Svarbu žinoti, kaip tinkamai įteisinti paveldėtą turtą Lietuvoje, kad išvengtumėte teisinių problemų ateityje. Šiame straipsnyje aptarsime paveldėjimo procesą, mokesčius, pajų vertinimą ir kitus svarbius aspektus.
Paveldėjimo Būdai
Yra du pagrindiniai paveldėjimo būdai:
- Paveldėjimas pagal testamentą - jeigu yra testamentas, ir jis įtvirtintas notariškai, tuomet jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese.
- Paveldėjimas pagal įstatymą - jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka.
TESTAMENTO GINČIJIMAS. Ką svarbu žinoti prieš kreipiantis į teismą?
Paveldėjimo Dokumentų Tvarkymas
Paveldėję turtą, visų pirma, per 3 mėnesius turite kreiptis į notarą pagal palikėjo registruotą gyvenamąją vietą. Privalote sutvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Paveldėjimo Teisės ir Pareigos
Priimant paveldėjimą, sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę (įskaitant skolas, jeigu tokių yra).
Mokesčiai Paveldėjus Būstą
Taip pat svarbus etapas, kurį privalote žinoti, yra mokesčiai paveldėjus būstą:
- Notaro mokesčiai - notarui mokėti turėsite visuomet. Į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro apie 0,1 proc. nuo paveldimo turto vertės.
- VMI mokesčiai - šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės). Jei paveldimo turto apmokestinamoji vertė neviršija 3 tūkst. eurų, mokestis netaikomas.
Turto Vertės Nustatymas
Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą.
Kas Yra Pajus?
Pajus yra piniginis arba turtinis įnašas, kurį fizinis arba juridinis asmuo turi įmokėti stodamas į kooperatinę organizaciją. Ši sąvoka yra labai dažnai sutinkama kredito unijų veikloje. Čia yra išskiriami dviejų rūšių pajai - pagrindiniai, kurie yra privalomi stojant į uniją, ir papildomieji, kurie dažniausiai yra susiję su kreditavimu.
Pajų Vertinimas
Pajų vertinimas dažniausiai yra reikalingas tada, kai norima juos parduoti arba pritraukti papildomą investuotoją. Čia jums padės nepriklausomi turto (verslo) vertintojai.
Pajus suteikia:
- teisę į nuosavybę;
- teisę dalyvauti įmonės vidaus valdyme;
- balsavimo teisę;
- teisę pretenduoti į dividendus ir kandidatuoti į valdančius postus.
Pajų rinkos vertė priklauso nuo įmonės turto, verslo padėties rinkoje ir kitų didelę svarbą turinčių kriterijų, tad šį vertinimą turi atlikti tik profesionalūs šios srities specialistai. Vertintojams atlikus pajų vertinimą jūs galėsite žinoti, kiek vertas jūsų indėlis arba potencialus pirkinys.
Nepagrįstas Praturtėjimas
Ar byloje šalis turi galimybę savo teises gintis nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu, kai šalys yra pasirašiusios sutartį? Nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuoja CK 6.242 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinat, jog be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos:
- turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų;
- turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių;
- turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo;
- atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.);
- nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį;
- šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos;
- ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios - bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais - sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės - gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai.
Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023 konstatuota, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai sprendė, jog atsakovė (patikslintu priešieškiniu prašydama teismo priteisti iš ieškovės 10 793,10 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą, nurodydama, kad ji yra permokėjusi ieškovei 10 793,10 Eur, nes nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio ieškovė neteisingai skaičiavo ir skirstė pastate esančias patalpų naudotojams patirtas komunalinių paslaugų išlaidas, t. y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.237 straipsnį, priešieškinio pagrįstumui spręsti nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su nepagrįsto praturtėjimo dydžio nustatymu. Teismams, neatskleidus bylos esmės, kasacinis teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis liko neišspręstas atsakovės priešieškinio pagrįstumo klausimas, ir šią bylos dalį grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
