Kiekviena veiklą pradedanti įmonė privalo turėti buveinės registruotą adresą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip išregistruoti įmonę iš buto, kai situacija tampa sudėtinga, pavyzdžiui, kai pasikeičia buto savininkas arba įmonės akcininkai nesutinka su išregistravimu.
Taip pat, pateiksime naudingus patarimus, ką reikėtų daryti, jei duomenys apie asmenį registre yra netikslūs, nebeaktualūs arba pageidaujama išregistruoti neveikiančią įmonę ar organizaciją.
Situacijos Apžvalga
Steigiant įmonę buvo priskirtas juridinis adresas, tai vieno iš valdybos narių buto adresas. Vėliau - šis asmuo paliko valdybą. Tačiau oficialus adresas nepasikeitė. Taip pat - šis asmuo mirė prieš kelerius metus, tačiau juridinis adresas vis dar tas pats (įpėdiniai nėra valdybos nariai). Tokios situacijos nėra retos, tad svarbu žinoti, kaip teisingai išspręsti šią problemą.
Būdai Išregistruoti Įmonės Buveinę
1. Susitarimas Su Akcininkais
Greičiausias būdas pakeisti įmonės buveinę yra susitarti su įmonės akcininkais, kad jie akcininkų susirinkime priimtų sprendimą dėl įmonės buveinės pakeitimo ir pateiktų jį juridinių asmenų registro tvarkytojui. Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta, kaip keičiamas konkrečios bendrijos buveinės adresas (kokia procedūra). Dažnai būna parašyta, kad buveinės adresas keičiamas bendrijos pirmininko įsakymu.
2. Kreipimasis Į Registrų Centrą
Tačiau jei akcininkai patalpų savininkui yra nežinomi, su jais nėra galimybės susisiekti arba jie paprasčiausiai atsisako tai padaryti, patalpų savininkas gali pasinaudoti Vyriausybės 2003-11-12 Nr. Remiantis šia procedūra, patalpų, kuriose įregistruota juridinio asmens buveinė, savininkas turi teisę savarankiškai kreiptis į juridinių asmenų registro tvarkytoją su prašymu išregistruoti buveinę iš juridinių asmenų registro.
Šiuo atveju tokį prašymą reiktų pateikti valstybės įmonės Registrų centras filialui, kuriame yra įregistruota įmonės buveinė. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs patalpų savininko prašymą, išsiunčia pranešimą apie numatomą buveinės išregistravimą registre nurodytais valdymo organų narių adresais ir šį pranešimą paskelbia registro tvarkytojo interneto svetainėje.
3. Kreipimasis Į Teismą
O išregistruoti įmonę iš buto, jeigu UAB akcininkai to nepageidauja galima tik per teismą.
Konstitucinio Teismo Sprendimas
Konstitucinis Teismas 2018 m. gegužės 4 d. priimtu nutarimu pripažino, kad Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Nuostatų 195 punktas, išdėstytas 2015 m. gruodžio 9 d. ir 2017 m. spalio 11 d. redakcijomis, tiek, kiek pagal jį patalpų, kuriuose įregistruota juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinė, savininkas turi teisę kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją (toliau Registro tvarkytojas) dėl tokios buveinės išregistravimo tik tuo atveju, kai juridiniam asmeniui įregistruotas šiame Nuostatų punkte nurodytas teisinis statusas („inicijuojamas likvidavimas“, „likviduojamas“, „bankrutuojantis“ arba „bankrutavęs“), prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1,2 dalims bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucijos 23 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad nuosavybė Lietuvoje yra neliečiama, o jos teises saugo įstatymas, tačiau vertinant naujausią Konstitucinio Teismo nutarimą susidaro įspūdis, jog ši teisė nėra absoliuti. Atsižvelgiant į šį nutarimą, artimiausiu metu turėtų keistis juridinio asmens buveinės išregistravimą reglamentuojančios normos, suteikiančios patalpų savininkui platesnes teises išregistruoti buveinę iš nuosavybės teise priklausančių patalpų.
