Medinės perdangos yra dažnas pasirinkimas tiek senesniuose, tiek naujos statybos namuose. Jos užtikrina konstrukcijos lengvumą, gerą garso izoliaciją ir natūralų mikroklimatą. Apsvarstykime, kaip tinkamai įrengti ir apšiltinti medinę perdangą 2 aukštų name.
Mediena - tradicinė ir ekologiška statybinė medžiaga
Medis dabar madingas - ekologiška, natūrali, tvirta, laiko išbandymus atlaikiusi statybinė medžiaga. Ir nors daug kam individualūs namai asocijuojasi su tvirtu mūru, vis labiau populiarėja mediniai karkasiniai, skydiniai ir rąstiniai namai. Medis - viena seniausių pasaulyje statybinių medžiagų, naudota ne tik gyvenamajam būstui statyti, bet ir tiltams, vandentiekiui, kanalizacijai tiesti.
Įsivyravus kitoms statybinėms medžiagoms (cementui, betonui, plytoms) imta manyti, kad medis tarnauja palyginti neilgai. Tačiau tokia nuomonė buvo paplitusi visai be reikalo: medžio ilgaamžiškumą patvirtina Rusijos šiaurėje išlikę rąstiniai namai, kurių amžius siekia 600-700 metų. Kokybiškos medienos statinės savybės ypatingos.
Dėl poringos struktūros ir santykinai mažo svorio medis yra gera šilumos izoliacinė medžiaga. Medis - puiki statybinė medžiaga, užtikrinanti gerą gyvenimo kokybę. Tai natūrali, nekenkianti gamtai žaliava, atspari karščiui, šalčiui. Vienintelis veiksnys, kuris privalo būti kontroliuojamas, - tai drėgmė.
Paprastai namams statyti renkamasi sakinga - pušų arba eglių - mediena. Priežastys gana paprastos: ši mediena gana pigi, elastinga, tvirta. Daug kam gali kilti klausimų, kada geriausia kirsti medieną, skirtą namui statyti? Žiemos kirtimo rąstas yra „miego“ stadijoje ir todėl jis ne taip greitai mėlynuoja t.y. nekeičia spalvos.
Jei rąstinis namas statomas iš sausų rąstų, tai drėgnumas prieš rentimą turi būti iki 20 proc. Drėgna mediena netinkama statyti rąstinius namus iš apipjautų rąstų, nes džiūdama ji gali stipriai deformuotis, blogai ventiliuojama gali pakeisti spalvą (pamėlynuoti ar pajuoduoti), pradėti pūti, pelyti, pakeisti matmenis.
Medinės perdangos privalumai ir trūkumai
Bandant priimti sprendimą, kokią perdangą montuoti statant individualų gyvenamąjį namą, gali atrodyti, kad alternetyvų yra nemažai. Populiarios išlieka gelžbetoninės monolitinės ir medinės perdangos, rečiau įrengiamos plieninės - sijinės perdangos.
Medinė perdanga populiari dėl to, kad ji sąlyginai pigi. Žmogus ją gali įsirengti pats, o be to, daug kas turi savo medienos, todėl išlaidos tikrai nedidelės. Be to, prieš montuojant medinę perdangą reikia atkreipti dėmesį į namo projektą. Tik tuomet projektuotojas turėtų apskaičiuoti kokio storio sijas naudoti ir koks turėtų būti žingsnis tarp jų.
Vienas pagrindinių medinės perdangos minusų - sąlyginai prasta garso izoliacija. Net montuojant medinę perdangą su 10-15 centimetrų storio izoliacine medžiaga, tikėtina, kad garso izoliacija nebus tokia gera, kaip norėtųsi. Negana to, medinė pertvara apsunkina ir šildomų grindų įrengimą. Visgi išeitis turintiems medinę perdangą yra: tiek garso izoliacijos, tiek šildomų grindų problemą galima bandyti išspręsti virš perdangos montuojant sausųjų grindų plokštes.
Medinės perdangos šiltinimas
Norint pasiekti optimalų šilumos išsaugojimą ir komfortą patalpose, būtina pasirūpinti kokybišku šių perdangų apšiltinimu. Tinkamai apšiltintos perdangos padeda išvengti šilumos nuostolių, sumažinti energijos sąnaudas bei pagerinti patalpų mikroklimatą. Be to, jos apsaugo konstrukcijas nuo drėgmės kondensacijos, kuri gali lemti pelėsio atsiradimą ir medienos irimą.
Šiltinimas yra vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant sumažinti namo energijos suvartojimą. Mažesnės šilumos nuostoliai reiškia mažesnes sąskaitas už šildymą ir mažesnį anglies dioksido išmetimą į aplinką. Renkantis šiltinimo medžiagas, svarbu atsižvelgti į jų šiluminę varžą, ekologiškumą bei montavimo paprastumą.
