Nors dauguma šiais laikais statomų medinių vasarnamių mažai kuo skiriasi nuo namų, kuriuose galima gyventi visus metus, vis dar gana dažnai diskutuojamas medinio sodo namo apšiltinimo klausimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai apšiltinti medinį namą, kokias medžiagas pasirinkti ir kokius darbus atlikti, kad jūsų namas būtų šiltas ir jaukus visais metų laikais.
Geras medinio namo šiltinimas reikalauja ypatingo smulkmeniškumo, o apšiltinimo darbams reikalingos išlaidos praktikoje prilygsta bet kokio kito, tokio paties ploto pastato šiltinimo kaštams. Todėl, prieš priimant sprendimą ir imantis šio proceso, siūlome gerai apsvarstyti ne tik medžiagų pasirinkimą, bet ir patį pastato šiltinimo poreikį.
Vertinant tai, kad medinis vasarnamis dažnu atveju naudojamas tik šiltuoju sezonu, o sandari medienos konstrukcija jau savaime užtikrina puikią šilumos izoliaciją dėl specifinių, medienai būdingų savybių, vasarnamio šiltinimo poreikis tokiu atveju tampa minimalus. Kaip pastebima praktikoje, mediniuose sodo namuose dažniausiai apsiribojama krosnies įrengimu, kuri, esant teisingai namo izoliacijai, greitai įšildo visas namo patalpas ir šilumą išlaiko gana ilgai. Vis dėlto, jei vasarnamyje laiką leidžiate ištisus metus arba paties medinio vasarnamio plotas yra gana didelis, vertėtų pagalvoti apie jo apšiltinimą. Tokiu atveju medinis namas taps ne tik gerokai sandaresnis, bet ir mažiau įšals žiemos metu.
Tinkamas medienos pasirinkimas - pusė darbo
Viena dažniausių priežasčių, kodėl būsto statyboms pasirenkama mediena, yra ne tik itin vertinamas medienos natūralumas, bet ir gerosios jos savybės, turinčios didelę įtaką namo šilumos izoliacijai. Todėl iš aukštos kokybės medienos pagaminti sodo namai jau savaime užtikrina puikų mikroklimatą - vasarą patalpose komfortiškai vėsu, o žiemą - šilta. Galima teigti, kad dažniausiai mūsų krašte visus metus gyventi tinkamų vasarnamių statyboms naudojama mediena - spygliuočių mediena: pušys, eglės, kedrai ar kedrinės pušys, maumedžiai.
Akivaizdu, jog dažnas šių medienos rūšių pasirinkimas yra labiausiai susijęs su pačių medžių gausa mūsų krašte, tačiau negalima ignoruoti ir specifinių jų savybių. Pavyzdžiui, eglės medieną palyginus su pušies mediena, ši pasižymi gerokai didesniu atsparumu temperatūrų skirtumams, todėl eglė ypač dažnai pasirenkama pastato konstrukcijų gamybai. Vis dėlto pušies mediena gerokai daugiau kvėpuoja, todėl pasižymi geresniu oro ir drėgmės pralaidumu, o specifinis jos tankis užtikrina geresnes mechanines savybes, kuriomis pasižymės medinis sodo namas.
Kalbant apie esminį šios temos aspektą - šilumos izoliaciją, iš eglės pagaminti sodo nameliai pasižymės bent 10 proc. geresne šilumos izoliacija nei iš pušies pagaminti medinukai. Toks pats vasarnamis, pagamintas iš maumedžio, bus net 25-30 proc. šaltesnis. Tiesa, jei stipriai netaupote statybų medžiagoms, vertėtų žinoti, jog raudonojo kanadietiško ir Sibiro kedro mediena anksčiau minėtas medžio rūšis savo izoliacinėmis savybėmis gerokai pranoksta. Dėka savo unikalios struktūros kedras ne tik ypač gerai sulaiko šilumą, bet ir valo patalpų orą bei jame esančius mikrobus. Šiai medienai taip pat būdingas labai mažas suspaudimo koeficientas, todėl ji praktiškai nepasiduoda išilginiam ir skersiniam sukimuisi ar suaižėjimui (trūkimams). Taigi, dėl ypač mažo tankio ir didelio oro kiekio medienos struktūroje, kedras pasižymi pačiais mažiausiais šilumos nuostoliais lyginant su kitomis medienos rūšimis.
