Archeologiniai tyrimai yra svarbi priemonė siekiant geriau suprasti senovės lietuvių gyvenvietes, jų kultūrą ir istoriją. Šie tyrimai leidžia atrasti ir interpretuoti materialius praeities pėdsakus, atskleidžiančius mūsų protėvių gyvenimo būdą, socialinę struktūrą ir ekonominę veiklą.
Kernavės piliakalniai - svarbus Lietuvos archeologinis kompleksas.
Ažutakio senovės gyvenvietės tyrimai
2019 m. buvo tęsiami Ažutakio senovės gyvenvietės (UK 31655) tyrimai būsimos sodybos kiemo teritorijoje. Ažutakio senovės gyvenvietė priskirtina smėlinių gyvenviečių tipui. Ją E. Šatavičius surado 2007 m. vykdydamas privataus žemės sklypo žvalgomuosius tyrimus. Tuomet ištirta 13 įvairaus dydžio šurfų, iš viso apie 20 m2 dydžio plotas.
Ažutakio senovės gyvenvietė įkurta ant Žeimenos kairiojo kranto, smėlingos- žvyringos pirmos viršsalpinės terasos ir salpos, iškylančių iki 1-5 m aukščio virš upės vandens lygio. Šios terasos suformuotos vėlyvojo ledynmečio pabaigoje - holoceno pradžioje. Terasinių aikštelių paviršiai bemaž lygūs, su nežymiais pakilimais ir įlinkimais. XX a. 7 dešimtmečio pradžioje apie pusė sklypo teritorijos buvo suarta ir užsodinta pušimis, o likusi dalis naudota kaip pieva.
2019 m. Ažutakio senovės gyvenvietės (Švenčionių r., Rytų Lietuva) tyrimai, vykdyti 2007-2018 m., buvo tęsiami, iškasus 10 m2 plotą (13a tranšėja). Po 19-36 cm storio viršutinio dirvožemio sluoksniu pietinėje ir centrinėje sklypo dalyse buvo aptiktas iki 5-34 cm storio raudono molingo smėlio su dideliais rieduliais sluoksnis (kultūrinis sluoksnis), esantis ant sterilaus dirvožemio: rusvo-gelsvo-balsvo smėlio-žvyro ir riedulių. Šiaurinėje tirtos teritorijos pusėje buvo identifikuoti du objektai: pilko anglies turinčio ir balkšvo smėlio dėmės. Tyrimų metu iš viso rasta 5 titnago, 70 keramikos ir 1 metalo radinys. Radinių nebuvo daug; dauguma jų buvo smulkūs ir fragmentiški. Titnago radinius sudaro tik vienas nuoskalas. Dauguma titnago radinių datuojami mezolito - neolito laikotarpiu ir turėtų būti priskirti Kundos - Narvos kultūrinėms grupėms.
Tyrimų metu rasti 26 dalinai žiestų ir žiestų molinių indų šukės (sienelių fragmentai). Dauguma žiestų indų: įvairaus dydžio stiklainiai ir keli dubenys, vidiniame paviršiuje turėjo raudoną arba geltoną glazūrą. Dalinai žiesti ir žiesti buitiniai keramikos dirbiniai datuojami XVI a. pabaiga - XX a. viduriu ir priskirtini Ažutakio senajai kaimavietei. Tyrimų metu taip pat rasta 44 rankomis lipdytų molinių indų šukės su smulkiu - stambiu grūsto granito priemaiša. Indų sienelės buvo tiesios arba šiek tiek išlenktos, lygios arba šiek tiek šiurkščios išorinio paviršiaus.
Kernavės archeologiniai tyrimai
Kernavės archeologijos muziejus.
2010 m. buvo ištirti 4 plotai-3 iš jų buvo 25, 1-53,5 m2 dydžio (iš viso-128,5 m2). Plotai kasti Pajautos slėnyje, netoli Neries-Kernavės senovės gyvenvietės ir kernavės senojo miesto vietos teritorijose. Visuose tirtuose plotuose susidurta su įvairių laikotarpių-akmens, geležies amžių ir viduramžių radiniais. Dauguma geležies amžiaus radinių gali būti datuojami senuoju geležies amžiumi-ankstyva grublėta, brūkšniuotoji bei juoda gludinta keramika. Plote 1 aptikti objektai greičiausiai taip pat datuotini I tūkst. pirma puse. Plotuose 3 ir 4 aptikti XIII-XIV a. datuojami objektai.
