Vyriausybėje koalicijos partneriams pristatytas vyriausybės programos priemonių planas nėra oficialus ir jame yra tai, apie ką dar nebuvo kalbėta viešojoje erdvėje, tvirtina vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė. Anot jos, tikslūs darbai bus nurodyti vėliau ir vyriausybė tikrai sugebės išskirti svarbiausius prioritetus.
Penki pagrindiniai vyriausybės prioritetai:
- Darnios, atsakingos visuomenės ugdymas.
- Švietimo, mokslo ir kultūros kokybės bei paslaugų prieinamumo didinimas.
- Viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas.
- Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra.
- Saugi valstybė.
Šie prioritetai turėtų būti įgyvendinami siekiant išspręsti pagrindines valstybės problemas. Jos, vyriausybės nuomone, yra emigracija, gimstamumas ir skurdas.
Apie vyriausybės programos priemonių planą LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ diskutavo vyriausybės kanclerė M. Dargužaitė, ekonomistas profesorius R. Kuodis ir Gabrielius Landsbergis.
Viešojo Sektoriaus Efektyvinimas
Viešojo sektoriaus organizacijų per ketverius metus sumažėtų 30 proc. (beveik trečdaliu). Tai realu? M. Dargužaitė: Pirmiausia pažiūrėsime kokias regionines institucijas būtų galima sujungti. Peržiūrėsime mažų įstaigų reikalingumą, kurios funkcijos dubliuojasi.
Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė vasario 27 d. savo darbuotojams kanceliarijoje paskelbė apie pertvarką - pradedame nuo savęs. Per pirmą etapą sumažinsime 20 proc. etatų. Vėliau, kai bus kuriami bendrieji paslaugų centrai, turbūt bus mažinama ir daugiau. Tai tikrai ambicingi tikslai, bet viską darysime apgalvoję, apskaičiavę.
M. Dargužaitė: Tai institucijos, kurių veikla priklauso nuo centrinės valdžios, o ne nuo savivaldos?
M. Dargužaitė: Toks tikslas yra. Manau, kad sprendimai bus priimami apgalvotai, įvertinus tų institucijų funkcijas. Be to, šis priemonių planas - dar tik projektas.
Kalbant apie viešojo sektoriaus efektyvumo didinimą, šnekame apie biurokratus, kurie sudaro turbūt tik 15 proc. darbuotojų viešajame sektoriuje. Visa kita yra medikai, švietimas, policija ir kt.
Akivaizdu - aukštosios mokyklos tuštėja dėl demografijos, kai kurias iš jų reikia uždaryti. Kas sutiks priimti tą sprendimą? Mes šiek tiek klaidiname visuomenę, kalbėdami apie viešąjį sektorių, tapatindami jį su biurokratais. Juk tai tik 15 proc. Tai ir yra tie didieji atsakymai, indikacijas mes matome.
Ekonomisto Raimondo Kuodžio Įžvalgos
R. Kuodis: Pirmiausia, ar mes emigraciją laikome pirmine kažko priežastimi, ar tai giluminių procesų išvestinis dalykas? Tie penki prioritetai - daugiau reklaminiai šūkiai, išeinantys dar iš programos (daug kur kartojasi „darni“, „darna“). Programos struktūra turėtų būti visai kitokia.
Premjeras yra užsiminęs, kad jam imponuoja laimės ekonomika. O ji labai gerai struktūrizuotų vyriausybės programą, t. y. ji kalba, kokie dalykai svarbiausi, kad žmonės būtų laimingi. Sakykim, užimtumas tikrai figūruotų pirmose vietose, be to - teisingumas, nelygybė ir pan. Tai galėtų būti tam tikri programos blokai, o tada jau žiūrėtume, kokių priemonių reikia norint gerinti materialinę padėtį, didinti užimtumą, mažinti nelygybę, korupciją, didinti socialinį kapitalą.
Pirmas prioritetas - sveika visuomenė. Geras klausimas. Ar mūsų visuomenei svarbu būti sveikai, ar, šalia darbo užmokesčio derybų ir panašių dalykų, ten kalbama apie odontologijos paslaugų problematiką? Taigi truputį eklektikos yra.
R. Kuodis: Na, jei norite tikro virsmo strateginėje disciplinoje valstybės valdyme, tai vyriausybės neturėtų rašyti savų programų, turėtų būti Lietuvos programa ir turi būti daromos pataisos jai. Ką mes tada matytume? Matytume, kad nauja valdžia turi naujus prioritetus. Ji turėtų kažkokias savo priemones surašyti ir tauta galėtų sekti, kas jūsų galvose.
