Prašymas tęsti skolos išieškojimą pardavus hipoteką: pavyzdys ir teisinis reglamentavimas

Šiame straipsnyje aptarsime prašymo tęsti skolos išieškojimą pardavus hipoteką pavyzdį ir teisinį reglamentavimą.

Teismo sprendimų vykdymo svarba

Nagrinėjant bylas, svarbu ne tik priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, bet ir įgyvendinti rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje atsakovui suformuluotą įpareigojimą. Pažeistos teisės atkuriamos tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus, pvz., perduoda priteistą turtą, grąžina pinigus. Tai reiškia, kad civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu ar bylos išnagrinėjimu kasacine tvarka.

Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės. Kitaip tariant, prasideda savarankiška civilinio proceso stadija - priverstinio teismo sprendimų vykdymo procesas. Tai labai svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius teismo sprendimą užtikrinamas jo realumas. Teisingumas gali būti įvykdytas tik, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas.

Vykdymo procesas yra pagrindinė teismo sprendimų realizavimo garantija. Nuo to, kaip vykdomi teismo sprendimai, priklauso konstitucinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Todėl valstybei keliami aukšti reikalavimai užtikrinti vykdymo proceso efektyvumą ir veiksmingumą.

Teisės turėti, gauti ir įgyvendinti

Civilinio proceso būtinumą lemia civilinės materialinės subjektinės teisės struktūra, kurią sudaro trys elementai: teisė atlikti tam tikrus veiksmus, teisė reikalauti, kad būtų atlikti tam tikri veiksmai, ir teisė reikalauti teisminės gynybos, jeigu nėra atliekami reikalaujami veiksmai.

Subjektinė teisė visada yra ne asmens savybė, o abipusio žmonių įsipareigojimo dėl tam tikros vertybės apsaugos santykis, galiausiai garantuojamas valstybės prievarta. Nors paprastai nustatytas subjektines teises ir pareigas subjektai įgyvendina savanoriškai, neretai kyla nesutarimų dėl tarpusavio teisių ir pareigų, o jų neįsprendus geruoju, atsiranda poreikis ginti pažeistas teises.

Vienas iš gynimo būdų yra savigyna. Tačiau šiuolaikinėje civilizuotoje visuomenėje, tame tarpe Lietuvoje bei Vokietijoje, savigyna draudžiama arba leidžiama tik išimtiniais atvejais. Savigyną pakeitė teisminė pažeistų teisių gynyba, kas sukūrė teisines prielaidas prievartos mechanizmą sutelkti išimtinai tik valstybės rankose (t.y. monopolizuoti), o šis vykdymo proceso monopolis yra bendro valstybės teisinės apsaugos monopolio dalis.

Ne kiekvienas teismo sprendimas turi būti vykdomas priverstinai - ar kils būtinybė pasinaudoti procesinėmis prievartos priemonėmis, priklauso nuo paties priimto teismo sprendimo turinio. Atsižvelgiant į teisės gynimo būdą teismo sprendimai teisės doktrinoje bei teismų praktikoje skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo, sprendimus dėl teisinių santykių modifikavimo ir sprendimus dėl priteisimo.

Teismo sprendimų rūšys

• Sprendimu dėl pripažinimo patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai.
• Sprendimu dėl modifikavimo sukuriami, pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai.
• Sprendimu dėl priteisimo atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus.

Civilinis procesas nesibaigia įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir turi būti pratęstas vykdymo procesu, kad padėtų ieškovui tinkamai patenkinti jo reikalavimus. Todėl, atsižvelgiant į teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumą skiriami teismo sprendimai, reikalingi priverstinai vykdyti ir nereikalingi priverstinai vykdyti. Esminę reikšmę šiuo aspektu turi vykdytinumo požymis, pagal kurį teismo sprendimai skirstomi į vykdytinus priverstinai ir tuos, kuriems toks vykdymas nereikalingas.