Juridinių Asmenų Registro Duomenų Tikslinimas
Pagrindinė informacija apie Lietuvoje registruotus juridinius asmenis yra sukaupta Registrų centro administruojamame Juridinių asmenų registre. Kiekvienas fizinis asmuo, prisijungęs prie Registrų centro savitarnos gali nemokamai susipažinti su įvairiuose registruose, tarp jų ir Juridinių asmenų registre tvarkomais asmens duomenimis.
Asmenys, pastebėję, kad registre jie nurodyti juridinio asmens vadovais, nors tokiais jau nebėra, gali teikti prašymą išregistruoti vadovą. Anot jos, laisvos formos prašymas gali būti pateiktas fiziškai atvykus į Registrų centro padalinį arba siunčiamas paštu. Kartu su prašymu reikia pridėti juridinio asmens organo sprendimą dėl vadovo atšaukimo patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, akcininkų susirinkimo protokolą dėl vadovo atleidimo (turi būti pateikti dokumentų originalai).
Už vadovo, kolegialaus valdymo organo ar priežiūros organo nario duomenų išregistravimą mokamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas - 4,15 euro už vieną narį. Duomenys išregistruojami per 3 d. d. nuo apmokėjimo už paslaugą gavimo.
Neveikiančios Įmonės Likvidavimas
Jeigu įmonių savininkai nemato prasmės toliau tęsti įmonės veiklą, tokia įmonė gali būti likviduojama ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Likvidavus ir išregistravus bendrovę, jos duomenys nebus kaupiami Juridinių asmenų registre, tad jai nebeliks ir tam tikrų prievolių, pavyzdžiui, finansinių ataskaitų teikimo, už kurios neatlikimą bendrovės vadovui gresia administracinė atsakomybė.
Likvidavimo procedūra yra nesudėtinga - pirmiausiai tam reikia sušaukti dalyvių susirinkimą, jo metu priimti sprendimą likviduoti juridinį asmenį, paskirti likvidatorių (gali būti ir juridinio asmens vadovas) ir pateikti dokumentus Registrų centrui.
Juridinis asmuo išregistruojamas gavus VMI pranešimą, kad atsiskaityta su biudžetais ir pinigų fondais bei Archyvo išduotą pažymą, patvirtinančią, kad dokumentai perduoti toliau saugoti arba perduotinų toliau saugoti dokumentų nėra . Nesant kliūčių, juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo procedūra užtrunka 2-3 savaites.
Už juridinio asmens išregistravimą mokamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas - 8,92 euro.
Patarimai Įmonėms Ir Butų Savininkams
- Atnaujinkite duomenis: Laiku atnaujinkite duomenis Juridinių asmenų registre.
- Bendradarbiaukite: Bendradarbiaukite su akcininkais ir Registrų centru, kad išvengtumėte teisinių ginčų.
- Pasikonsultuokite su teisininkais: Jei situacija sudėtinga, pasikonsultuokite su teisininkais, kad gautumėte profesionalią pagalbą.
Svarbi Informacija Apie Gyvenamosios Vietos Deklaravimą
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 ir 10 str. numatyta, kad, deklaruojant gyvenamąją vietą, turi būti pateikiami duomenys ne tik apie patalpos ar pastato savininką (bendraturčius), bet ir savininko arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate.
Patalpos ar pastato savininkas sutikime arba kitame dokumente, patvirtinančiame asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate, gali nurodyti konkrečią datą, iki kurios asmeniui leista ten gyventi. Kita gyvenamąją vietą deklaravusio asmens išregistravimo galimybė numatyta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 str., kuriame sakoma, kad patalpos ar pastato savininkas deklaravimo įstaigai gali pateikti prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad pastaruoju atveju asmens deklaravimo duomenų panaikinimas galimas tik esant abiejų sąlygų visumai, t. y.
