Statybos procesas neretai tampa ne tik techniniu, bet ir žmogišku išbandymu - ypač kai tenka derinti projektą su kaimynais. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, statybos darbai yra griežtai reglamentuojami, siekiant užtikrinti ne tik statinių saugumą, bet ir kaimyninių sklypų savininkų interesus. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie atstumai turi būti išlaikomi nuo sklypo ribos statant įvairius statinius, kada reikalingas kaimyno sutikimas ir kokios yra teisinės pasekmės, jei nesilaikoma nustatytų reikalavimų.
Pagrindiniai atstumų reikalavimai
Pagal Lietuvos įstatymus, pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Tačiau yra ir išimčių, bei papildomų sąlygų:
- Bendrasis atvejis: Mažiausi atstumai nuo pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio - ne mažesnis kaip 3,0 m iki sklypo ribos.
- Aukštesni pastatai: Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui.
- Inžineriniai statiniai: Inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.
Svarbu paminėti, kad visais atvejais statiniai turi būti statomi taip, kad nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Be to, turi būti išlaikomi ir priešgaisriniai atstumai tarp pastatų esančių gretimuose sklypuose. Priešgaisrinis atstumas priklauso nuo pastatų konstrukcijų ir gali svyruoti nuo 6,0 m iki 8,0 m ar net 15,0 m.
Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ aiškiai nurodo, kad būtina išlaikyti 3 m atstumą nuo sklypo ribos. Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statomo statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m. Didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant tokį reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Netikslios žemės sklypo ribos - problema, su kuria galite susidurti, ketinant parduoti senesnės statybos statinį ar parduoti ar nuomoti žemės sklypą, kuriam kadastriniai matavimai yra atlikti seniai. Registrų centras skelbia, kad visoje Lietuvoje yra daugiau kaip 50 tūkst. žemės sklypų, kurių ribos - koreguotinos, t.y. anksčiau įvesti duomenys apie žemės sklypą galėjo būti netikslūs.
Aplinkos ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės vadovė Aušra Kalantaitė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad tokia situacija susiklostė istoriškai - keitėsi ne tik žemės sklypų matavimo būdai, bet ir koordinačių sistemos, keliami reikalavimai tikslumui.
„Prievolė žemės sklypų kadastrinius matavimus vykdyti valstybinėje koordinačių sistemoje atsirado tik nuo 1994 m., kai buvo įteisinta Lietuvos koordinačių sistema LKS-94. Iki to laiko ribos galėjo būti matuojamos sąlyginėje ir vietinėje koordinačių sistemose. Taip pat, atkuriant nuosavybės teises į piliečiams priklausančią žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą, žemės sklypo planai buvo rengiami ir kadastro žemėlapyje žymimi nenustačius tikslių geodezinių koordinačių“, - kalbėjo A. Kalantaitė.
Tuo metu Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus taip pat paaiškino, kaip yra priimamas sprendimas, kad jūsų žemės valdos ribos gali būti netikslios.
„Daugeliu atveju žemės sklypų ribos pripažįstamos koreguotinomis Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimu, kai, žymint žemės sklypo ribas Nekilnojamojo turto kadastre, nustatoma, kad tam tikro žemės sklypo ribos nesutampa (kerta, neatitinka) su gretimų žemės sklypų ribomis. NŽT, įvertinusi visas aplinkybes, priima sprendimą dėl to, kurio sklypo ribos yra tikslios, o kurias būtina koreguoti. Ši informacija paskelbiama tiek Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, tiek Nekilnojamojo turto registre, tiek matoma Regia žemėlapyje“, - kalbėjo M. Samkus.
Pašnekovas sako, kad žemės sklypų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje laikomos koreguotinomis dar ir tada, kai žemės sklypo geodeziniai matavimai seniai buvo atlikti sąlyginėje koordinaičių sistemoje.
„Arba tada, kai žemės sklypo plotas, gautas pažymėjus žemės sklypo ribas NT kadastro žemėlapyje, nesutampa su plotu, nurodytu žemės sklypo plane. Taip pat tuomet, kai žemėlapyje įbraižyta žemės sklypo konfigūracija neatitinka tos, kuri nurodyta žemės sklypo plane“, - priminė jis.
Ką daryti, jei pastebėjote neatitikimus?
Jei paaiškėja, kad dėl netiksliai nustatytų žemės sklypo ribų pastatytas statinys įsiterpia į kito savininko žemės sklypo ribas, visų pirma, turi būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo ribų nustatymo teisingumo.
