Lietuvoje jaunimo emigracija išlieka opia problema, o viena iš pagrindinių priežasčių yra būsto įperkamumo trūkumas. Ši problema susijusi su keliais aspektais, įskaitant didelę privačią būsto nuosavybę, mažą socialinio būsto fondą ir aukštas būsto nuomos kainas.
Jaunimo emigracija Lietuvoje
Būsto Perpildymo Problema Lietuvoje
Statistikos departamento duomenimis, 2021 metais perpildytais laikomuose būstuose gyveno 23,7 proc. asmenų, t. y. 2,6 proc. punkto daugiau nei 2020 metais. Dažniausiai su šia problema susidūrė asmenys, gyvenantys butuose daugiabučiame name (31 proc.), rečiausiai - gyvenantys vienos šeimos name (13 proc.).
Būstas laikomas perpildytu, jei namų ūkis užima mažiau kambarių, nei nustatytas minimalus kambarių skaičius. Minimalus kambarių skaičius nustatomas taip:
- Vienas kambarys namų ūkiui.
- Vienas kambarys kiekvienai sutuoktinių ar sugyventinių porai.
- Vienas kambarys kiekvienam vyresniam nei 18 metų namų ūkio nariui, nepriskirtam prie ankstesnės kategorijos.
- Vienas kambarys dviem 12-17 metų amžiaus tos pačios lyties asmenims.
- Vienas kambarys kiekvienam 12-17 metų asmeniui, nepriskirtam prie ankstesnės kategorijos.
- Vienas kambarys dviem vaikams iki 12 metų amžiaus.
Svarbu pastebėti, kad nuo 2013 metų atskira virtuvė laikoma kambariu, jei ji naudojama ne tik maistui ruošti. Į Statistikos departamento tyrimą buvo atrinkti 7 565 namų ūkiai, iš jų tyrime dalyvavo 5 655, jų apklausa vyko 2021 m. sausio-gegužės mėn.
Situacija Baltijos Šalyse ir Europoje
„Eurostat“ duomenimis, dažniau nei Lietuvoje perpildytuose būstuose gyvenama Serbijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Slovakijoje, Graikijoje ir Italijoje. Situacija geresnė Švedijoje, Čekijoje, Estijoje, Austrijoje Vengrijoje, Slovėnijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Liuksemburge, Suomijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Airijoje, Nyderlanduose, Maltoje ir Kipre.
Statistikoje į akis krenta didelis kaimyninių valstybių Lietuvos ir Latvijos skirtumas - 17,6 proc. punkto. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė teigia, kad latviai labai smarkiai koncentruojasi Rygoje, kur yra pagrindinės darbo vietos.
Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Jolanta Aidukaitė pastebi, kad Lietuva priklauso šalių grupei, kurioje yra gana didelis būsto perpildymas. Tai susiję su didele privačia būsto nuosavybe ir mažu valstybiniu/socialiniu būstu. Būstai Lietuvoje maži, jie įperkami, tačiau maži ir sovietiniai būstai, kurie iki šiol sudaro didžiąją būsto fondo dalį.
Socialinis būstas Vilniuje
Padidėjimo Priežastys
A. Adomavičienė svarsto, kad 2021 metų rodiklio padidėjimą galėjo lemti jauni žmonės, kurie nebegalėjo išsilaikyti savo nuomojamuose būstuose ir grįžo pas savo tėvus. Taip pat, būsto nuomos kaina per kovidą smarkiai išaugo, o emigrantai grįžo dėl pandemijos.
J. Aidukaitės manymu, tendencija turėtų būti laikina ir susijusi su laikinai sulėtėjusiais procesais būsto rinkoje: kritusiais būsto pardavimais ir pirkimais bei statyba. Gyventojai dėl kovido krizės, o dabar dėl karo, atideda didelius pirkimus, tokius kaip būstas. Taip pat tai gali būti susiję su kiek sumažėjusia emigracija.
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorės vertinimu, dabartinė tendencija išsilaikys kurį laiką dėl pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžio ir išaugusių būsto nuomos kainų.