Šiltinimo medžiagų palyginimas.
Renkantis, iš kokios rūšies medienos bus pagamintas jūsų sodo namas, verta žinoti ir tai jog, esant galimybei, svarbu atsižvelgti į medžių augimo vietą ir tai, kokiu metų laiku jie buvo nukirsti. Tai svarbu todėl, kad, priklausomai nuo to, kokiame miške - mišriame, tankiame, o gal pamiškėje ant kalnelio, pelkyne ar žemumoje - jie augo, dažniausiai skiriasi spygliuočių tankis ir sakuotumas. Tai, kur medžiai augo, svarbu ir pastato tvirtumui bei ilgaamžiškumui.
Reikėtų žinoti ir tai, kad žiemos kirtimo medis bus gerokai sausesnis, todėl, džiūstant jau surinktai konstrukcijai, greičiausiai išvengsite didesnių deformacijų, didelių įtrūkimų, o grybiniai ar medžio graužikų pažeidimai taps mažiau tikėtini.
Kaip užtikrinti kokybišką namelio izoliaciją?
Tam, kad sodo nameliai būti izoliuojami tinkamai, dar prieš pradedant šiltinimo darbus būtina susipažinti su keletu svarbių aspektų, padėsiančių užtikrinti aukščiausią darbų atlikimo kokybę.
- Visų pirma, svarbu žinoti, jog visus vasarnamio šiltinimo darbus yra rekomenduojama atlikti iš išorės, nes tokiu būdu mažėja ir jo sienų temperatūrinė apkrova - sienos temperatūra išlieka stabili visais metų laikais. Svarbu paminėti ir tai, kad medinuko šiltinimas iš vidaus nėra ypač praktiškas - norint gerai apšiltinti vidines, jau pastatyto namo sienas, labai dažnai tenka ardyti grindis, o, jei darbas atliekamas ne itin kokybiškai, šiltinimo metu atsiranda puiki terpė veistis graužikams ar pelėsiui.
- Antras svarbus dalykas, kurį svarbu suprasti renkantis medžiagas savo medinuko šiltinimo darbams - jų šilumos laidumo koeficiento svarba. Kuo mažesnis koeficientas, tuo mažiau šiltinimo medžiagų reikės, o laidumas ilgainiui atsilieps ir šildymo kaštams. Itin svarbu atsižvelgti ir į tai, kad šiltinimui naudojama medžiaga būtų laidi garams - „kvėpuotų“, jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, bei pati medžiaga pasižymėtų atsparumu mikroorganizmų veisimuisi.
- Trečias svarbus dalykas - prieš pradedant bet kokius izoliacijos darbus svarbu įvertinti tai, kad po statybų medinis sodo namas sės bent keletą metų. Taigi, tinkamai neapskaičiavus šio proceso, izoliacijai ir šiltinimui naudojamos medžiagos gali būti sugadintos, o darbus gali tekti atlikti iš naujo.
- Ketvirta - jei jūsų šiltinamas sodo namas nėra naujos statybos, dar prieš imantis bet kokiu vasarnamio izoliacijos darbų, pirmasis žingsnis visada turėtų būti kruopštus jo konstrukcijos patikrinimas - ar namelis neturi jokių struktūrinių pažeidimų. Kokybiškai šiuo atveju turėtų būti patikrinamos ne tik pastato sienos bei grindys, bet ir stogas.
Vertėtų žinoti, kad langams ir durims tenka net 25 proc., o kartais net ir 30 proc. šilumos nuostolių, todėl, investuodami į medinio namo sienų apšiltinimą, nenumokite ranka į langų ir durų bei lubų sandarumą. Neretai pasitaiko atvejų, kai sodo nameliai apšiltinami neatsižvelgiant į vietas, per kurias iš namo į lauką išeina didelis šilumos kiekis, o tai neleidžia užtikrinti maksimalios izoliacijos. Tačiau, net ir didelės investicijos į namo sienų šiltinimą ar efektyvias šildymo sistemas taps bevertės, jei neužtikrinsite visapusiško poilsio namo sandarumo.
