Naujamiesčio Būstas: Modernūs Interjero Sprendimai Kęstučio Vanago Projektuose

Gyventi sostinės centre - tai ne tik prestižo reikalas, bet ir patogus, šiuolaikiškas pasirinkimas. Šioje miesto dalyje galima mėgautis moderniausiais būsto įrengimo sprendimais. Tai įrodo naujausi „YIT Lietuva“ daugiabučių projektai.

Naujas Daugiabučių Kvartalas J. Basanavičiaus Gatvėje

Aiškėja naujojo daugiabučių namų kvartalo Vilniuje, J. Basanavičiaus gatvėje, statybos vizija. Tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ kartu su partneriu „Corein“ pernai rugsėjį viešajame aukcione įsigijo 1,1 ha ploto sklypą, esantį Vilniaus centre, J. Basanavičiaus g. 28.

Anot Kęstučio Vanago, „Įsigytas sklypas yra patrauklioje vietoje, pačiame Vilniaus centre, kur būsto paklausa išlieka itin didelė. Matome teritorijos konversijos potencialą ir galimybes moderniam, šiuolaikinių gyventojų poreikius atitinkančiam būsto projektui joje įgyvendinti."

Vilnius Tech komplekso J. Basanavičiaus gatvėje aukcionas rengtas jau ne pirmą kartą. „YIT Lietuva“ šiuo metu Vilniuje, Šnipiškių rajone, plėtoja „Naujojo Skanseno“ kvartalą, tęsia „Matau Vilnių“ projektą Aludarių gatvėje ir ruošiasi naujų daugiabučių statyboms Viršuliškėse. Kaune bendrovė tęsia modernaus „Piliamiesčio“ kvartalo dešiniojoje Neries krantinėje, priešais senamiestį, plėtrą. Jai bendrovė pernai įsigijo naują 5,3 ha ploto sklypą. Laikinojoje sostinėje bendrovė šių metų pradžioje taip pat įsigijo 10 ha ploto sklypą šalia miesto centro esančioje Aleksoto rajono dalyje.

Nekilnojamojo turto projektų vystytoja UAB „Reefo“ šiuo metu sėkmingai įgyvendina savo projektus Palangoje, Nidoje ir Vilniuje. Įmonės šiuo metu vystomų projektų apimtis siekia virš 20 mln. Eur, o projektų sąraše rikiuojasi tokie darbai kaip „Palanga dreams“, „Smilčių Namai“, „Loft Factory“ ir viešbutis „Nidos banga“.

Architektūrinės Idėjos ir Vizijos

„YIT Lietuva“ konkurse pristatytos trys architektų pateiktos idėjos.

• „C. E. L“: Kvartalo vizijos, pavadintos „C. E. L“, autorių teigimu, naujieji daugiabučiai savo tūriais ir fasado kompozicija turėtų derėti prie konteksto - miesto centrinės dalies, netoliese esančio istorinio Vilniaus Senamiesčio, pagrindinės rajono arterijos - J. Basanavičiaus gatvės. „C. E. L“ pastatų tūriai pasižymėtų klasikinio simetriško dvišlaičio stogo interpretacija, o stačiakampio kraigo motyvas persipintų su balkonų apdailos tūriais, kurie kaip savotiški žiūronai žvelgtų į skirtingas Naujamiesčio puses.
• „VENI VIDI VIVO (VVV)“: Kita konkursui pateikta idėja pavadinta „VENI VIDI VIVO (VVV)“ - „Atėjau, pamačiau, gyvenu“. Anot jos autorių, J. Basanavičiaus gatvėje šiuo metu vyrauja stambūs visuomeninės paskirties ir gyvenamieji pastatai, aukšto lygio aplinkos kokybė. Todėl čia norisi gyventi, dirbti, leisti laisvalaikį. Tam konkurso dalyviai suplanavo penkis kampu stovinčius 7 aukštų gyvenamuosius namus, bendrą kvartalo įvaizdį formuojantį „bokštą“, erdvų rekreacinį kiemą, „gatvelę“. Šis gyvenamasis kompleksas būtų rajono gilumoje, mažai matomas iš J. Basanavičiaus gatvės.
• „Vidurmiestis“: Konkurso idėjos, pavadintos „Vidurmiestis“, autorių teigimu, tarpukariu brandintas vienas įdomiausių miesto planavimo projektų - Vilniaus centrą perkelti į Naujamiestį, ant dabartinės Mindaugo gatvės kalvos ir Švitrigailos gatvės ašies. Jį įgyvendinus, ši teritorija būtų tapusi naujojo sostinės centro - Vidurmiesčio - dalimi. Taip gimė „Vidurmiesčio“ idėja. Vienintelė properša, pro kurią nuo J. Basanavičiaus gatvės galima būtų pastebėti naująjį namą, akcentuojama kiek aukštesniu tūriu ir atpažįstama fasado detale. Viršutiniai pastato aukštai atitraukiami nuo sklypo ribos nulaiptuojant, taip kartu suformuojami ir balkonai.