Vykdytini yra tik sprendimai dėl priteisimo, o tokie sprendimai vadinami vykdytinais. Tačiau, netgi ir vykdytinas teismo sprendimas ne visada turi būti vykdomas priverstinai panaudojant valstybės prievartą. Priverstinio vykdymo poreikis leidžia išskirti tam tikras teismo sprendimų realizavimo formas:

1. Administracinė teismo sprendimų realizavimo forma, kuria įgyvendinami teismo sprendimai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo.
2. Civilinė teisinė teismo sprendimų realizavimo forma, kai skolininkas (aktyvioji šalis), žinodamas, kad jis yra skolingas ar privalo atlikti tam tikrus veiksmus kreditoriaus (pasyviosios šalies) naudai, pats savanoriškai įgyvendina teismo sprendimą.
3. Procesinė teismo sprendimų realizavimo forma, kuri yra pagrindinė, ypatinga tuo, kad vyksta laikantis griežtos procedūros. Šiuo atveju skolininkas, kaip vengiantis atlikti prievolę asmuo yra pasyvus, o į kompetentingas institucijas kreipėsi išieškotojas - aktyvus.

Apžvelgus pagrindines vykdymo proceso nuostatas, galima suformuluoti vykdymo proceso sąvoką. Vykdymo procesas yra valstybinė procedūra, kurios metu priverstinai įgyvendinami arba užtikrinami ieškiniai kreditoriaus naudai. Tai atskiras ieškinys, kurį nepriklausomai nuo kitų reikalavimų kiekvienas kreditorius gali pateikti atskirai, priverstiniam įgyvendinimui. Vykdymo procesas - procedūra, kurios metu valstybės prievarta įgyvendinamos teismine tvarka ar kitų oficialių dokumentų nustatytos išieškotojo teisės.

Akivaizdu, kad teisingumo vykdymas nesibaigia priėmus teismo sprendimą. Todėl teisės apsauga negali būti suprantama vien tik kaip teisės pažeidimo konstatavimas, turi būti sudaromos galimybės realiai atstatyti pažeistą teisę. Jei skolininkas nevykdo sprendimo gera valia, būtinas mechanizmas, galintis priversti jį šią pareigą įvykdyti. Toks mechanizmas ir yra vykdymo procesas, kurio dėka realiai įgyvendinamas teismo sprendimas bei atkuriamos pažeistos išieškotojo teisės.

Tiriamasis ir vykdymo procesas

Vokietijoje procesualistai vartoja sąvokas: tiriamasis procesas (vok. Erkenntnisverfahren) ir vykdymo procesas (vok. Vollstreckungsverfharen). Lietuvoje visos teisės šakos tradiciškai skiriamos į bendrąją ir ypatingąją dalis. Ši taisyklė galioja ir civilinio proceso teisei. Tiriamasis procesas apima beveik visą lietuviškąjį civilinį procesą (bendrąją ir ypatingąją dalis) išskyrus sprendimų vykdymą. Vykdymo procesas skirtas įgyvendinti tiriamajame procese priimtą teisingumo vykdymo aktą, jeigu atsakovas jo nevykdo geruoju.

Civilinio proceso skaidymas į tiriamąjį procesą ir vykdymo procesą, nors ir neturi esminės teisinės reikšmės, yra labai praktiškas, kadangi vartojant šias sąvokas tampa aišku, apie kurią civilinio proceso dalį yra kalbama. Tuo tarpu, Lietuvoje vartojamos civilinio proceso bendrosios ir ypatingosios dalies bei vykdymo proceso sąvokos reikalauja atskiro patikslinimo. Galbūt todėl, ir lietuvių teisės doktrinoje (E. Stauskienės, V. Vinšinskio, R. Norkaus ir kt.) šios sąvokos jau pradėtos vartoti.

Lietuvoje ir Vokietijoje paplitusios dvi pagrindinės nuomonės dėl vykdymo proceso teisinės prigimties tiriamojo proceso atžvilgiu. Viena vertus, vykdymo procesas laikomas savarankiška civilinio proceso dalimi, o kita vertus, jis laikomas tiriamojo proceso tąsa. Taigi, svarbu nustatyti vykdymo proceso teisinę prigimtį tiriamojo proceso atžvilgiu.