Kokias šiltinimo medžiagas pasirinkti?
Prieš pradedant svarstyti šiltinimo darbus, vertėtų nusiteikti, kad namelio apšiltinimas tikrai nebus pigus ir greitai atliekamas darbas, o šiltinimo kokybei itin didelę reikšmę turės tai, kokias medžiagas pasirinksite. Bene populiariausias pasirinkimas kalbant apie medžiagas medinio namelio šiltinimui šiuo metu yra putų poliesteris. Šiuo būdu šiltinant medinius namus, specialios poliesterio plokštės yra tvirtinamos tiesiai prie medienos. Vis dėlto, nors dėl savo paprastumo šis metodas yra ypač populiarus, specialistų teigimu, tai nėra pasirinkimas, kuris užtikrins aukščiausią izoliacijos kokybę (dėl poliesterio medžiagos sandarumo trūkumo).
Dėl savo išskirtinės kokybės ir šilumos izoliacijai svarbaus elastingumo, būsto apšiltinimui ypač dažnai pasirenkamas ir poliuretanas. Izoliacija mineraline akmens vata galėtų būti dar vienas, geresnį rezultatą nei putų poliesteris leisiantis išgauti apšiltinimo metodas. Tačiau, svarbu atsižvelgti į tai, kad nusprendus pasirinkti akmens vatą, papildomai reikės polietileno plėvelės, kuri padėtų absorbuoti sienai kenksmingus vandens garus.
Kad ir kokį šiltinimo būdą ar medžiagą pasirinktumėte, svarbu atkreipti dėmesį į šilumos perdavimo U ir šiluminės varžos R koeficientus. Šilumos perdavimo kriterijus leis įvertinti šilumos izoliaciją arba šilumos kiekį, kuris gali prasiskverbti per izoliacinės medžiagos pertvarą. Kuo mažesnė U vertė, tuo mažiau šilumos prasiskverbs. Žvelgiant į šiluminės varžos koeficientą, kuo didesnis pasipriešinimas, tuo šiltesnė bus pertvara.
Pagrindinės šiltinimo medžiagos:
- Akmens vata arba mineralinė vata - puikus šilumos izoliatorius, kuris leidžia "kvėpuoti" sienoms.
- Poliuretanas - pasižymi dideliu elastingumu, ypač dėkingu šilumos izoliacijai.
- Pusiau standi polistireninio putplasčio plokštė (EPS) - pigesnė alternatyva, tačiau mažiau "kvėpuojanti" nei akmens vata.
- Ekovata - gaminama iš perdirbtos celiuliozės ir jos savybės tokios pačios, kaip natūralaus medžio.
Svarbu: Renkantis šiltinimo medžiagą, atkreipkite dėmesį, kad naudojama medžiaga būtų laidi garams, "kvėpuotų", jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, taip pat ji pasižymėtų atsparumu mikroorganizmų veisimuisi.
Izoliuoti sodo nameliai: kodėl svarbu šiltinti ne tik sienas?
Nors kalbant apie tai, kaip turėtų būti izoliuotas medinis sodo namas, dažniausiai pirmoji asociacija - gerai izoliuotos namelio sienos, tai nėra vienintelė namo dalis, kuria reikėtų pasirūpinti norint išlaikyti komfortišką klimatą pastato viduje.
Grindų apšiltinimas
Pirmiausiai, kaip vieną pagrindinių šalčio nameliuose priežasčių galima įvardinti šaltas grindis. Svarbu akcentuoti tai, kad šios problemos dažniausiai neišsprendžia ant grindų tiesiami kilimai, todėl, įrenginėjant medinio namelio grindis, visų pirma, reikėtų užtikrinti, kad šiltinimo proceso metu jose nesusidarytų „šalčio tiltelių“. Pavyzdžiui, šiltinimui naudojant poliuretaną, šiltinimo sluoksnis į sienas turi remtis užkildamas bent 10-15 cm.
Sodo nameliai, kurių grindys apšiltintos naudojant poliuretaną, pasižymi itin geromis izoliacijos savybėmis - ši medžiaga yra vienalytė, todėl jos nereikia papildomai sandarinti, be to ji puikiai sukimba su šiltinamu sluoksniu, todėl dažniausiai leidžia pasiekti gerokai didesnę šilumos izoliaciją nei kitos, šiltinimui naudojamos medžiagos.