Pirmiausia, susidariusią situaciją turėtų įvertinti matininkas, vėliau sprendimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo teisingumo gali priimti Nacionalinė žemės tarnyba. Jei vis tik ginčas neišsprendžiamas, reikėtų kreiptis į teismą.
Siekiant išvengti minimos situacijos, yra labai svarbu, kad žemės sklypo ribos būtų tiksliai žinomos prieš atliekant statybos darbus“, - patarė A. Kalantaitė.
Advokatas dr. Arvydas Budnikas naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad po žemės sklypų ribų patikslinimo statinys negali būti įsiterpęs į svetimą kaimyninį žemės sklypą.
Taip pat turi būti išlaikyti ir tam tikri minimalūs atstumai iki kaimyninio svetimo sklypo ribos bei ant jo stovinčių statinių.
„Pažymėtina, kad pagal galiojančius teisės aktus, tai mažiausi atstumai nuo pastatų, kurie yra iki 8,5 m aukščio, turi būti ne mažesni kaip 3 m iki gretimo sklypo ribos. Dar aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Minėtas atstumas gali būti sumažintas tik tuo atveju, jeigu yra gautas gretimo sklypo savininko sutikimas“, - paaiškino advokatas.
Pasak teisininko, privalo būti išlaikomi ir priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, esančių gretimuose sklypuose.
„Priešgaisrinis atstumas priklauso nuo pastatų konstrukcijų ir gali būti įvairus priklausomai nuo situacijos, pavyzdžiui, 6 m, 8 m. Atlikus skaičiavimus galima pagrįsti ir mažesnį priešgaisrinį atstumą tarp gretimuose sklypuose stovinčių pastatų, tačiau mažesnis atstumas iki sklypo ribos nei 3 m yra galimas tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą“, - kalbėjo A. Budnikas.
Kai nėra išlaikomas statinio atstumas iki gretimo sklypo ribos arba statinys įsiterpia į svetimą sklypą, pasak teisininko, asmuo, kurio teisės pažeistos, gali kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
„Inspekcija pagal nukentėjusios šalies skundą patikrina situaciją. Inspekcija analizuoja, ar yra išlaikyti reikiami atstumai iki gretimo sklypo ribos, ar statinys nėra įsiterpęs į gretimo sklypo teritoriją. Tuo atveju, jeigu minėti pažeidimai egzistuoja, inspekcija pažeidėjui išduoda privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius“, - teigė jis.
Tokiu atveju inspekcijai, kaip pasakoja A. Budnikas, įpareigoja per tam tikrą laiką patraukti statinį taip, kad jis atitiktų visus keliamus reikalavimus.
Jeigu į tokia situaciją patekote ir jūs, kai statinys įsiterpia į kito sklypo ribas arba nėra išlaikomi tinkami atstumai, advokatas rekomenduoja pirmiausiai pakalbėti su kaimynu ir situaciją išspręsti taikiai.
„Pavyzdžiui, jeigu atstumas nuo statinio iki kito žemės sklypo yra mažesnis nei 3 metrai, tai galima prašyti gretimo sklypo savininko sutikimo dėl mažesnio atstumo išlaikymo. Tuo atveju, jeigu statinys yra įsiterpęs į gretimą svetimą sklypą, tai statinio savininkas taip pat galėtų mėginti tartis taikiai su svetimo sklypo savininku, pavyzdžiui, nuperkant dalį jo žemės sklypo. Tokiu atveju būtų užtikrinta, kad statinys stovi teisėtai statytojo teritorijoje“, - patarė advokatas A. Budnikas.
Tačiau ne visi kaimynai gali būti sukalbami, tad jei susitarti nepavyks, už padarytą pažeidimą tektų atsisveikinti ir su statiniu. Be to, jeigu pažeidimai nebus pašalinti laiku, pažeidėjui teismas gali skirti iki 300 eurų siekiančią piniginę baudą už kiekvieną pradelstą dieną.
Registrų centro atstovas tikina, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų galutinė kaina priklauso nuo įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, sklype esančių objektų kiekio ir sudėtingumo, regiono, sklypo konfigūracijos, gretimų žemės sklypų matavimų tikslumo.