NT ekspertas planuojantiems pirkti būstą pataria nedelsti: kainos greičiausiai nemažės
Valstybės Priemonės
J. Aidukaitė teigia, kad valstybė gali gerinti situaciją didindama valstybinio/socialinio būsto fondą, teikdama subsidijas socialinio būsto statytojams, o ne pelno siekiančios organizacijos galėtų užsiimti būsto nuoma. Šiuo metu valstybė suteikia lengvatines paskolas jaunoms šeimoms perkant būstą ir paramą būstui išsinuomoti mažas pajamas gaunančioms šeimoms.
A. Adomavičienė taip pat kalba apie socialinio būsto problemas Lietuvoje. Nors eilės mažėja, tačiau situacija skiriasi atskirose savivaldybėse. Valstybė yra priėmusi būsto nuomos kompensacijas, bet ta priemone net trečdalyje savivaldybių visai nepasinaudota pernai.
Pašnekovė svarsto, kad Lietuvoje įvedus visuotinį turto deklaravimą, daugiau žmonių galėtų naudotis kompensacijomis nuomai. Taip pat, valstybė gali plėsti pagalbą jaunoms šeimoms įsigyjant būstą, užsiimti socialinio būsto plėtra.
Svarbu, kad socialinis būstas irgi būtų kokybiškas ir kad nebūtų kuriami getai, o priemonės būtų integruotos, kad žmonės kuo labiau įsimaišytų į visuomenę.
A. Adomavičienė taip pat pridūrė, kad valstybė gali plėsti pagalbą jaunoms šeimoms įsigyjant būstą, užsiimti socialinio būsto plėtra. Tačiau svarbu, kad socialinis būstas irgi būtų kokybiškas. Matome, kad žmonės vis dar labai blogomis sąlygomis tuose socialiniuose būstuose gyvena iš neturėjimo kur dingti. Būna ir be vandentiekio, kiauruose, vėjo perpučiamuose nameliuose. Čia irgi reikėtų intensyviau spręsti šią problemą. Tuo pačiu turint omenyje, kad negalima kurti geto. Tai turėtų būti integruotos priemonės, kad žmonės kuo labiau įsimaišytų į visuomenę ir neišsiskirtų tokie mikrorajonai, miesteliai ar atskiri nuomojami būstai. Pavyzdžiui, būna, kad į socialinį būstą bendrabutyje, į vieną kambarį įkelia šeimą su trimis vaikais. Tokių socialinių būstų reikėtų kiek įmanoma vengti, vis tik palaikyti minimalų standartą, kiek vienam žmogui turėtų tekti kvadratų. Kad nebūtų taip, kad vyresnieji neturi, kur persirengti savo kambario.
Jaunimo Užimtumas ir Emigracija
Iš ekonomikos raidos požiūriu svarbu, kad jaunimas sėkmingai dalyvautų darbo rinkoje. Didesnis jaunimo užimtumas ir mažesnis nedarbas reiškia ilgesnį atskiros gyventojų kartos ekonominio aktyvumo laikotarpį ir spartesnę šalies ūkio plėtrą.
Lietuvos gyventojų užimtumo didėjimo tendencija būdinga vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenims, bet ne jaunimui. Jaunimo iki 25 metų užimtumas daugiausia mažėja dėl padidėjusios emigracijos į Vakarų šalis. Kiekvienais metais mūsų šalį palieka nemažai protingų, išsilavinusių jaunų žmonių. Dalis jų vyksta tęsti mokslų, stažuotis arba randa darbą pagal specialybę. Kiti savo diplomą iškeičia į nekvalifikuotą, bet geriau nei Lietuvoje mokamą darbą.
Vykstant vienpusei darbo jėgos, ypač kvalifikuotos, emigracijai, šalis patiria akivaizdžių nuostolių - prarandamos valstybės investicijos, įdėtos į žmogiškąjį kapitalą; mažėja sukuriamas produktas ir kt. Mokslinėje literatūroje pažymima, kad nuosavo būsto turėjimas prisideda prie emigracijos stabdymo.