Stogo apšiltinimas
Siekiant, kad ištisus metus gyventi tinkami sodo namai pasižymėtų komfortabilia temperatūra, ne mažiau svarbu - pasirūpinti kokybiška stogo izoliacija. Stogas - tai pastato dalis, sauganti patalpas nuo išorinių poveikių, tokių kaip karštis, šaltis ar lietus. Tačiau, neprižiūrimas ar nesandarus stogas dažniausiai sukelia vieną didžiausių šilumos nuostolių - šiltam pastato orui kylant į viršų, net 30 proc., o kartais ir daugiau šilumos energijos eikvojama per stogą. Bene dažniausiai stogo šiltinimui naudojama izoliacinė medžiaga yra mineralinė vata, kuri ne tik puikiai išlaiko šilumą mediniame name, bet ir leidžia gerokai sumažinti šilumos energijos sąnaudas.
Rasti patikimą būdą, kaip sustabdyti šilto oro nutekėjimą per stogą ir jo konstrukcijas - ypač svarbu. Kokybiškas stogo apšiltinimas neleis kartu su šiluma iš pastato išleisti jaukumo ir komforto.
Pastatų šiltinimas Nr7. Sienų armavimas SAKRET BAK
Langų ir durų izoliacija
Remiantis bendra statistika, medinuko izoliacija net 25-30% priklauso nuo to, ar namo durys ir langai yra izoliuoti tinkamai, todėl, norint, kad sodo namas būtų tinkamas gyventi ištisus metus, vertėtų investuoti ne tik į jo šildymą.
Jei nusprendėte restauruoti seną sodo namą išlaikant jo autentiką bei stilių, šilumą galite padidinti įstatydami storesnį langų stiklą. Gerą rezultatą garantuos ir tai, jei tose vietose, kur stiklas tvirtinamas prie lango rėmo, užtepsite specialų glaistą ar hermetiką, padidinantį lango izoliaciją. Jei lango įtrūkimai akivaizdžiai matomi plika akimi, juos galite užsandarinti naudodami vatą ar įvairaus tipo atraižas.
Gera izoliaciją turintys sodo nameliai pasižymi ir aukštomis durų izoliacinėmis savybėmis. Čia kalbama ne tik apie pagrindines lauko duris, bet ir visas duris, kurios ribojasi su šaltesnėmis patalpomis. Pagrindinė priemonė, kaip apšiltinti tokias duris - plyšių užsandarinimas. Jei šaltas oras į kambarį patenka pro durų apačią, prie jų taip pat galima pritvirtinti ir specialius, izoliaciją didinančius šepetėlius.
Kokią šildymo sistemą pasirinkti?
Nėra vieno geriausio būdo, kuris tiktų visų tipų namams, todėl atsakyti į klausimą, kuo turėtų būti šildomas medinis sodo namas, atsakyti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šildymo sistemos pasirinkimą gali lemti daugelis faktorių, todėl sodo nameliai gali būti šildomi įvairiais būdais: židiniu, elektriniu šildytuvu, kondicionieriumi, profesionalia šildymo sistema.
Pavyzdžiui, jei neplanuojate vasarnamiu naudotis kiaurus metus, neverta investuoti į pilną patalpų bei vandens šildymo sistemą, kurios atveju, norint išvengti vandens užšalimo radiatoriuose, visą žiemą privalėsite palaikyti maždaug 6-8° C temperatūrą. Ketinant namelį naudoti periodiškai, verta rinktis tokią šildymo sistemą, kuri nereikalauja didelių investicijų, tačiau užtikrina minimalius šildymo poreikius. Pavyzdžiui, elektrinis šildytuvas arba oro kondicionierius patalpas sušildo gana greitai ir efektyviai - vidutinėmis žiemos sąlygomis apšiltinto namo šildymui turėtų pakakti 70-80 W / m² galios prietaisų.
Tam, kad užtikrintumėte aukščiausio lygio elektrinio šildymo efektyvumą, šildytuvuose galite naudoti termostatus, leidžiančius automatiškai valdyti temperatūrą. Priklausomai nuo jutiklių užfiksuotos temperatūros, šildymas įsijungs arba išsijungs automatiškai. Tai skatina taupyti sąnaudas ir suefektyvinti sistemą.