Neveikiančių Įmonių Problematika
Vien tikslaus neveikiančių įmonių skaičiaus nustatymas yra gana problemiškas. Vienas pagrindinių tokios įmonės ženklų - Registrų centro Juridinių asmenų registrui neteikiamos finansinės ataskaitos ir neatnaujinami privalomi duomenys. 2021 m. prievolę pateikti finansines ataskaitas turėjo per 180 tūkst.
„Visgi tai nėra visiškai tikslus neveikiančių įmonių skaičiaus indikatorius, kadangi tam tikra dalis finansinės atskaitomybės dokumentų neteikiančių įmonių taip elgiasi piktybiškai, motyvuodamos nenoru konkurentams atskleisti finansinių rodiklių. Tokioms įmonėms galime inicijuoti likvidavimo procedūrą, tačiau praktikoje šis procesas trunka ilgą laiką. Dalis ataskaitų neteikiančių įmonių iš tikrųjų veikia, neturi skolų, moka mokesčius ir tiesiog sąmoningai renkasi sumokėti vis dar simbolines baudas už ataskaitų nepateikimą“.
Įmonių Neveiksnumo Priežastys
Pasak jos, priežastys, dėl kurių įmonės ne tik neteikia finansinių ataskaitų, bet ir faktiškai nebevykdo veiklos, taip pat yra itin įvairios. Tarp ryškesnių grupių - užsieniečiai, kuriems Lietuva ir įmonė mūsų šalyje tebuvo tam tikra „tarpinė stotelė“ pakeliui į Vakarų Europą. Kita dalis - seniai įregistruoti juridiniai asmenys, kurių dalyviai mirę, o paveldėtojai neatsiranda arba nepasirūpina paveldėtu turtu.
„Šiandien yra labai aiškių praktinių priežasčių, kodėl verta tinkamai išregistruoti įmonę: šitaip išvengiama baudų už duomenų ir finansinių ataskaitų nepateikimą, didėja skaidrumas ir reputacija, sumažėja galimų problemų VMI, Sodroje, bankuose ar kredito reitingų biuruose, lengviau skirstyti likusį turtą. Be to, Juridinių asmenų registre esantys tvarkingi ir tikslūs duomenys padeda efektyvinti įvairius valstybės procesus bei didina visuomenės pasitikėjimą verslu“.
Anot Registrų centro atstovės, likviduoti „savanoriškai“ verta ir todėl, kad likviduojant juridinį asmenį dalyvių sprendimu, likęs turtas yra paskirstomas juridinio asmens dalyviams.
Likvidavimo Procedūra
Jeigu juridinis asmuo tvarkingai atsiskaito su biudžetu, moka mokesčius, likvidavimo procedūra yra tikrai nesudėtinga ir greita. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir teisės aktai numato, kad juridinio asmens dalyviai gali priimti sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir paskirti likvidatorių, kuris atlieka visus su įmonės likvidavimu susijusius veiksmus, įskaitant likusio turto paskirstymą.
Nors likvidatoriaus terminas skamba sudėtingai, iš tikrųjų juo gali būti paskirtas bet kuris fizinis asmuo, įskaitant įmonės vadovą. Kita vertus, nereta praktika yra samdyti išorinį įmonės likvidatorių - teisės, finansų ar kitų sričių specialistą.
Visiems juridinio asmens dalyviams (akcininkams, mažosios bendrijos nariams ir kt.) priėmus sprendimą likviduoti įmonę, likvidatorius Registrų centrui turi pateikti prašymą dėl likviduojamos įmonės statuso įregistravimo, dalyvių sprendimą dėl juridinio asmens likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo. Teisinis statusas „likviduojamas“ įregistruojamas per 3 d. d.