Šiltinimo medžiagos
- Mineralinė vata (Knauf Supafil, ISOVER InsulSafe, Thermofloc) - efektyvi, nedegi, pasižyminti geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis.
- Ekologiškos birios medžiagos (celiuliozė, ekovata) - tvarus pasirinkimas, pasižymintis geromis garso izoliacijos savybėmis.
- Medžio plaušo plokštės - natūrali ir kvėpuojanti alternatyva, padedanti išvengti kondensato susidarymo.
Kaip išsirinkti ir sumontuoti izoliaciją | Kaip viską padaryti
Šiltinimo būdai
- Jei medinė perdanga yra tarp aukštų ar nešildomame pastogės aukšte, ją galima apšiltinti iš viršaus. Tai daroma klojant izoliacinį sluoksnį tarp sijų arba virš jų. Toks būdas leidžia efektyviai sumažinti šilumos nuostolius ir lengvai pasiekti visas sunkiai prieinamas vietas.
- Jei prieiga iš viršaus yra ribota arba perdanga turi būti apšiltinta iš gyvenamųjų patalpų pusės, galima taikyti šiltinimą iš apačios. Tai dažniausiai atliekama įrengiant pakabinamas lubas ir tarp jų įdedant šiltinimo sluoksnį.
- Vienas iš efektyviausių sprendimų - naudojant įpučiamą birią šiltinimo medžiagą, pavyzdžiui, Knauf Supafil ar ISOVER InsulSafe. Šis metodas leidžia užpildyti visus plyšius ir tarpus, užtikrinti gerą šilumos izoliaciją ir sumažinti šilumos tiltelius.
Vėdinimas ir drėgmės kontrolė
Kadangi medinės perdangos yra jautrios drėgmei, būtina užtikrinti tinkamą vėdinimą. Naudojant garo izoliacijos plėveles ar kvėpuojančias membranas, galima apsaugoti konstrukcijas nuo drėgmės kaupimosi, užtikrinti ilgaamžiškumą ir išvengti pelėsio atsiradimo.
Šiltinimo medžiagos įrengimas - pasirenkama tinkama izoliacinė medžiaga ir ji tolygiai paskleidžiama tarp sijų arba virš jų. Jei naudojamas birus šiltinimas, užtikrinama, kad užpildomi visi tarpai ir nesusidaro oro ertmės.
Garso izoliacija
Į medines perdangas daugelis meistrų žiūri skeptiškai pirmiausia dėl garso izoliacijos. Tačiau kai kuriais atvejais betoninės perdangos įrengti tiesiog neįmanoma. Pavyzdžiui, renovuojamuose senos statybos namuose ar karkasiniuose namuose.
Medinę perdangą turintys individualių namų savininkai paprastai pasitiki senu metodu - tarpus tarp sijų užkamšydami stiklo vata. Tuomet tikimasi, kad perdanga sulaikys garsą tiek ateinantį iš pirmojo aukšto, tiek iš antrojo. Tačiau ekspertų teigimu, stiklo ar akmens vata nėra efektyvus būdas.
Siekiant geros garso izoliacijos tarp pirmo ir antro aukšto pirmiausia reikėtų pagalvoti, kaip atskirti medines perdangos dalis, kad šios neperduotų garso keliamos vibracijos. Šiuo atveju derėtų naudoti gumines tarpines. „Guminės tarpinės veikia tarsi amortizatorius. Jos neleidžia garsui persiduoti iš vienų medinių detalių į kitas. Tai vienas iš sprendimo variantų, norintiems turėti gerą medinės perdangos izoliaciją“.
Visgi nuo prasto garso izoliacijos pilnai neapsaugos ir guminės tarpinės. Be to, nereikėtų visiškai nurašyti ir stiklo vatos. Būtent ji gali tapti pirmuoju „izoliacinio sumuštinio“ sluoksniu. Tiesa, jo tokio reikėtų ne vienintelio.
Vienas iš efektyvesnių garso izoliacijos medinei perdangai įrengimo būdų yra padaryti savotišką „sumuštinį“. Pirmiausia, į tarpą tarp sijų reikėtų sukaišioti 100 milimetrų storio stiklo vatos lakštus. Kamšant nereikėtų lakštų pernelyg suspausti - lakštas turėtų būti maždaug 1 centimetru platesnis nei tarpas tarp sijų. Tuomet ant sijų reikėtų dėti 12 milimetrų storio OSB plokštes. Ant jų - iki 20 milimetrų medžio plaušo plokštes.