Dar vienas, bene dažniausiai pasirenkamas šildymo variantas - židinys, kuris užtikrina efektyvų pastato sušildymą ir gali būti tik naudojamas pagal poreikį. Jei papildomai užtikrinsite šilumos paskirstymo sistemą visuose kambariuose - visa namą apšildysite gana greitai ir nebrangiai. Didžiausias minusas, kad, baigus kūrenti židinį patalpos gana greitai atvėsta, todėl, pasirinkus šį šildymo variantą, aukščiausio lygio pastato izoliacija - būtina.
Galiausiai, ieškantys ilgalaikėje perspektyvoje efektyviausio būdo, kuriuo galėtų būti šildomi sodo namai, turėtų gerai apsvarstyti profesionalią šildymo sistemą. Ji ne tik leis palaikyti norimą būsto temperatūrą bet kuriuo paros metu, bet ir užtikrins, jog visas namas bus šildomas tolygiai, įskaitant ir vandens sistemą, taip išvengiant jos užšalimo problemos žiemą.
Medinio namo apšiltinimas iš išorės.
Rąstinio namo apšiltinimo ypatumai
Rąstinį namą apšiltinti galima naudojant kelias medžiagas, kurios pasižymi tiek geromis šiluminėmis savybėmis, tiek ilgaamžiškumu.
Apšiltinimo medžiagų gamintojai, rekomenduodami savo medžiagas, turėtų pridėti užrašą „Prieš perkant pasitarti su rąstininku“, nes tai, kas galbūt tiktų senam rąstiniam namui renovuoti, netiks naujam. Naujas rąstinis namas sėda apie 3 metus, kartais - ir ilgiau. Sėda 4-6 proc. rąstinės sienos aukščio. Taigi priklijuotas polistirolas, putos ar kitos medžiagos būtų sugadintos.
Atgauti pinigų už sugadintas medžiagas nepavyks. Todėl geriau pirma pasitarti su rąstinių namų statytojais, o po to apšiltinti sienas. Jei jau nusipirkote šiltinimo medžiagas, o namas naujas, palaukite keletą metų, kol sės sienos.
Jei rąstinis namas senas, patarčiau neeksperimentuoti, o apšiltinti jį panaudojant polistireninį putplastį ir aptinkuoti dekoratyviniu tinku. Plokštės klijuojamos prie rąstų poliuretaniniais klijais. Tvirtinimo smeigių naudoti nebūtina. Polistireninio putplasčio plokštės tinkuojamos plonasluoksniu armuotu tinku, parenkant dekoratyvinio tinko spalvą. Tiek medienos, tiek polistireninio putplasčio kvėpavimo savybės yra tokios pačios. Vadinasi, abejonių dėl vadinamojo sienų kvėpavimo neturėtų kilti.
Kai kurie specialistai teigia, kad akmens vata neįmanoma kokybiškai apšiltinti nelygių rąstinio namo sienų, jos nesirenkama ir todėl, kad reikalinga garo izoliacinė plėvelė, kuri neleistų drėgnam orui iš namo vidaus pakliūti į vatą ir neleistų rąstų sienoms kvėpuoti, t. y. išleisti vidaus oro drėgmę į išorę.
Šiltinant rąstinį namą ekovata, svarbu žinoti, kad ji gaminama iš perdirbtos celiuliozės ir jos savybės tokios pačios, kaip natūralaus medžio. Tai reiškia, kad ekovatoje nesikaupia drėgmė, ji, kaip ir medis, „atiduoda“ drėgmę į aplinką. Siena, apšiltinta iš išorės ekovata, gali laisvai kvėpuoti, kaip ir gryno rąsto siena.
Ekovata šlapiai purškiama ant sienos, naudojant specialią įrangą, tik prieš tai reikia paruošti vertikalų karkasą pagal norimą dėti apšiltinimo ekovata storį. Tam dažniausiai naudojami mediniai 5x5 cm tašeliai. Atstumas tarp tašelių turi būti ne daugiau kaip 60 cm, o ekovatos storis dažniausiai būna 6-12 cm.