Daugelis žmonių gyvena švariai ir tvarkingai, tačiau kiekvienuose namuose galima aptikti daug nepageidaujamų gyventojų - bakterijų ir virusų, sukeliančių ūmines infekcines ar virusines ligas. Šiame straipsnyje aptarsime, kokiuose namų kampuose dažniausiai veisiasi bakterijos ir kaip jas naikinti.
Bakterijos Mūsų Aplinkoje
Virusai, bakterijos ir kiti mikroorganizmai - nuolatiniai žmogaus palydovai. Jie ir jų veiklos produktai yra pagrindinė ligų priežastis. Viena iš dažniausiai aplinkoje aptinkamų bakterijų - auksinis stafilokokas. Manoma, kad šių bakterijų galima rasti net ant 30 proc. žmonių odos, nosies gleivinėje.
Medikų teigimu, paprastai šie mikrobai žmonėms, kurių imuninė sistema stipri, jokios žalos nedaro. Tačiau suprastėjus mitybai, pervargus ar susirgus kokia nors liga, auksinių stafilokokų nešiotojui gali pasireikšti stafilokokų sukelta infekcija. Šie mikroorganizmai lengvai perduodami kitiems: užsikrečiama tiesiog nuo sergančiojo ar sveiko žmogaus, nešiojančio šias bakterijas, per rankas ar įvairius daiktus.
Kita žmonių aplinkoje dažnai randama bakterija - salmonelė. Šiomis bakterijomis žmonės gali užsikrėsti valgydami netinkamai termiškai apdorotą gyvulių ir paukščių mėsą, gerdami užterštą vandenį.
Kaip Bakterijos Patenka Į Mūsų Namus?
Visuomenės sveikatos specialistai tvirtina, kad bakterijų ir virusų parsinešame iš lauko, žmonių susibūrimo vietų, viešojo transporto, prekybos centrų. Ten lankosi įvairiausių žmonių, dalis jų serga įvairiomis ligomis. Bakterijos lauke prilimpa prie batų, nusėda ant drabužių, nuo nešvarių paviršių - durų rankenų, turėklų - prisitvirtina prie rankų.
„Svarbu grįžus namo nusiauti batus, nusirengti laukui skirtus drabužius, pakabinti į jiems skirtas spintas ir namuose būti su ta avalyne ir drabužiais, kurie skirti namams. Elgiantis neapdairiai iš lauko galima parsinešti įvairių bakterijų ar gripo virusą. Jeigu rankomis paliečiame užterštą daiktą, vėliau tomis pačiomis rankomis liečiame burną, akis ar nosį, galima užsikrėsti gripo virusu. Todėl nepaprastai svarbi yra rankų higiena - jas reikia plauti kuo dažniau“, - teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vyriausioji specialistė Ginreta Valinčiūtė.
Tačiau nebūtinai bakterijos veisiasi pačiuose namuose. Palankiausia temperatūra mikroorganizmams daugintis yra 37 °C, bet pakanka ir kambario temperatūros.
Dažniausios Bakterijų Veisimosi Vietos Namuose
Pasidairykime po įvairius namų kampus - kur bakterijų būna daugiausia?
Tualetas
Daugelis žmonių, bandydami atspėti, kur daugiausia gali būti bakterijų, greičiausiai sakytų - tualete. Tačiau specialistų tyrimai rodo, kad tualete paprastai būna daug mažiau pavojingų bakterijų nei kitose namų patalpose. Tualete rimtas pavojus sveikatai kyla tik tuomet, kai kas nors iš šeimos narių serga infekcinėmis žarnyno ligomis.
Kaip Sumažinti Užsikrėtimo Bakterijomis Tualete Riziką?
Būtinai plaukite rankas pasinaudoję tualetu ir pratinkite prie to vaikus - jie dažnai prisiliečia rankomis prie klozeto. Ypač kruopščiai nuvalykite svirtis ir mygtukus, kuriais nuleidžiate vandenį, tam naudokite tik šiai patalpai valyti skirtas kempinėles.