Atlikęs visus su likvidavimu susijusius veiksmus, likvidatorius Registrų centrui turi pateikti prašymą išregistruoti juridinį asmenį, o dokumentus, patvirtinančius dokumentų perdavimą, saugoti Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat juridinis asmuo gali būti išregistruotas tik tada, kai VMI pateikia pranešimą, kad juridinis asmuo yra atsiskaitęs su valstybės biudžetais ir fondais. Šį pranešimą VMI tiesiogiai pateikia tiesiogiai Registrų centrui. Juridinis asmuo išregistruojamas per 5 d. d.
Pasak J. Kazlauskienės, Registrų centro inicijuotas likvidavimas yra ganėtinai ilgas procesas: vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, nuo pranešimo juridinio asmens valdymo organui apie numatomą inicijuoti likvidavimą iki juridinio asmens išregistravimo užtrunka apie 15 mėnesių.
Kita vertus, nuo 2020 m. pradžios Registrų centras jau išsiuntė daugiau kaip 40 tūkst. pranešimų apie numatomą inicijuoti juridinių asmenų likvidavimą, daugiau kaip 25 tūkst. juridinių asmenų įregistruotas statusas „inicijuojamas likvidavimas“ ir daugiau kaip 10 tūkst. juridinių asmenų jau buvo išregistruoti.
„Pastebime, kad padaugėjo juridinių asmenų vadovų kreipimųsi į teismą su prašymais panaikinti minėtą teisinį statusą, nes, kaip paaiškėja, juridinis asmuo vis dėlto vykdo veiklą. Nenorint, kad juridiniam asmeniui būtų pradėta likvidavimo procedūra, jo vadovas turėtų laiku atnaujinti duomenis ir teikti finansines ataskaitas. Gavus pranešimą iš Registrų centro apie numatomą inicijuoti likvidavimą, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas pateikti pranešime nurodytus dokumentus Registrų centrui. Registrų centrui pradėjus likvidavimo inicijavimo procedūrą, pirmiausia buveinės adresu ir valdymo organų narių adresais išsiunčiamas pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą. Jeigu juridinis asmuo reikiamų dokumentų nepateikė ir nepašalino aplinkybių, po trijų mėnesių nuo pranešimo išsiuntimo registruojamas statusas „inicijuojamas likvidavimas“.
Negavus teismo sprendimo dėl statuso atšaukimo, po vienerių metų nuo statuso įregistravimo juridinis asmuo išregistruojamas. Po išregistravimo juridinis asmuo nebegali vykdyti veiklos.
Teisės aktai
Trečiosios šalys informaciją gali sužinoti Registrų centro leidžiamame e. Nr. Įsigalioja 2004-01-01Priėmė:Lietuvos Respublikos Vyriausybė Pakeitimų projektai:NėraEx post vertinimas:NėraPaskelbta:Valstybės žinios, 2003-11-13, Nr. 107-4810Eurovoc terminai: valdymo apskaitalaisvas kapitalo judėjimasES teisės taikymasjuridinis asmuopriežiūros galiaprofesinė kvalifikacijavidaus tvarkos taisyklėsuždaroji akcinė bendrovėakcinė bendrovėduomenų bazėsteigimosi teisėbendrovių teisė4016 organizacijų teisinis statusas4006 verslo organizavimas3236 informacijos technologija ir duomenų apdorojimasRyšys su ES teisės aktais:Direktyva Nr. 1977/91, Celex Nr. Direktyva Nr. 1968/151, Celex Nr. Direktyva Nr. 1978/660, Celex Nr. Direktyva Nr. 1978/855, Celex Nr. Direktyva Nr. 1982/891, Celex Nr. Direktyva Nr. 1983/349, Celex Nr. Direktyva Nr. 1984/253, Celex Nr. Direktyva Nr. 1989/666, Celex Nr. Direktyva Nr. 1989/667, Celex Nr.
Preliminariosios Sutartys
Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau.
Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys. Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta.
Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis. Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų.
Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko. Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz.
Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį. Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį.
Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.
Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą. Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.
Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.