Svarbūs Dokumentai ir Matavimų Tipai:
„Žmogus, ypač radęs jam patinkantį žemės sklypą, dažnai puola jį pirkti tiesiog aklai, nepasidomėjęs tikraisiais žemės sklypo duomenimis. Žemės sklypas turi turėti nuosavybės dokumentą - nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Taip pat žemės sklypo planas - kaip priedas prie pagrindinio dokumento. Šioje vietoje visada atkreipkite dėmesį į žemės sklypo dokumentus.
Labai svarbus momentas - preliminarūs matavimai - tai tas pats, kas jūs nežinotumėte, kur randasi jūsų žemės sklypas ir kokio jis ploto. O kadastriniai matavimai - tai reiškia, kad sklypo kampai yra tiksliai nustatyti, suderinti su kaimynais ir jo plotas yra aiškus. Štai tokį sklypą būtent rekomenduočiau pirkti. Nes įsigydami sklypą pagal prelimenarius matavimimus, turėsite katę maiše. Reziume gali paaiškėti, jog nusipirktas, tarkime, šešių arų sklypas gali sumažėti iki penkių arų“.
Štai tokie yra galimi "Matavimo tipo" variantai:
- "žemės sklypas suformuotas atliekant prelimenarius matavimus"
- "žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus"
Geodeziniai Matavimai ir Koordinates
„Jeigu žemės slypo pardavėjas vietoj sklypo plano pakiša ranka braižytą popieriuką, tai žinokite, kad ten tikrai ne geodeziniai matavimai. Turi būti nurodyta žemės sklypo koordinatės. Dažniausiai daromi A3 formato planai, kur yra nurodyta koordinačių žiniaraštis X ir Y. Tai reiškia, kad sklypui yra parengti geodeziniai matavimai. O taip pat labai svarbu, kokioje sistemoje perengtas žemės sklypo planas. Turėtų būti parašyta „LKS 94“. Tai žymi tą sistemą, kurioje dabar yra atliekami žemės sklypų geodeziniai matavimai“.
Tvoros ir Ribų Nustatymas
Tvora - dar vienas aspektas, į kurį turėtų atkreipti dėmesį asmuo, atvykęs apžiūrėti patikusio žemės sklypo. „Dažnai mes susiduriame su tokiais atvejais, kad tvora neatitinka žemės sklypo ribų. Paaiškėja, kad asmenys savavališkai apsitveria LR žemės plotą nuosava tvora, o pardavus jį, naujajam žemės sklypo šeimininkui atsiranda netikėtos problemos, kai pastarasis užsako geodezinius matavimus - tiksliuosius žemės sklypo ribų matavimus.
Štai tuomet ir paaiškėja, kad tvora išsikiša už žemės sklypo ribų. O tada prasideda tos tvoros legalizavimo klausimas: ar leis valstybė nusipirkti papildomos žemės, kuria jis naudojasi, ar reikės tiesiog tvorą perstatyti ant savo sklypo ribos. Kaip išvengti klaidingų žemės sklypo ribų pavojų?
„Perkant žemės sklypą būtinai paprašyčiau pardavėjo, kad pačioje vietovėje būtų aiškiai pažymėtos žemės sklypo ribos. Pastebėjau, ypač soduose žmonės kovoja dėl kiekvieno žemės centimetro. Labai svarbu nusistatyti sklypo ribas ir susiderinti su kaimynais, kad po to nebūtų taip, jog pastarieji savo turtą laikytų ant jūsų žemės.
Todėl protingas ir apdairus žingsnis - tiesiog išsikviesti matininką ir tuomet pagal plane nurodytas koordinates, kurios suvedamos į specialų geodezinį prietaisą, bus aiškiai pažymėtos žemės sklypo ribos pačioje vietovėje.
Būtina įsitikinti ar jūsų pasirinktame svajonių žemės sklype nėra papildomų apribojimų. „Papildomi apribojimai atsiranda tada, jeigu, tarkime, perkate žemės sklypą, o ten netoliese yra aukštos įtampos elektros laidai .Tai ir yra tam tikras apribojimo plotas, kuris automatiškai sumažina jūsų statybų plotą. Kartais gali sumažinti iki tiek, kad netilps pastatyti net mažiausio namelio. Įsitikinti ar jūsų pasirinktas žemės sklypas neturi apribojimų galite susisiekę su matininkais arba galite patys pasižiūrėti žemės sklypo registro išraše, kuriame turi būti surašyti apribojimai.