Dėl blogos ventiliacijos tualete užsistovi oras. Alergiškiems žmonėms tai gali sukelti kvėpavimo sutrikimų, ypač jeigu naudojate įvairius oro gaiviklius. Todėl nepersistenkite gaivindami orą purškikliais, verčiau vėdinkite tualetą taip, kaip ir kitus kambarius, - įleiskite į jį šviežio oro.
Vonia ir Dušas
Vonios kambaryje gali atsirasti pavojingų bakterijų legionelių. „Jų dažniausiai atsiranda nusistovėjusiame vandenyje ar nuolat drėgnose ir nevalomose vėdinimo sistemose, oro kondicionieriuose, baseinuose. Žmogus įkvepia vandens garų, kuriuose yra šių bakterijų, ir gali susirgti legionelioze. Geriant ar maistui ruošti naudojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Palankiausia temperatūra legionelėms daugintis - nuo 20 iki 45 °C. Žemesnėje nei 20 °C ir aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje šios bakterijos nesidaugina. Vis dėlto šių bakterijų sukeltos ligos yra retos, nes vanduo namuose paprastai neužsistovi, žmonės juo dažnai naudojasi“, - sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė.
Jeigu dušu ar vandens čiaupu nesinaudojote kelis mėnesius, paleiskite vandenį penkioms minutėms, tegul nuteka, ir tik po to pradėkite praustis. Be to, reguliariai valykite dušo galvutę.
Virtuvė
Daugiausia mikrobų galima aptikti virtuvėje. Specialistų teigimu, pavyzdžiui, ant virtuvės čiaupo bakterijų yra 44 kartus daugiau nei ant klozeto sėdynės. Svarbu tinkamai laikyti maisto produktus. Jeigu nesudedate produktų į sandarius indus, mikrobai nuo senstelėjusio maisto gali lengvai patekti ant šviežio. Virtuvėje dažnai aptinkama tokių bakterijų kaip salmonelės, kampilobakterijos, patogeniniai stafilokokai, jersinijos. Būtent dėl jų žmonės neretai suserga ūminėmis žarnyno ligomis. Taip pat svarbu stebėti, kad šaldytuve temperatūra visuomet būtų žemesnė nei 5 °C. Mėsą visuomet dėkite ant pačios žemiausios lentynos. Šaldytuvą reguliariai tikrinkite, valykite ir išmeskite sugedusius maisto produktus.
Virtuvėje viskas turi būti švaru. Kruopščiai prižiūrėkite pjaustymo lenteles, reguliariai plaukite virtuvinius rankšluosčius ir keiskite kempinėles. Be to, panaudoję jas kruopščiai išplaukite ir išdžiovinkite, nes drėgnose kempinėse ar virtuviniuose rankšluosčiuose greitai dauginasi bakterijos. Geriausia naudoti vienkartinius rankšluosčius, o vadinamosioms švarioms ir nešvarioms procedūroms reikėtų naudoti skirtingas kempines. Pavyzdžiui, negalima ta pačia kempine plauti ir kriauklės, ir indų. Baigę ruošą virtuvėje, visada išvalykite plautuvę, nuvalykite maišytuvų rankenėlės.
Indaplovė
Indaplovė - taip pat palanki vieta bakterijoms veistis. Plaunant bent vieną kenksmingomis bakterijomis užterštą indą, kyla pavojus jomis užteršti visą sistemą. Bakterijos gali imti sparčiai daugintis ir laikant indų prikrautą indaplovę kelias dienas. Todėl, jei ketinate palikti indus indaplovėje ilgesniam laikui, rekomenduojama juos prieš tai išskalauti, kad neliktų maisto likučių.