Tyrimai
Atlikta sociologinė aukštųjų mokyklų studentų apklausa parodė, kad dauguma jaunų žmonių siekia kuo greičiau pradėti darbinę veiklą ir kuo didesnių atlyginimų, kad galėtų paimti būsto paskolą. Vyriausybė negali tiesiogiai dalyvauti atlyginimų didinimo procese (išskyrus minimalaus atlyginimo nustatymą), o keldama darbo užmokestį biudžetiniams darbuotojams bei valstybės tarnautojams, tik prisideda prie biudžeto išlaidų didinimo.
Emigracijos Priežastys ir Tendencijos
Specialistai teigia, kad bloga situacija su būstu ir jaunimu skatina emigraciją. Praėjusiais metais, pagal oficialius duomenis, bendras gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 40 tūkst. Po to, kai 2014 m. jau matėme šviesą tunelio gale, sumažėjusią emigraciją, sumažėjusį gyventojų skaičiaus mažėjimą, dabar vėl pablogėjimas pagal oficialius duomenis.
"Brexit" įtaka
Emigracija Lietuvoje nėra stabili ir nuolatos šokinėja ir svyruoja. Nemažai prie emigracijos 2016 metais galėjo prisidėti ir visą pasaulį sukrėtęs „Brexit“.
Per paskutinius 10 metų kasmet emigruoja maždaug 40 tūkst. žmonių. Dažnai taip būna, kai įvyksta kažkokie juridiniai pasikeitimai, politiniai ir pan. Galimas dalykas, kad šių metų emigracijos šoktelėjimą paveikė ir Jungtinės Karalystės „Brexit“. Šoktelėjimas įvyko metų viduryje. Juk kai yra kažkoks netikrumas, jei nežinai ar galėsi išvažiuoti vėliau, bet jau esi susikrovęs lagaminus, o dar nedeklaravęs, geriau dabar deklaruoti gi, nes nežinai kas bus po to.
Emigracijos įtaka NT rinkai
„Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas patvirtina, kad emigracija yra beprotiškai svarbi NT rinkai. Pagrindiniai būsto paskolos gavėjai - asmenys, turintys 25-40 metų. Jie išvyksta mokytis arba dirbti. Būtent emigracija pasaulyje dabar groja pirmuoju smuiku vertinant demografinius pokyčius.
Prognozės
Lietuvoje geriausiai gyvuoja Vilnius. Šiuo metu pastebima itin aktyvi vidinė šalies migracija, vis daugiau žmonių iš kitų Lietuvos miestų atvyksta į sostinę ir čia įsikuria, tačiau kalbant apie žmones, kurie atvyksta iš užsienio, Vilnius čia dar labai silpnas. Kai išseks migrantų srautas iš vidinių šalies rezervų, Vilnių gali ištikti Rygos likimas, joje gyventojų dabar labai sparčiai mažėja. Gali būti, kad po 20 metų turėsime vieno miesto Lietuvą. Tai bus Vilnius ir kitos, labiau laisvalaikio praleidimo ar prie ežero nuvažiavimo vietos, aplink Vilnių. Reikėtų didinti tarptautinę imigraciją. Tai geresnė strategija, nei bandyti išlaikyti visus gyventojus mažuose miesteliuose.
Sprendimai
Pagrindinė emigracijos priežastis yra ekonominė, tad kaip parsivilioti išvykusius ir turėtų spręsti ekonomistai. Reikėtų palengvinti būsto įsigijimą, pagerinti Lietuvos ekonominę situaciją, bei atkreipti dėmesį į ekonominę šeimų situaciją.
Lietuva turi du kelius. Pirmasis - sekti Japonijos pavyzdžiu, antrasis - atidaryti sienas, kaip Vokietija. Dabar demografiją lemia ne natūralūs pokyčiai, o migracija. O gal Lietuvos laukia Japonijos likimas? Matome, kad Japonijoje gyventojų skaičius sparčiai mažėjo, ir matome, kas čia nutiko su gyvenamuoju būstu. Gyvenamosios paskirties žemės kaina ėmė mažėti. O čia yra dar ir Vokietija, kur demografinis lūžis įvyko anksčiau ir jau stabilizavosi. Vokietija įsileido imigrantus.