Paaiškėjus kvartalo architektūrinio konkurso nugalėtojui, bus tęsiamas projekto vystymas - pradėtos statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ sostinės Šnipiškėse toliau vysto „Naujojo Skanseno“ kvartalą, miesto centre pradėjo projekto „Matau Vilnių“ paskutinį plėtros etapą.

„Matau Vilnių“: Darnus Įsiliejimas Į Istorinį Kontekstą

„Matau Vilnių“ daugiabučių kvartalui parinkta išskirtinė vieta - buvusi „Tauro“ alaus gamyklos teritorija Vilniaus centre šalia Tauro kalno. Greta išlikę istoriniai buvusios V. Šopeno alaus daryklos pastatai - nekilnojamojo kultūros paveldo objektas.

Naujai statybai skirta sklypo dalis buvo ilgą laiką uždara, aptverta mūrinėmis tvoromis, užstatyta menkaverčiais pramoniniais statiniais. Sklypas išsidėstęs ryškaus reljefo teritorijoje, ant vienos svarbiausių sostinės kalvos - Taurakalnio (istoriškai vadinto Pamėnkalnio, Baufalo, arba Velnio kalno) šiaurės vakarinėje papėdėje. Reljefo perkritimas - apie 16 metrų.

Šioje vietoje nugriovus menkaverčius pramoninius pastatus ir mūrines atitvaras atsivėrė natūralios kalvos fragmentai ir istorinis V. Šopeno alaus daryklos kompleksas. Susidarė galimybės atkurti funkcinius ryšius tarp Naujamiesčio ir miesto centro.

Apleistą pramoninę teritoriją nuspręsta paversti kokybiška gyvenamąja aplinka, atverti teritoriją visuomenei, atstatyti nutrauktus fizinius ir vizualinius ryšius tarp Naujamiesčio ir miesto centro.

„Pakalnės Namas“: Tvarumas Ir Modernumas

„Pakalnės namas“ - A++ energinio naudingumo klasės pastatas, pasiūlęs tvaresnius ir šiuolaikiškus sprendimus. Paskutiniame „Matau Vilnių“ kvartalo name iš viso įrengta 19 modernių būtų. Čia būstą gali rinktis skirtingų poreikių gyventojai, nes jų plotas gali būti nuo 33 kv. m iki 116 kv. m.

Svarbiausias tikslas kuriant „Pakalnės namą“ - ne tik pastatyti daugiabutį, kuris atitiktų 15 minučių miesto koncepciją, bet ir darniai įsilietų į istorinį ir kultūrinį sostinės kontekstą. Todėl namo fasadas buvo derinamas prie vietos istorijos.

Architektas K. Kisielius sako, kad projekto idėja buvo sukurti tokį namo įvaizdį ir jo aplinką, lyg taip buvo nuo seno.