Slovėnijos mokslininkai neseniai pranešė vieno tyrimo metu indaplovėse aptikę dviejų rūšių sveikatai pavojingų grybų: Exophiala dermatitidis ir E. phaeomuriformis. Šių grybų jie rado 62 indaplovėse iš 101. Teigiama, kad drėgmė ir aukšta temperatūra šiems mikroorganizmams sukuria idealias sąlygas daugintis. Grybų buvo užsiveisę indaplovių guminėje dalyje prie durelių. Pasak mokslininkų, šie grybai puikiai toleruoja karštį, didelę druskos koncentraciją, cheminius ploviklius ir rūgštų vandenį. Tyrėjai daro išvadą, kad grybai evoliucionavo ir prisitaikė prie namų sąlygų. Biologijos mokslų daktarė Polona Zalar iš Slovėnijos teigia, kad žmonėms jie gali sukelti ir mirtiną infekciją.
Šiukšliadėžė
Jei palietėte šiukšliadėžės dangtį, būtina nusiplauti rankas su muilu, nes ant jų pateko daugybė bakterijų. Geriausia rinktis šiukšliadėžes su mechaniniais dangčiais, pakeliamais paspaudus pedalą.
Išmestas maistas ir kitos buitinės atliekos, esantys vienoje terpėje, sukelia spartų bakterijų dauginimąsi. Prieš išmetant tokius produktus kaip mėsa, žuvis ar daržovės, patariama juos sudėti į atskirus polietileninius maišelius.
Šiukšliadėžę derėtų valyti bent kartą per savaitę. Pirmiausia reikia į ją pripilti karšto vandens, sumaišyto su valikliu. Vandenį palaikę gerą valandą, šiukšliadėžės vidų ir išorę kruopščiai išplaukite šepečiu. Galiausiai, baigiant valyti, galima ją išpurkšti dezinfekciniu purškalu.
Namuose šiukšliadėžę reikėtų laikyti atokiau nuo tos vietos, kur ruošiamas maistas. Skirtingai nei visi yra įpratę, laikyti jos spintelėje po kriaukle higienos specialistai nepataria. Geriausiai tam tiktų atokesnis virtuvės kampas.
Kokiomis Priemonėmis Naikinti Bakterijas?
Specialistų teigimu, geriausios priemonės, naikinančios bakterijas, yra muilas ir vanduo. Pabrėžiama, kad 7 kartus per dieną plaunant rankas, pavyzdžiui, peršalimo ligų rizika sumažėja iki 75 proc.
„Dezinfekcinių priemonių, kurios naikina bakterijas, namuose naudoti nebūtina. Gyvenamosiose patalpose pakanka įprasto drėgno valymo. Labai svarbi prevencijos priemonė yra vėdinimas. Rekomenduojama kuo dažniau vėdinti visas patalpas, užtikrinti gerą oro ventiliaciją. Kiek ilgai reikia vėdinti patalpas, priklauso nuo sezono. Jei lauko oro temperatūra - žema, patariama patalpas vėdinti kelis kartus per dieną po 10 minučių plačiai atidarius langus, nes mikroventiliacija nėra tokia veiksminga“, - teigia visuomenės sveikatos specialistė.
Rankoms skirtos antibakterinės priemonės naudingos tuomet, kai nėra sąlygų jas švariai nusiplauti, o paviršiams valyti naudoti dezinfekuojamąsias šluostes ar purškiklius, naikinančius bakterijas, vertėtų tik tada, kai namuose yra sergančiųjų rotavirusu, gripu ar peršalimo ligomis. Tuomet pravartu kruopščiai nuvalyti tuos paviršius, ant kurių gali būti daugiausia bakterijų: durų rankenas, vandens maišytuvų, šaldytuvo rankenėles, unitazo bakelio vandens nuleidimo mygtuką, šviesos jungiklius.
Vis dėlto mikrobiologai mano, kad nėra būtinybės perdėtai rūpintis sterilumu buityje. Jeigu namuose užtikrintume idealią švarą ir juose nebūtų bakterijų, imuninė sistema liktų be darbo, o tada gali išsivystyti įvairių alergijų. Iš tiesų daugelis mikroorganizmų, net patogeninių, taikiai sugyvena su žmogumi. Pamažu žmogus įgyja jiems imunitetą. Todėl gydytojai neretai ramina jaunas mamas, kurios savo vaikams neleidžia žaisti ant grindų, baiminasi, kai kūdikis kiša į burną ant grindų nukritusį žaislą. Bakterijos ir virusai gali sukelti ligą tik tada, jeigu imuninė sistema yra visiškai nusilpusi.