2010 m. Kernavėje buvo atliktas tyrimas, remiantis projektu „kraštovaizdžio plėtra pagal archeologinius ir gamtos mokslų duomenis“, kurį KKRD vykdo kartu su LII ir VU. Vykdant šį projektą, Kernavės valstybiniame kultūriniame rezervate buvo atliktas vietovės tyrimas naudojant magnetometrą. Per penkias dienas Kylio universiteto geofizikai apžiūrėjo 17 ha. Pagrindinis tyrimo tikslas buvo nustatyti, kokius objektus galima identifikuoti naudojant geofizinį tyrimą ir apskritai kokią informaciją jis gali suteikti apie gyvenviečių struktūrą.
Tyrimas parodė, kad magnetogramoje matomos anomalijos tiksliai atitinka po žeme esančius objektus. Anomalijos gana gerai parodo objekto dydį, formą ir magnetinį intensyvumą. Radiniai perduoti KKRD Kernavės archeologijos ir istorijos muziejui.
Archeologiniai tyrimai atskleidžia svarbius artefaktus ir leidžia geriau suprasti senovės lietuvių gyvenimą ir kultūrą. Toliau pateikiama lentelė su archeologinių tyrimų apžvalga 1948-1975 metais:
| Metai | Archeologas | Skyrius | Straipsnis | Puslapiai |
|---|---|---|---|---|
| 1948-1967 | Rimantienė, R. | Akmens amžiaus ir ankstyvojo metalų laikotarpio objektai | Lietuvos akmens amžiaus stovyklaviečių tyrinėjimai 1948-1967 m. | 17-23 |
| 1948-1967 | Daugudis, V. | Piliakalniai ir geležies amžiaus gyvenvietės | Dėl Rytų Lietuvos piliakalnių klasifikavimo | 24-36 |
| 1948-1967 | Kuncienė, O. | Pilkapynai | Rytų Lietuvos pilkapių tyrinėjimai 1948-1967 m. | 47-50 |
| 1948-1967 | Michelbertas, M. | Geležies amžiaus kapinynai | Kai kurie Žemaitijos ir šiaurinės Vidurio Lietuvos dalies pilkapių laidosenos bruožai | 37-46 |
| 1948-1967 | Kulikauskienė, R. | Geležies amžiaus kapinynai | IX-XII a. plokštinių kapinynų tyrinėjimai Baltijos pajūryje | 51-55 |
| 1948-1967 | Tautavičius, A. | Geležies amžiaus kapinynai | Žemaičių teritorija V-XII a. archeologijos duomenimis | 56-63 |
| 1964-1965 | Rimantienė, R. | Akmens amžiaus ir ankstyvojo metalų laikotarpio objektai | Paleolitinių titnago apdirbimo vietų Ežerynuose (Alytaus raj.) tyrinėjimai 1964 m. | 3 |
| ... | ... | ... | ... | ... |
Taip pat buvo vykdomi ir kiti archeologiniai tyrimai, pavyzdžiui: Zubrių senovės gyvenvietės ir Mikališkių karčiamos vietų, surastų projektuojant kelio Simnas - Kalvarija rekonstrukciją bei naujo tilto per Kirsną statybą, archeologiniai tyrimai 2011 - 2012 m.; Archeologijos objektų, rastų žvalgant elektros linijos Lietuva - Lenkija trasą, žvalgomieji tyrimai (Alytaus ir Lazdijų r.) 2011 - 2012 m.; Kapčiamiesčio senovės gyvenvietės, vad. Pinčiaragiu (Lazdijų r.) archeologiniai tyrimai 2006 - 2007 m.; Virbaliūnų geležies gamybos vietos (Kauno r.), rastos tiesiamo dujotiekio Kaunas - Šakiai trasoje, archeologiniai tyrimai 2005 m.; Papiškės senovės gyvenvietės (Švenčionių r.), surastos žvalgant projektuojamo dujotiekio Pabradė - Visaginas trasą, aplinkos archeologiniai tyrimai 2004 m.
Vietinės Europos pagoniškos religijos
tags: #kaip #keitetesi #senoves #lietuviu #gyvenamosio #vietos