Tai gali būti, tarkime, elektros apsaugos, kelių, upių, ežerų apsaugos zonos, nekilnojamo turto paveldo apsaugos zonos ir pan.“
Dažnai atvažiavus apžiūrėti žemės sklypo namo statybai paaiškėja, kad jame randasi papildomų statinių. „Tokiu atveju reikėtų atkreipti dėmesį ar tie statiniai yra registruoti registrų išraše. Tuomet pastarajame turėtų būti užfiksuotas ne tik žemės sklypas, bet ir žemės sklypas su statiniais.
Arba dar paprastai būna įrašyta kita informacija: tokiu atveju turi būti įrašytas statinių registro numeris. Tad būtina pasižiūrėtii ar jie tikrai įrašyti į registrų išrašą, o taip pat pasiimti kadastrinių matavimų bylą, nes ir statiniai yra išmatuojami. Jiems paruošiami dokumentai.
Jeigu jūs tikrai pirktumėte tokį žemės sklypą, kur reikalinga nugriauti statinius arba iš statinių likę tik pamatai, tai geriau juos išnulinti, kad jų neskaičiuotų prie jūsų turto vertės. Tada beliks tik įsivertinti statinio nugriovimo kainą, kuri dažnai pasitaiko skirtinga. Nes statiniai gali būti mediniai, o gali būti ir iš plytų, ko pasekoje gali prireikti griauti sunkias gelžbetones pertvaras.
Kada reikalingas kaimyno sutikimas?
Lietuvos teisės aktai numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę naudotis savo sklypu, tačiau tuo pačiu neturi pažeisti kitų asmenų teisių - ypač artimiausių kaimynų. Kaimyno sutikimas tokiu atveju tampa garantija, kad statytojas įvertino poveikį aplinkai ir sąmoningai derina veiksmus su šalia esančio sklypo savininku.
Dažniausios situacijos, kai sutikimas privalomas:
- Statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3,0 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1,0 m.
- Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus (išskyrus atvejį, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose).
- Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus užtvarus, arčiau kaip 1,0 m atstumu nuo sklypo ribos.
- Statant sklypo užtvarą ant sklypo ribos arba prie sklypo ribos (arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos). Jei užtvaras su cokoliais, kliudo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo.
- Statant atraminę sienutę ant sklypo ribos arba savo sklype, jei atraminės sienutės aukštis viršija horizontalų atstumą iki sklypų ribos.
- Statant vėjo jėgainę mažesniu negu jos aukštis atstumu iki gretimo sklypo ribos.
- Sanitariniams atstumams tarp statytojo ir gretimo sklypo pastatų ir inžinerinių statinių esant mažesniems nei leistini arba sanitarinės apsaugos zonai įeinant į gretimo sklypo teritoriją.
- Sodinant ir formuojant krūmus, gyvatvores ar medžius arčiau nustatytų atstumų iki sklypo ribos.
Jei kaimyno sklypas priklauso keliems savininkams, sutikimą turi duoti kiekvienas.
Kaip turi būti pateikiamas sutikimas?
Kad sutikimas būtų galiojantis, jis turi būti pateiktas rašytine forma. Daugeliu atvejų užtenka rašytinio paprasto sutikimo. Tačiau, norint sumažinti riziką ateityje, rekomenduojama, kad sutikimas būtų patvirtintas notariškai. Teisiškai galioja tik rašytinis sutikimas, geriausia su aiškiai apibrėžtu tekstu, objekto adresu, parašais, data.
Ką daryti, jei kaimynas nesutinka?
Kartais, net ir pateikus aiškų projektą bei paaiškinus situaciją, kaimynas tiesiog atsisako duoti sutikimą. Jeigu kaimyno atsisakymas yra nepagrįstas, o statybos atitinka visus kitus teisės aktus - galite pateikti ieškinį dėl sutikimo pakeitimo teismo sprendimu.
Ką galima daryti tokioje situacijoje:
- Pabandykite susitarti dar kartą. Kartais kaimynui tiesiog trūksta informacijos ar jis bijo neaiškumo.
- Kreipkitės į savivaldybę.
- Pakeiskite projektą.
- Kreipkitės į teismą.
- Pasitelkite mediatorių.
Moduliniai namai: Ar reikalingas kaimyno sutikimas?
Pastaruoju metu populiarėja moduliniai namai. Dažnai kylantis klausimas - ar jiems statyti reikalingas kaimyno sutikimas? Iš esmės, skirti, kada modulinis namelis yra kilnojamasis, o kada nekilnojamasis turtas nėra sudėtinga.