Inovatyvūs Sprendimai
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama inovatyviems sprendimams, padedantiems efektyviai naikinti virusus ir bakterijas patalpose. Štai keletas pavyzdžių:
- UV-C LED Dezinfekcija: Tai moksliškai pagrįstas ir saugus būdas naikinti ore esančius virusus, bakterijas bei grybelius. Ultravioletiniai spinduliai ardo mikroorganizmų DNR ir RNR struktūras, todėl jie praranda gebėjimą daugintis.
- DEZIFOG Rūko Sistema: Ši sistema leidžia greitai ir efektyviai dezinfekuoti didelius plotus, ypač švietimo įstaigose. Rūkas prasiskverbia į sunkiai pasiekiamas vietas, užtikrindamas visapusišką dezinfekciją.
- Probiotinis Valymas (PCHS): Tai inovatyvi higienos sistema, pagrįsta gerųjų bakterijų naudojimu. Probiotikai padeda palaikyti sveiką mikroflorą ir sumažinti patogeninių mikroorganizmų kiekį.
UV-C LED Technologija
VšĮ Vilkijos PSPC įdiegė modernius UV-C LED „ATENDO“ oro dezinfekatorius. Šie įrenginiai veikia autonomiškai, įsijungia ir išsijungia pagal aplinkos sąlygas bei judesio jutiklius. Lubose įrengti dezinfekatoriai įtraukia orą, dezinfekuoja jį ultravioletinėmis LED lempomis ir išleidžia atgal į patalpą švarų orą. Taip sunaikinama virš 99,99 % bakterijų ir virusų, tame tarpe gripo, SARS-CoV-2 (COVID-19), tuberkuliozės ir daugelio kitų.
DEZIFOG Rūko Sistema Švietimo Įstaigose
Švietimo įstaigose, kur dideli plotai reikalauja dažnos dezinfekcijos, DEZIFOG rūko sistema leidžia greitai ir efektyviai apdoroti patalpas. "Naudojome DEZIFOG rūko sistemą po ligos protrūkio mūsų darželyje, nes norėjome būti tikri, kad vaikai grįš į saugią aplinką," - dalinasi patirtimi Gintarė Jurgelionė, darželio „Vaikystės Sodas“ Panevėžio skyriaus vadovė. Ši technologija ypač naudinga dezinfekuojant nelygius paviršius, kurių neįmanoma apdoroti su šluoste.
Probiotinis Valymas (PCHS)
PCHS (Probiotic Cleaner Hygiene System) - tai inovatyvi higienos sistema, pagrįsta probiotiniu valymu. Ši technologija naudoja gerasias bakterijas, probiotikus, valymui, panašiai kaip natūralūs procesai gamtoje. Klinikiniai tyrimai parodė, kad PCHS sistemos naudojimas ligoninėse sumažino nosokominių infekcijų lygį 52%, o bakterijų atsparumą antibiotikams - iki 99,9%.
PCHS sistemos privalumai:
- Nosokominių infekcijų sumažėjimas: 52%
- Bakterijų atsparumo antibiotikams sumažėjimas: 70% iki 99,9%
- Mikrobų terapijos priemonių kainų sumažėjimas: 76%
- Išlaidos ir antibiotikų vartojimas sumažėjo 61%.
- Paciento išlaikymo išlaidos sumažėjo 46%.
