taip pat naudinga sukurti atsisveikinimo ir pasisveikinimo ritualus, darželyje turėti vaikui pažįstamų daiktų iš namų (žaisliuką, nuotrauką ar pan.). Prisitaikymą prie besikeičiančių aplinkybių apsunkina, jeigu tuo pat metu vaiko gyvenime vyksta ir kitų svarbių pokyčių, todėl geriausia jų kiek įmanoma išvengti. Vaiko pasitikėjimą savimi augina tėvų reiškiama meilė, kartu leidžiamas laikas, bendravimas, skatinimai ir padrąsinimai, sėkmingų dalykų įvardinimai, vaiko galimybių pažinimas ir tinkamo amžiui savarankiškumo ugdymas.
Kiti patarimai:
- Tėvai visada yra pirmas pavyzdys savo vaikams, taip pat ir mokantis susidoroti su nerimu.
- Bene svarbiausia (kartais sunkiausiai įgyvendinama) taisyklė tėvams - patiems reaguoti ramiai ir stengtis nuraminti vaiką.
- Svarbu suprasti, ko vaikas bijo, ir mažais žingsneliais padėti susidoroti su baime.
- Neretai reikia padėti savo atžalai įveikti vengimo etapą, nes baimės objekto vengimas ir toliau augina baimę, tik svarbu tai daryti mažais žingsneliais, vaiko tempu.
- Knygos, filmai, pasakos taip pat yra naudingos priemonės: jos perduoda per daug metų sukauptą išmintį ir plečia vaiko patyrimą bei žinias apie pasaulį, suteikia idėjų, ką dar galima išbandyti.
Pasitikėjimo Savimi Ugdymas
Pasitikėjimas savimi yra savigarbos dalis. Savigarba susideda iš dviejų svarbiausių komponentų: jausmo, kad aš esu mylimas ir priimamas kitų, ir meistriškumo bei kompetencijos jausmo nepriklausomai atliekant užduotis bei sprendžiant problemas. Mažo vaiko pasitikėjimo raida pirmiausiai yra susijusi su tėvų požiūriu bei elgesiu. Tik ką gimęs kūdikis negali žinoti, ką jis gali.
Augdamas vaikas tai pamažu sužino iš savosios pasaulio tyrinėjimo patirties ir tėvų, kai jie sudaro tam tinkamas sąlygas, paskatina ir palaiko, padeda ištverti nusivylimą ir frustraciją ištikus nesėkmėms (neišvengiamoms bandant naujus dalykus), taip pat įvardina, kas pavyko, ir džiaugiasi konkrečiais, mažais ir dideliais dalykais.
5-7 m. vaikams ypač svarbu mokytis vystyti savo iniciatyvą (kuomet gimstančias idėjas siekiama įgyvendinti realybėje) ir įvaldyti įvairias kompetencijas. Tėvai gali padėti išpildyti šiuos poreikius skatindami mažųjų vaizduotę ir smalsumą, padėdami įgyvendinti idėjas, padrąsindami, padėdami pasijausti sėkmingam, o kai reikia - ištverti nesėkmę ir nenustoti bandyti.
Stiprinant drąsą svarbu ugdyti savarankiškumą - kartu su vaiku įvardinti konkrečius dalykus, kurie padės įveikti baimę, pastebėti ir paskatinti savo atžalą, kai jis bando drąsiai susidoroti su savo baime ar daro naujus dalykus, įveikia nesėkmes, mokosi iš savo klaidų.
Visi mano anksčiau minėti būdai - pagyrimai, paskatinimai, palaikymas susidūrus su nesėkmėmis, vaiko iniciatyvos, savarankiškumo ir kompetencijų vystymas - yra efektyvūs, tačiau esminis dalykas yra tėvų meilė vaikams, rodoma per dėmesį vaiko jausmams ir išgyvenimams, malonius žodžius ir šiltus žvilgsnius, bendravimą. Būtent meilės ir prisirišimo santykis sukuria pagrindą vaikui jaustis priimtam, vertingam ir pamažu stiprinti pasitikėjimą savimi.
Ką Dar Svarbu Žinoti?
Svarbu suprasti, kad pasitikėjimo galima ir neužauginti, jeigu vaikas yra giriamas perdėtai ar kartu su kritika. Arba jeigu jis perkraunamas veiklomis, ar užsiima tuo, kas rūpi pirmiausiai tėvams, bet neatliepia vaiko poreikių, arba jeigu akcentuojami vien tik jo pasiekimai ir rezultatai.
Vaikui lankant per daug būrelių ar turint per daug veiklų kyla pavojus pervargti, paviršutiniškai „šuoliuoti“ per nesibaigiančius užsiėmimus, į nė vieną veiklą neįsigilinant. Manau, kad tėvams svarbu pastebėti, kuriose srityse jų atžala gali būti gabi ir kuo užsiimdama ji jaučiasi laiminga (nesvarbu, tai menas, sportas ar akademinė veikla), bei sudaryti sąlygas tai ugdyti.
Pabaigai
Drąsos ugdymas - ilgas ir nuolatinis procesas, reikalaujantis tėvų kantrybės, supratimo ir palaikymo. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl būtina rasti individualų požiūrį ir metodus, kurie geriausiai tinka būtent jam. Tikėdami savo vaiko galimybėmis, skatindami jo smalsumą ir savarankiškumą, padėsime jam užaugti drąsiu ir pasitikinčiu savimi žmogumi.