Karkasiniai, skydiniai ir rąstiniai namai
Nors karkasiniai ir skydiniai namai greičiau pastatomi, palyginti pigūs, nepaprastai daug žmonių vis dėlto renkasi rąstinius namus - pačius ekologiškiausius, nes jų statybai naudojama gryna, natūrali, kokybiška mediena (o ne suspaustos drožlės), be to, galbūt lietuvio širdžiai tai viena priimtiniausių statybinių medžiagų. Be to, mediniuose namuose aplinkos poveikis mažai lemia vidaus šilumos pokyčius. Apie rąstinių namų ilgaamžiškumą liudija senovinės trobos - tinkamai apdirbus ir impregnavus medieną ji gali ištverti kelis amžius.
Skydiniai namai - tai karkasinių namų rūšis. Statant bet kurios rūšies karkasinius namus rezultatas beveik identiškas. Skirtumas - gamybos technologija: skydiniams namams skirti namo elementai specialiai pagaminami gamykloje ir tuomet atvežami į statybvietę. Skydinis namas statomas iš gamykloje pagamintų skydų.
Ekonomiška, kokybiška ir racionali gyvenamojo būsto statybos technologija - mediniai karkasiniai namai. Karkasinių namų technologija sukurta Kanadoje. Šiaurės Amerikos gamtinės sąlygos panašios į mūsų, tačiau karkasinių namų konstrukcija tinka įvairioms klimato zonoms ir geologinėms sąlygoms: keičiant šiltinamųjų medžiagų parametrus, tokio paties tipo namus galima statyti ir šiltesnio klimato šalyse, ir šiaurėje.
Medinės perdangos konstrukcija
Rąstinių namų sienų storis paprastai gali būti nuo 15 iki 35 cm, jie gali būti apvalūs (kaip dabar madinga Šiaurės Amerikoje) ar keturkampiai. Rąstiniai sienojai gali būti apvalūs žievinti (natūralūs), apvalūs tekinti, apipjauti iš dviejų šonų, apipjauti iš keturių šonų, klijuoto tašo. Iš esmės tai labiau estetinis klausimas, nors keturkampiai rąstai savaime padidina sienos storį.
Yra bendri šios statybos būdo principai. Anot „UAB Tekmega“ direktoriaus Dariaus Sudvojaus, rąstai turi gulti vienas ant kito ne siauresne kaip ½ rąsto storio pločio aukštuma. Vidaus pertvaros taip pat turi būti kuo daugiau iš rąstų. Renčiant rąstinį namą tam tikrose vietose būtinos vidinės pertvaros iš rąstų namo konstruktyvo stabilumui išlaikyti. Durų ar langų staktos negali tvirtintis tiesiai ant rąstų sienos.
Geri statybininkai pasakytų, kad svarbiausias namo elementas - pamatai. Kartais manoma, kad rąstiniams namams galima daryti išimtį: esą, šiems namams pamatai reikalingi, tačiau jų gali ir nebūti. Rąstai susikabina taip tvirtai, kad nei įšalas, nei vėjas ar kiti mūsų klimatui įprasti reiškiniai jų negali išjudinti: medis - tarsi gyvas organizmas - gali išsilenkti, pakeisti formą, spalvą, tačiau neišsineria iš bendros namo konstrukcijos.
Pasyvus namas ir mediena
Pasirūpinus sprendimų kompleksiškumu, pastatyti A energinio efektyvumo klasės ar net pasyvųjį namą galima iš bet kurios statybinės medžiagos. Ir netikslu teigti, kad mūrinis namas bus geresnis nei medinis ar atvirkščiai. Tačiau, vertinant praktiniu ir gamybiniu požiūriu, kai kurios technologijos turi privalumų. Tokia yra pasyviųjų namų projektuotojo Martyno Ramono pozicija.
Medinio skydinio namo konstrukcija susideda iš medinio karkaso, kurio vidinė dalis užpildoma nuo pageidaujamos šiluminės vertės priklausančio storio šiltinimo medžiaga. Vidinė skydo pusė aptaisoma orui ar garams nelaidžiu sluoksniu, o išorinė - vėjui nelaidžia medžiaga, kuri kartu yra laidi vandens garams iš vidinės pusės.
Dar reikšmingesni yra kiti aspektai: svarbiausias statinio gamybos etapas vyksta ne statybų aikštelėje, bet uždarame ceche, taip apsaugant konstrukcijas nuo žalingo kritulių, temperatūros svyravimų poveikio, be to, toks pasiruošimas sąlygoja ir itin trumpą statinio montavimo laiką. Į aikštelę keliauja atskiri, protingo - transportuojamo dydžio - namo segmentai (sienos, perdanga, stogas ir pan.).