Probiotinio valymo sistemos taikymas skirtinguose sektoriuose:
- Viešosios ir gyvenamosios patalpos
- Transportas
- Vandens šaltiniai
- Agroferma
- Higiena ir kosmetika
- Maisto pramonė
Imuniteto Stiprinimas
Imuninė sistema - tai sudėtinga organizmo gynybos sistema, padedanti apsisaugoti nuo infekcijų, virusų ir kitų aplinkos veiksnių. Nuolatinis fizinis aktyvumas kartu su subalansuota mityba ilgainiui gali pagerinti imuninės sistemos veiklą bei padėti organizmui efektyviau apsisaugoti nuo infekcijų.
Kaip stiprinti imunitetą:
- Vartokite pakankamai vandens.
- Miegokite 7-9 valandas per parą.
- Būkite fiziškai aktyvūs.
- Valdykite stresą.
- Vartokite vitaminus C ir D, cinką bei omega-3 riebalų rūgštis.
Sezoniškumas ir Virusai
Anot profesoriaus, kiekvienas virusas turi savo metų laiką ir savo piką, o tai vadinama sezoniškumu. Dažniausius kvėpavimo takų virusus galima suskirstyti į tris grupes: žiemos, vasaros bei visų metų laikų virusus.
Žiemos virusai:
- Gripo virusas
- Koronavirusai
- Respiracinis sincitinis virusas (RSV)
Visus metus gyvuoja:
- Adenovirusai
- Žmogaus metapneumovirusas
- Rinovirusai
- Iš dalies paragripo virusai
UAB Valymas LT Patalpų dezinfekcija COVID-19 Prevencija
Oro Drėgmė ir Temperatūra
Daugumas tyrimų rodo, kad virusai labiausiai „nemėgsta“ 40-60 procentų santykinės oro drėgmės. Tokioje drėgmėje daugelio virusų stabilumas ir gyvybingumas yra labai mažas. Mažesnė negu 40 procentų drėgmę yra rojus daugeliui virusų, tačiau enterovirusai, adenovirusai, rinovirusai daug geriau „jaučiasi“, kai santykinė drėgmė 80 procentų. 4 - 8 laipsniai pagal Celcijų - puikus oras virusų plitimui.
Laikantis šių patarimų ir naudojant inovatyvias technologijas, galima efektyviai naikinti gripo virusus patalpose ir užtikrinti sveiką aplinką.
Paukščių Gripas
Vykstant laukinių paukščių migracijai grėsmė pernešti virusą yra didžiulė. Paukščių gripas pavojingas ne tik dideliems paukštynams, bet ir kiekviename nedideliame ūkyje laikomiems naminiams paukščiams. Virusas kelia didelę grėsmę paukščių, gyvūnų sveikatai ir gerovei, gali sukelti ekonominių pasekmių. Pasireiškus paukščių gripui ūkininkai, gali netekti visų ūkyje auginamų paukščių.
„Paukščių gripu sergantys paukščiai gali turėti įvairių klinikinių požymių, kurie priklauso nuo paukščių rūšies, jų amžiaus, lyties, antrinės infekcijos, viruso potipio, aplinkos faktorių. Virusai dažniausiai pažeidžia kvėpavimo, virškinimo trakto ar reprodukcijos organus, nervų sistemą. Sergantys paukščiai būna apatiški, jie nelesa, negeria, sunkiai kvėpuoja, kvėpavimo takuose girdimi karkalai, paukščiai spiečiasi į grupes, paukščių plunksnos būna pašiauštos, patinsta galvos audiniai, pamėlsta oda, paukščiai viduriuoja, atsiranda nervų sistemos pažeidimo požymiai, sutrinka perėjimas, sumažėja dėslumas“, - primena V.
Norint išvengti paukščių gripo, reikia patikimai saugoti šalies ir kiekvieno paukštyno teritoriją, kad sukėlėjas nepatektų iš užsienio ar kitų paukštynų. Nupirktus paukščius būtina 30 d. laikyti karantine, patartina skirtingo amžiaus grupių paukščius laikyti atskirose patalpose. Augintojai turi nuolat stebėti paukščių sveikatą, izoliuoti silpnus ir blogai augančius bei negaluojančius paukščius, o apie padėtį savo paukštyne informuoti ūkį prižiūrintį veterinarijos gydytoją.