„Istoriškai sklypas čia buvo suformuotas dirbtinai, plečiant „Tauro” alaus daryklą. Taip nuo Pakalnės gatvės pastatyta 6 m aukščio betoninė atraminė siena ir šlaitas užpiltas gruntu. Vienu metu čia stovėjo įspūdingi 20 m aukščio nerūdijančio plieno alaus gamybos technologiniai bokštai, vėliau, perkėlus gamyklą į Panevėžį, jie buvo demontuoti. Tarp statybai skirto sklypo viršaus ir Pakalnės gatvės - 9 metrų aukščio skirtumas. Rytinė sklypo dalis ribojasi su kultūros paveldo objektu - V. Šopeno alaus daryklos statinių komplekso teritorija. Pakalnės gatvės išklotinę formuoja V. Šopeno alaus daryklos pastatų ansamblis. Kad būtų įgyvendintas „Pakalnės namas“, buvo nugriauta nevertinga betoninė atraminė siena ir gimė geležinio namo idėja. Idėją pastiprino ir tai, jog netoliese yra Geležinio Vilko gatvė, o apžėlusiuose Taurakalnio šlaituose klaidžioja vilko dvasia“, - pasakoja architektas K. Kisielius.

Nugriovus atraminę sieną ir nukasus kažkada dirbtinai čia supiltą gruntą nuo Pakalnės gatvės atsivėrė Taurakalnio šlaitai.

„Buvo suformuotas vidinis kiemelis, o tada pradėtos namo statybos, pasirinkta nereguliari namo forma ir kartu su reljefu kylantis pastato aukštis. Namo apdailai pasirinkta rūdinto metalo apdaila. „Rūdintas - nereiškia, kad surūdijęs, - sako architektas K. Kisielius. - Tai specialus plienas, kurio paviršius apdirbtas naujomis technologijomis, tik išoriškai primena surūdijusį metalą. Toks sendintas paviršius dera prie istorinio V. Šopeno alaus daryklos statinių komplekso mūro. Architektas atskleidžia, kad prie Pakalnės gatvės, pratęsiant istorinę atraminę sieną, buvo pastatyta ažūrinė rūdinto metalo profilių atitvara, kuri formuoja istoriškai susiklosčiusį gatvės perimetrą. Pastato apdailai panaudotos kelios rūdinto metalo faktūros: kirstas tinklas, profiliuoti lakštai, stačiakampės lamelės.

„Tai, kad visam pastatui panaudota viena medžiaga suteikia vientisumo įspūdį. Ankštame sklype yra visi pastato eksploatacijai reikalingi priklausiniai: vaikų žaidimo, mankštos ir poilsio aikštelės. Parko želdiniai papildyti naujais medžiais. Atraminės sienos su laiku pasidengs vijokliniais augalais“, - sako architektas K. Kisielius.

Freskos ir Vitražai: Istorijos Išsaugojimas

Pirmaisiais projekto etapais buvo išsaugota ir atnaujinta kultūrine vertybe pripažinta Natalijos Daškovos 1972 m. nutapyta freska „Liaudies šventė“.

Iš nugriauto pastato laiptinės buvo išmontuoti septyni vienodo dydžio vitražu įstiklinti mediniai langai. Kaip sako architektas K. Kisielius, iš pradžių jiems pritaikymui nerasta vietos, bet vėliau kilo mintis vitražinius stiklus panaudoti statomo namo fasado apdailai.

„UAB „Siteks“ meistrai išėmė vitražinius stiklus iš medinių rėmų, įstiklino tarp dviejų didelio skaidrumo stiklų ir įrėmino aliuminio rėmuose. Kiekvieno rėmo vidiniu perimetru sumontuotas LED apšvietimas. Vitražų blokai tamsiame sienos fone dienos metu sukuria netikėtą optinį stiklo sienos efektą. Net ir nešviečiantys stiklai savo faktūra ir atspindžiais atrodo kaip paveikslas. Žinoma, tamsiuoju metu, kai suveikia paslėptas apšvietimas, efektas dar stipresnis. Pasirinktas vitražų panaudojimas antram gyvenimui pasiteisino“, - tvirtina architektas K. Kisielius.

15 Minučių Miestas

Kaip ir kiti „Matau Vilnių“ namai šalia Tauro kalno, taip ir „Pakalnės namas“ atitinka 15 minučių miesto idėją. Šio projekto lokacija suteikia galimybes naudotis visais gyvenimo mieste privalumais ir patogiai pasiekti viešąsias bei žaliąsias miesto erdves. Tai ypač aktualu vis tankėjančiuose miestuose, kuriuose gyvenantys žmonės nenori švaistyti laiko kamščiuose.

