Labai svarbu projektavimo pradiniame etape tinkamai nustatyti statinio paskirtį, kategoriją. Pastatai klasifikuojami Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pastatai klasifikuojami pagal paskirtį ir kokie reikalavimai jiems keliami.
Statiniai, pagal technologijų sudėtingumą, techninius parametrus, konstrukcijas ir paskirtį skirstomi į kategorijas. Pagal STR, statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, yra:
- Nesudėtingi statiniai
- Neypatingi statiniai
- Ypatingi statiniai
Atskirti statinio kategoriją ir suvokti nesudėtingų, ypatingų ir neypatingų statinių skirtumus svarbu užsakovui, rangovui ir kitiems statybos dalyviams.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas
Statinio kategorijos
Nesudėtingi statiniai
Nesudėtingi statiniai neretai painiojami su neypatingais statiniais. Pagal STR nesudėtingas statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 m ir plotas ne didesnis kaip 80 kvadratinių metrų. Taip pat nesudėtingas statinys yra paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys, kurio atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija šešių metrų. Dažniausiai naujo nesudėtingo statinio statybai yra rengiamas supaprastintas statybos projektas.
Klientai neretai klausia, ar planuojant nesudėtingos paskirties statinį, reikalingas statybos leidimas. Atvejai, kuriais, statant naują nesudėtingą statinį privaloma gauti statybos leidimą, yra išvardinti STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai.
Neypatingi statiniai
Teisės aktuose nurodoma, kad statiniai, nepriskiriami nesudėtingiems ir ypatingiems statiniams, yra neypatingi statiniai. Neypatingas statinys STR neapibrėžtas, t.y. reglamentas nenustato statinių priskyrimo neypatingiesiems statiniams reikalavimų. Statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi. Neypatingas statinys - tai toks statinys, kurio techniniai sprendiniai yra didesni už nesudėtingojo statinio ir neatitinka nė vieno ypatingo statinio požymių.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikia pavyzdį - neypatingas statinys yra individualus gyvenamasis namas, kurio bendras plotas - didesnis už 80 kv. m (iki 2000 kv. m.), o aukštis - nuo 8,5 m iki 20 m. Kalbant apie neypatingojo statinio statybos užbaigimo procedūrą, galima teigti, kad ji yra paprastesnė, dažniausiai atliekama, pasitelkiant ekspertinės įmonės paslaugas.
Statinio klasifikavimas pagal STR 1.01.03:2017
Ypatingi statiniai
Ypatingasis statinys ir jo parametrai yra aprašyti STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Ypatingi statiniai - tai sudėtingos konstrukcijos ir technologijų statiniai. Taip pat, visuomenės poreikiams naudojami pastatai, kuriuose vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių bei aukštybiniai (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiai gyvenamieji namai ir kultūros paveldo statiniai.
Sudėtingesnė procedūra, kai statinys priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Tokiu atveju dažniausiai formuojama valstybinė komisija. Kalbant apie Borga pastatus, kreipiantis dėl angaro, reikėtų žinoti esminius dalykus: jei tarp atraminių konstrukcijų bus daugiau nei 12 m, pastato dydis bus didesnis nei 2000 m2, o statinio aukštis bus didesnis nei 20 metrų, tai pastatas bus priskiriamas prie ypatingųjų statinių kategorijos. Jei statinys atitinka bent vieną iš aukščiau paminėtųjų kriterijų - jis vertinamas, kaip ypatingasis statinys.
Pastatų paskirtis
Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pastatai pagal paskirtį gali būti klasifikuojami į dvi grupes:
- Gyvenamuosius pastatus
- Negyvenamuosius pastatus
Energinis efektyvumas
Energinio efektyvumo klasė - svarbus rodmuo, atskleidžiantis, kiek efektyvus yra statinys, kiek jis sunaudoja energijos ir kokių jo eksploatavimo išlaidų galima tikėtis. A+ ir A++ energinio efektyvumo klasės statiniai suvartoja labai mažai energijos. Tokie statiniai yra ir šių dienų siekiamybė, ir būtinybė. Kad pastatui būtų suteikta A energinio efektyvumo klasė, pastatas turi atitikti kelis svarbiausius kriterijus, susijusius su pastato konstrukcijų šiluminėmis savybėmis, sandarumu ir naudojama mechanine vėdinimo sistema. Tokiame pastate būtina pasirinkti kokybiškus ir šilumai nepralaidžius langus bei tinkamai užsandarinti visus šalčio tiltelius.
Europos Sąjunga visoms šalims narėms pateikė reikalavimą, kad nuo 2021 metų visi naujai statomi statiniai atitiktų A++ energinės efektyvumo klasės reikalavimus, t. y. Pradėtas griežčiau vertinti pastatų energinis efektyvumas. Pastaruoju metu vis labiau atkreipiame dėmesį į efektyvų energijos resursų panaudojimą. Netylančios diskusijos apie klimato kaitą ir kitus neigiamus reiškinius skatina susimąstyti kiekvieną iš mūsų.
Skaičiavimai rodo, kad Europoje siekiant aprūpinti pastatus energija, yra sunaudojama beveik trečdalis visų kuro rūšių. Tai yra labai didelis skaičius, todėl norėdama jį bent šiek tiek sumažinti, Europos Sąjunga priėmė nurodymą taupyti energiją ir tvariai naudoti energijos išteklius.
Statybos užbaigimas
Registrų centro duomenimis, naujas ypatingas ir neypatingas statinys gali būti naudojamas tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Ši nuostata netaikoma gyvenamosios paskirties pastatams. Kai neypatingas ir ypatingas statinys rekonstruojami, prieš pradedant naudoti naujas statinio dalis, būtina įregistruoti pasikeitusius statinio kadastro duomenis.
Statybos užbaigimo deklaracija - dokumentas, patvirtinantis, kad statyba yra baigta ir statinį saugu naudoti pagal jo paskirtį. Frazė „statinio baigtumas - 100 procentų“ visuomet sukelia palengvėjimą ir džiaugsmą. Labai dažnai, nepriklausomai nuo aplinkybių, reikalingas tampa nebaigtos statybos registravimas.
tags: #kaip #klasifikuojamos #pastato #konstrukcijos #pagal #ju