Alternatyvūs skolos išieškojimo būdai

Be teismo sprendimo vykdymo proceso, yra ir alternatyvių būdų, kaip išieškoti skolą, pavyzdžiui:

• Vekselis: Rašytinis dokumentas, kuriuo asmuo įsipareigoja sumokėti nurodytą sumą kitam asmeniui. Vekselis turi griežtus formos reikalavimus, kurių nesilaikant jis gali būti pripažintas tik skolos rašteliu.
• Laidavimas ir garantija: Trečiasis asmuo įsipareigoja grąžinti paskolą, jei paskolos gavėjas to nepadaro.
• Hipoteka ir įkeitimas: Turtas (nekilnojamasis arba kilnojamasis) įkeičiamas kaip paskolos grąžinimo užtikrinimas.

Jei per nustatytą terminą paskola negrąžinama, ji gali būti išieškoma tiek teisminiu, tiek neteisminiu keliu. Teisminis skolos išieškojimas yra pagrįstas priverstiniu vykdymu, todėl nuo skolininko valios nebepriklauso.

Pats paprasčiausias, tačiau ne visada veiksmingas paskolos išieškojimo būdas - kreipimasis į teismą su prašymu išduoti teismo įsakymą. Gavus teismo įsakymą, galima tiesiogiai kreiptis į antstolį ir pradėti išieškojimą iš paskolos negrąžinančio skolininko.

Yra ir kitų būdų, pavyzdžiui, dokumentinis procesas arba kreipimasis į teismą su ieškiniu. Kiekvienas iš šių būdų turi savo privalumų ir trūkumų, todėl svarbu pasirinkti tinkamiausią, atsižvelgiant į konkrečią situaciją.

Fizinio asmens bankrotas

Jei skolininkas neturi galimybių grąžinti skolų, gali būti inicijuojamas fizinio asmens bankroto procesas. Šio proceso metu skolininko turtas yra valdomas bankroto administratoriaus, o skolos grąžinamos pagal patvirtintą planą.

Fizinio asmens bankroto atveju teismas nėra gąsdinanti vieta. Teisėjai užduoda labai paprastus ir žmogiškus klausimus: kas nutiko, jog buvote priverstas bankrutuoti; kur dirbate, koks yra Jūsų atlyginimas; ar planuojate, jog pajamos didės; kiek ir kokių mėnesinių išlaidų Jums reikia ir pan.

Teismas iškelia fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus (jo skolos viršija 25xMMA) ir nėra aukščiau aptartų sąlygų, kada teismas atsisako iškelti bankroto bylą.

Iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, jam draudžiama vykdyti visus finansinius įsipareigojimus, kurie nebuvo įvykdyti iki iškeliant bankroto bylą. Taip pat draudžiama išieškoti skolas iš fizinio asmens, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą.

Plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Akcentuotina, kad fizinis asmuo Plane rengia pats.

Bankroto administratorius

Iškeldamas fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratorius iki Plano patvirtinimo teisme dienos turi disponuoti fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis, tvarkyti visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, šaukti kreditorių susirinkimus, be balsavimo teisės dalyvauti kreditorių susirinkimuose, teikti duomenis ir informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą bankroto administratorių veiklą kontroliuojančiai institucijai (AVNT), atstovauti fiziniam asmeniui (arba įgalioja kitą asmenį atstovauti) iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų fizinio asmens naudai, kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

Po Plano patvirtinimo teisme dienos bankroto administratorius turi disponuoti fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką, atlikti Plane numatytus mokėjimus kreditoriams, tvarkyti visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, šaukti kreditorių susirinkimus, be balsavimo teisės dalyvauti kreditorių susirinkimuose, ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikti teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą, teikti duomenis ir informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą bankroto administratorių veiklą kontroliuojančiai institucijai, imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, ginti fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, vykdyti kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo sprendimus.

Bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie fizinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais.

Dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo sprendžia teismas esant bent vienai iš šių sąlygų: bankroto administratorius pateikia prašymą dėl atsistatydinimo.

tags: #prasymas #testi #skolos #isieskojima #pardavus #hipoteka