„Vilniečiai nenori daryti kompromisų - rinktis tarp patogios būsto vietos ir kokybės. Investuodami į būstą pirkėjai šiandien siekia, kad jų poreikiai būtų patenkinti visiškai. Norint išpildyti 15 minučių miesto koncepciją, naująjį daugiabučių kvartalą prie pat centro reikėjo tinkamai integruoti į esamą urbanistinį, architektūrinį ir kultūrinį-istorinį kontekstą, sukurti atitinkamą laisvalaikio infrastruktūrą, pasirūpinti kokybiškomis poilsio erdvėmis.

„YIT Lietuva” vadovas sako, kad šiems aspektams buvo skirtas itin didelis dėmesys: „Pasirūpinome gyventojų poilsiui skirtomis erdvėmis, vaikų žaidimų aikštelėmis. Išskirtinė projektui pasirinkta vieta suteikia galimybę gyventi ne tik šalia centro, bet ir mėgautis išskirtiniais Vilniaus vaizdais. Būtent apie tai užsimena „Matau Vilnių“ projekto pavadinimas. Visi kvartalo namai pastatyti šlaituotoje teritorijoje, todėl daugelis gyventojų gali džiaugtis išskirtiniais vaizdais. „Jie atsiveria iš daugelio - net ir pirmuosiuose aukštuose esančių - butų. Be to, kvartalo namai suprojektuoti taip, kad miesto panoramas matytų net ir į vidinį kiemą orientuotų butų gyventojai.

Paskutinis projekto etapas „Pakalnės namas“, kaip ir visas daugiabučių kvartalo projektas, kurtas taikant BIM modeliavimą. BIM naudojimas apėmė visus tris svarbiausius etapus - planavimą, projektavimą ir statybas.

Tvarumas Ir Inovacijos

Didžiulis dėmesys skiriamas ir tvariems sprendimams. „Dar ankstyvojoje stadijoje pradėjus vystyti projektą, „YIT Lietuva“ komanda atlieka ir projekto CO2 emisijos skaičiavimus. Tuo siekiama išsiaiškinti tendencijas, kokios konstrukcijos pastatas bus tvaresnis, palankesnis aplinkai. „YIT Lietuva“ statybų proceso CO2 emisijas skaičiuoja savo iniciatyva. Mums, kaip vystytojams, tai aktualu.

„Pakalnės“ name akį traukia tarsi surūdijęs fasadas, kuris, kaip numatė architektai, mena šios vietovės istoriją. „Šis sprendimas buvo originalus, nes tokia apdaila retai naudojama tradiciniam vėdinamam fasadui. Tai patvirtina, kad parinkus teisingą tinklo akies dydį ir plieno tipą („Corten“, aliuminį, nerūdijantį plieną, varį) galimas platus jo panaudojimo spektras. Kirstai temptas tinklas - tvarus sprendimas, nes kertant bei ištempiant sunaudojama mažiau plieno ir jo nereikia dažyti. Tai lengva medžiaga, todėl pastatui tenka ypač mažos apkrovos. Esminiai privalumai: originalus 3D paviršiaus reljefas, lankstumas, platus pritaikymas.

Nuo pirmųjų „Matau Vilnių“ projekto etapų inžinerinius sprendimus atlieka įmonė „Engineer“, kurios atstovai džiaugiasi, kad užsakovas skyrė resursų vakarietiškiems sprendimams. „Jau pirmame šio projekto etape buvo įrengtos automobilių įkrovimo stotelės. Šiandien visuose daugiabučiuose visi elektros kabeliai sukloti preciziškai, per pamatus vedant elektros laidus, novatoriškai užtaisomi plyšiai, kad būtų išlaikytas pamato stabilumas, nebūtų šilumos praradimų. „Engineer“ įrengė saugos kameras, fiksuojančias teritorijos perimetrą, automobilių stovėjimo zoną, įėjimus, kiemą. Gyventojai gali naudotis išmaniąja programėle, leidžiančia matyti vaizdą per visas kameras.