Dabar kiekviena vyriausybė ateina su savo programa, kurią gal biurokratai iš apačios parašo, kaip G. Landsbergis sakė. Tai būtų tikras perversmas, tada galėtume matyti įvairių procesų progresą ir būtų daugiau tęstinumo, nes turėtum paaiškinti, kodėl nutraukei seną vyriausybės veiksmą.
R. Kuodis: Daug dešimtmečių Lietuvoje vyrauja viena problema - politikai linkę į parametrines, ne į konceptualias reformas. Pavyzdžiui, susirandi skaičių ir sakai - aš jį keisiu. Seime matėme, kaip vienas Seimo narys sakė - dabar vaikai eis į mokyklą ne nuo septynerių metų, o nuo šešerių. Tai - parametrinė ...
Strateginis Planavimas ir Įgyvendinimas
M. Dargužaitė: Vienas labai didelis tikslas, rengiant šį priemonių planą, buvo apskritai strategiškai pakeisti, kaip yra valdomas strateginis planavimas ir darbų įgyvendinimo priežiūra. Iki šiol egzistavo iki 200 skirtingų strategijų, dokumentų, įsipareigojimų su rodikliais, ką darys viena ar kita ministerija, programa ir t. Tikslas buvo viską turėti vienoje vietoje.
Tai, kas yra prioritetas kanceliarijoje - vienas dalykas, kas yra premjero prioritetas - kitas dalykas. Kas yra skirtingų ministrų prioritetas - dar kitas dalykas. Bus atliekamas monitoringas.
M. Dargužaitė: Būtent, ir aš manau, kad tai esminis klausimas. Šis strateginis planavimas ir visi tie priemonių planai reikalingi tam, kad [parodytume], ką konkrečiai darysime, kad savo progresą seksime.
Daugybė dalykų sutampa ir jie yra minimi. Kažko atrasta beveik nėra. Klausimas vienintelis - kiek galima konsoliduoti politinės valios, kad visa tai būtų įgyvendinta? Ar tai yra politinis sutarimas?
Ministerijų Perkėlimo Klausimas
Atsisakoma rinkimų pažado perkelti dvi ministerijas į Kauną, jame ministerijų nebus. Nei aplinkos, nei žemės ūkio, bet tos ministerijos per ketverius metus turi įsikelti į vieną pastatą, Krašto apsaugos ministerija ir Užsienio reikalų ministerija turėtų likti savo pastatuose.
M. Dargužaitė: Parašyta, kad nebūtinai visos ministerijos perkeliamos. Parašyta, kad tai kai kurių perkėlimas, nes vertiname pagal efektyvumą. Žiūrima, kaip greitai tai galima padaryti. Tai didžiulis projektas. Tam reikalingas finansavimas, labai racionalus esamo turto valdymas.
M. Dargužaitė: Pirmiausia bandome viską daryti racionaliau. Koks tikslas? Kad būtų sukuriamos darbo vietos už Vilniaus ribų. Tai galima padaryti efektyvesniais būdais nei ministerijų perkėlimas. Jeigu įvertiname, kiek laiko ministerijų darbuotojai praleidžia Vilniuje ar prie savo darbo vietų, ar būtų efektyvus bandymas perkelti ministerijas į Kauną? Tikriausiai ne, bet, jei galvojame apie bendrų funkcijų konsolidavimą, tai kai kurios iš tų funkcijų, kurias atliekantiems žmonėms tikrai nereikia išeiti iš savo kabinetų, galėtų būti perkeltos į Kauną ar kitą miestą, regioninį miestą. Įvertiname, kaip pasiekti tikslą, o ne konkrečiai įgyvendinti vieną ar kitą deklaraciją.
| Prioritetas | Kryptis | Veiksmas |
|---|---|---|
| Švietimas | Kokybės gerinimas | Mokymosi dienų skaičiaus didinimas |
| Ekonomika | Konkurencingumas | Darbo vietų kūrimas regionuose |
| Valdymas | Efektyvumas | Viešojo sektoriaus mažinimas |
Veiksmingų dirbtinio intelekto ekonomikos, infrastruktūros ir valdymo politikos krypčių kūrimas. 1 epizodas.
tags: #priekaistas #del #patalpu #nuomos