Be gretimo sklypo savininko leidimo (sutikimo) statyti kilnojamą namuką galima, jeigu jis neatitinka statinio sąvokos, o tam įvertinti yra keli svarbūs kriterijai ir sąlygos:
- Daiktas (modulinis namas) nėra statomas statybos būdu žemės sklype.
- Daiktas nebūtų tvirtai, neatsiejamai susietas su žeme.
- Elektros tinklų pajungimas turėtų būti lengvai atjungiamas.
- Namo perkėlimo sąnaudos yra palyginus mažos.
Jeigu ketinate įsirengti terasą aplink savo kilnojamą turtą, reikia žinoti, jog terasa priskiriama inžineriniam statiniui, kuriam taikomas minimalus 1 metro atstumas nuo gretimo sklypo ribos. Tam, kad modulinis namas išliktų kilnojamas turtas, rekomenduotina terasos nesujungti jungtimis (varžtais ir pan.) prie modulio taip, kad šis sujungimas trukdytų perkelti daiktą į kitą vietą (palikite bent 1 cm.).
Praktiniai pavyzdžiai
Štai keletas pavyzdžių iš realaus gyvenimo, iliustruojančių kaimynų sutikimo svarbą:
- Gediminas iš Vilniaus: Norėjo pasistatyti garažą 1,2 metro atstumu nuo kaimyno sklypo. Pagal projektą viskas atitiko normas, tačiau reikėjo sutikimo dėl sumažinto atstumo. Kaimynas nesutiko, motyvuodamas tuo, kad „užstos vaizdą“.
- Dalia iš Kauno: Turėjo rašytinį kaimyno sutikimą dėl ūkinio pastato statybos arti ribos. Tačiau kai prasidėjo realūs darbai, kaimynas ėmė reikšti pretenzijas, kad „sutiko dėl kito projekto“.
- Saulius: Planavo įsirengti vandens įvadą, kuris turėjo eiti per kaimyno sklypą. Iš pradžių kaimynas žodžiu sutiko, bet vėliau, sužinojęs, kad vamzdžiai bus tiesiami per jo sodo zoną, kategoriškai atsisakė.
Šie pavyzdžiai rodo, kad kaimynų sutikimų derinimas - tai ne tik formalumas, bet ir tarpusavio bendradarbiavimas.
Konkrečios situacijos, kurioms reikalingas kaimyno sutikimas:
- Statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3,0 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1,0 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
- Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus (išskyrus atvejį, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose).
- Statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus užtvarus, arčiau kaip 1,0 m atstumu nuo sklypo ribos.
- Statant sklypo užtvarą: ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); prie sklypo ribos (arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribą): jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°); jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis. Jei užtvaras su cokoliais, kliudo nutekėti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo.
- Statant atraminę sienutę: ant sklypo ribos; savo sklype, jei atraminės sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
- Statant vėjo jėgainę mažesniu negu jos aukštis (įskaitant sparnų ilgį) atstumu iki gretimo sklypo ribos.
- Sanitariniams atstumams tarp statytojo ir gretimo sklypo pastatų ir inžinerinių statinių esant mažesniems nei leistini arba sanitarinės apsaugos zonai įeinant į gretimo sklypo teritoriją.
- Sodinant ir formuojant: krūmus ir gyvatvores arčiau kaip 1,0 m iki sklypo ribos; žemaūgius medžius, išaugančius ne daugiau kaip iki 3,0 m aukščio, arčiau kaip 2,0 m iki sklypo ribos; aukštesnius nei 3,0 m medžius, arčiau kaip 3,0 m iki sklypo ribos; aukštesnę nei 1,3 m gyvatvorę sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą.
Patarimai perkant žemės sklypą
Planuojate įsigyti žemės sklypą ir, nors pardavėjas sako, kad „viskas yra gerai“, Jūs patys norite tuo įsitikinti, tik nežinote nuo ko pradėti? Svarbiausia, būkite atidūs, patikrinkite informaciją, mąstykite kritiškai, emocijas atidėkite vėlesniam laikui, pavyzdžiui, kai jau galėsite pasidžiaugti geru pirkiniu.
Apžiūrėkite žemės sklypą vietoje
Kadangi žemės sklypas nėra toks daiktas, kurį užsakius internetu, galima būtų grąžinti per 14 dienų, būtinai apžiūrėkite žemės sklypą nuvykę į vietą.