Projekte „Matau Vilnių“ langų, durų ir vitrinų sprendimai buvo patikėti įmonei „Durų sistemos“, pirmaujančiai aliuminio fasadų gamyboje. Įmonė turi daugiau nei 25 metų patirtį teikianti aukštos kokybės, individualiai pritaikytus sprendimus komerciniams ir gyvenamiesiems objektams. „Šiame projekte pritaikėme tai, kas šiuo metu yra geriausia rinkoje.

Projekte „Matau Vilnių“ įmonė „Biastera“ atliko sienų bei lubų šiltinimo ir apdailos darbus. Įmonės vadovas atskleidė, kad darbus palengvino profesionalus architektų darbas - visos detalės bei jungiamieji mazgai buvo kruopščiai apgalvoti ir perteikti ant popieriaus. Šiltinimo darbuose naudota „Baumit“ medžiagų technologija ir keturios skirtingos šiltinimo medžiagos. Automobilių stovėjimo aikštelės perdangos šiltinimui naudota „Paroc Linio Pro“ akmens vata, kuri užtikrina puikią garso izoliaciją. Lodžijų sienoms, besiribojančioms su butais, panaudota „Baumit Star Therm Resolution“ (fenolio) plokštė, taupanti patalpų plotą ir užtikrinanti šilumos izoliaciją.

NT Rinkos Tendencijos

Pastaruoju metu sparčiai kilusios būsto kainos bei palūkanos sumažino tiek Lietuvos gyventojų nekilnojamojo turto (NT) įperkamumą, tiek ir rinkos aktyvumą. Tačiau tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ šioms tendencijoms išliko atspari. Tai rodo NT vystytojo šių metų antrojo ketvirčio būsto pardavimų rezultatai. 2023-ųjų balandžio-birželio mėnesiais bendrovė Lietuvoje pardavė 25 butus, o šie pardavimai prilygsta 2018-ųjų įmonės rezultatams, kai NT rinka veikė sveikos ekonomikos sąlygomis ir buvo nepatyrusi pandemijos poveikio. II-ąjį šių metų ketvirtį bendrovė daugiausia naujų būstų pardavė Vilniuje. Sostinėje pirkėjai iš viso įsigijo 13 butų. Tuo metu Kaune 2023-ųjų balandžio-birželio mėnesiais jų nupirkta 12.

2024 m. Didžiausio pirkėjų susidomėjimo sulaukė naujuoju sostinės centru vadinamame Šnipiškių rajone bendrovės plėtojamas modernus gyvenamųjų namų kvartalas „Naujasis Skansenas“. Jame naujakuriai ir nupirko beveik visus Vilniuje bendrovės parduotus butus. Kaune populiariausiu stabiliai išlieka vienu patraukliausių naujųjų miesto rajonų vadinamas dešiniojoje Neries krantinėje statomas „Piliamiesčio“ kvartalas. Jame nupirkta 11 laikinojoje sostinėje šių metų balandžio-birželio mėnesiais bendrovės parduotų naujų butų.

„Stebėdami bendrą NT rinkos situaciją matome - dėl išaugusių būsto kainų ir palūkanų gyventojų perkamumas lėtėja, jų galimybės įsigyti butus šiuo metu sumenkusios, o būsto pirkimo sprendimų laikas pailgėjo. Visgi mūsų atveju pasikeitusių sąlygų poveikis gana ribotas, kadangi veikiame aukštesnių pajamų segmente, tai mums leidžia jaustis stabiliai, o padėtį rinkoje vertinti kaip išties subalansuotą. Mat šių metų antrojo ketvirčio rezultatai prilygsta 2018-ųjų pardavimams. O tuomet dar gyvenome iki pandemijos, sveikos ekonomikos sąlygomis. Tada gyventojai neturėjo tiek susitaupę pinigų ar gavę valstybinės paramos, kaip 2019-2021 metais, kai NT pardavimai siekė rekordines aukštumas“, - sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Jo teigimu, šie bendrovės rezultatai išlaiko įmonės stabilumą ir nestabdo projektų tolesnės plėtros. Vystytojas ir toliau sėkmingai tęsia pirkėjų ypač pamėgtų „Naujojo Skanseno“ kvartalo Vilniuje ir Kaune esančio „Piliamiesčio“ rajono statybas. Taip pat šiuo metu baigia prestižinio sostinės projekto „Matau Vilnių“ paskutiniojo etapo įgyvendinimą.