Pasyviųjų namų projektuotojo sertifikatą Vokietijoje įgijęs M. Ramonas pabrėžia ir kitą, esmingai su kokybišku projekto rezultatu susijusį skydinių namų technologijos privalumą: tokio tipo pastatas, galima sakyti, priverstine tvarka kokybiškai suprojektuojamas dar prieš pradedant gamybos procesą.
Reikliose užsienio rinkose duoną užsidirbantys medinių namų gamintojai išskirtiniai ir tuo, kad daugelis jau turi ar ruošiasi įsigyti Skandinavijos šalyse svarbų kokybės atitikties sertifikatą SINTEF. Norvegijoje juo sertifikuojamas arba gamybos procesas, arba gaminys: siena, stogas, perdanga.
Būtina paminėti dar vieną skydinių namų pasirinkimo teikiamą privalumą: vienose rankose sutelktas visas namo gamybos procesas reiškia ir vienoje vietoje sutelktą atsakomybę - kilus problemų savininkams neteks ginčytis su būriu subrangovų. Susipažinti su visa technine dokumentacija ir galutiniais sprendiniais užsakovas irgi gali dar prieš pradedant gamybos etapą.
Klasterio vadovo nuomone, priežasčių gali būti keletas: tai, kad lietuviai, šimtmečius vertinę medį kaip tradicinę, savą statybinę medžiagą, sovietmečiu buvo pripratinti prie plytos ir nuo medžio atitolo. Ir sovietmečiu statytų medinių namų kokybė dėl specialistų trūkumo buvo ne pati geriausia.
Alternatyvos medinei perdangai
Statantys dviejų aukštų namą neišvengiamai susidurs su klausimu - kokią perdangą montuoti. Monolitinės gelžbetoninės perdangos montuojamos tuomet, kai planuojama, jog jas veiks stiprios apkrovos, o namas turi sudėtingą formą, trukdančią panaudoti gelžbetonines surenkamas perdangas.
Pasak jo, medinė perdanga neišvengiama tuomet, kai namas karkasinis.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Kaip apskaičiuoti medinės perdangos sijų laikomąją galią? Žiūrėti daugiau...
- Kokia turi būti medinės perdangos konstrukcija, kad būtų gera garso izoliacija? Žiūrėti daugiau...
- Ar įmanoma sudėti sijas, kad jos neišlinktų? Žiūrėti daugiau...
- Kokie yra medinės perdangos privalumai ir trūkumai? Žiūrėti daugiau...
- Kaip šiltinti 200 mm sijų aukščio perdangą? Žiūrėti daugiau...
Perdangų tipai ir jų savybės
Pagal funkcinius požymius perdangos skirstomos į: rūsio, esančias virš rūsio patalpų, tarpaukštines, atskiriančias gretimus aukštus, ir pastogės, esančias virš viršutinio aukšto. Pagal degamumo laipsnį perdangos yra trijų tipų: nedegamosios, sunkiai degamosios ir degamosios.
Medinės sijos netinkuotos naudojamos iki 2 aukštų namai, o tinkuotos ir inpregnuotos iki 5 aukštų namui. Medinės sijos perdangoms paparastai vartojamas iki 5 m tarpatramiams. Pagal skerspjūvį, apkrovas ir grindų konstrukciją, sijos dedamos kas 0,6-1,2 m taip, kad jų įlinkis nuo apkrovos būtų ne didesnis nei 1/250 tarpatramio.
Kol statyboms nevartojo betono, perdangos dažniausiai buvo mūriniai skliautai su plieninėmis sijomis. Pradėjus plačiai vartoti betoną, sijų perdangos buvo daromos iš monolitinio gelžbetonio su plokšte viršutinėje perdangos dalyje arba ant plieninių dvitėjų apatinė lentynos buvo dedamos surenkamosios lengvojo betono plokštės.
Surenkamosios monolitinės perdangos montuojamos iš pavienių surenkamųjų elementų,o tarpai tarp jų pripildomi monolitinio gelžbetonio. Tokios monolitinės juostos sujungia visus elementus į viena bendra konstrukcija. Veikiant apkrovoms, tokios konstrukcijos dirba kaip monolitinės.
Ypač ekonomiškos surenkamosios monolitinės plokštės perdangos su styginiais keraminiais laikančiais sijiniais elementais. Vienos pirmųjų surenkamųjų perdangų - lovine gelžbetoninės. Iš tokių plokščių sunku padaryti lygias lubas, todėl jos buvo vartojamos tik rūsio perdangoms.
Gerokai racioanlesnės yra tuštymėtosios perdangų plokštės su apskritomis tuštomomis.