Savo ruožtu Kaune bendrovė ruošiasi dar nematytai industrinės teritorijos, esančios ant Aleksoto kalno, transformacijai.

„Nors šiuo metu kalbama apie rinkos atšalimą, mes joje įžvelgiame didžiules plėtros perspektyvas. Tai ypač aktualu išskirtinę konversiją patiriančiame sostinės Naujamiesčio rajone, kuriame įsigijome sklypą Basanavičiaus gatvėje ir planuojame gyvenamųjų namų statybas. Be to, didžiulį potencialą įžvelgiame ir Vilniaus Viršuliškėse, kur ketiname vystyti naująjį „Virš šilų“ kvartalą. Investicijos šiame rajone neapsiriboja tik daugiabučių gyventojams vystymu - toliau plėtojame komercinio turto projektą „Sky Office“, į kurį neilgai trukus galės keltis ir pirmieji nuomininkai“, - akcentuoja K. Vanagas.

2021-ųjų birželio pradžioje pradėtos sostinės Naugarduko gatvėje įsikūrusių Vilniaus lenkų kultūros namų priestato statybos baigtos. Projektą įgyvendinusi darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ keturių aukštų pastate įrengė patalpas kavinei ir viešbučiui, teatro salę, Lenkijos televizijos „TVP Wilno“ studiją. Vilniaus lenkų kultūros namų priestatas taip pat turi požeminę ir antžeminę automobilių stovėjimo aikšteles, sutvarkytą šalia esančią infrastruktūrą, o viso užsakymo vertė siekė virš 10 mln. Atliekant rekonstrukcijos darbus, bendrasis Vilniaus lenkų kultūros pastato plotas išplėstas nuo 6 tūkst. kv. m iki daugiau kaip 10 tūkst. kv. m.

Pastato teritorijoje įrengtos 86 automobilių stovėjimo vietos, kurias vairuotojai ras tiek požeminėje, tiek antžeminėje aikštelėse. Pirmajame Vilniaus lenkų kultūros namų priestato aukšte įrengta kavinė, antrojo aukšto patalpose - viešbutis, trečiajame pastato aukšte - universalios paskirties teatro salė. Viršutinėje priestato dalyje įrengtos modernios beveik 600 kv. m. Lenkijos televizijos „TVP Wilno“ studijos.

„Užbaigus darbus, sostinės centre duris atveria patogios, šiuolaikiškos ir visos bendruomenės bei verslo poreikiams atviros erdvės. Vilniaus lenkų kultūros namai yra ne tik svarbus šalies kultūrinio gyvenimo centras, bet ir ypač reikšmingas nacionalinės partnerystės objektas. Modernių ir išbandytų sprendimų dėka darbai vyko sparčiai ir sklandžiai. Vilniaus lenkų kultūros namų statybos truko beveik dvejus metus, o rangovas projektui atrinktas vykdant tarptautinį konkursą, kuriame dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos įmonės.

Vilniaus lenkų kultūros namai yra viena didžiausių lenkų tautinės mažumos institucijų Lietuvoje. Ji organizuoja bendruomenės kultūrinį gyvenimą, vienija daugiau kaip 30 visuomeninių organizacijų, čia įsikūrusi Lenkijos televizijos „TVP Wilno“ studija, viešbutis.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) stato didelę „Pon.Bike“ dviračių gamyklą ir verslo centrą Sporto gatvėje Vilniuje, tęsia „Sky Office“ verslo centro projekto plėtrą sostinės Viršuliškių rajone. Kaune, Aleksoto rajone, šalia Nemuno salos ir miesto centro bendrovė plėtoja naują modernų gyvenamųjų namų kvartalą „Matau Kauną“ ir tęsia „Piliamiesčio“ plėtrą, Vilniuje Šnipiškėse - „Naujojo Skanseno“ kvartalą, įgyvendina „Matau Vilnių“ projektą šalia Tauro kalno ir ruošiasi naujo gyvenamųjų namų projekto startui Viršuliškėse.

tags: #kestutis #vanagas #naujamiescio #bustas