Iš Jameso Martino SJ knygos „Tarp dangaus ir džiaugsmo“ sužinome, jog rasti džiaugsmą skausmingais laikotarpiais pradedame nuo supratimo, kad tikras džiaugsmas yra įsišaknijęs Dieve.
Atgauti džiaugsmą galima labai lengvai - reikia tiesiog praktikuoti dėkingumą. Tai galima daryti pasitelkus šv. Ignaco Lojolos išpopuliarintą maldą, vadinamą sąžinės tyrimo malda.
Sąžinės tyrimo malda
Sąžinės tyrimas yra Dievo įsisąmoninimo malda, skirta pamatyti, kur Dievas jau veikia kasdieniame jūsų gyvenime. Tačiau mūsų aptarimo tikslais svarbiausias aspektas yra dėkingumas. Dėkingumas mums primena, net ir liūdesio laikotarpiais, mūsų gyvenime esančias Dievo dovanas ir gali vėl sugrąžinti tikėjimu paženklintą džiaugsmą.
Pirmas žingsnis - prisiminti dalykus, už kuriuos esate dėkingas. Tai nebūtinai turi būti pribloškiantys, gyvenimą keičiantys įvykiai, tiesiog prisiminkite paprastus, per dieną nutikusius dalykus: malonų draugo žodį, užbaigtą užduotį, šypseną sūnaus ar dukros veide. Šv. Ignacas mus kviečia skonėtis šiais dalykais, šitaip panyrant į dėkingumą, primenant sau visa, kas jūsų gyvenime yra šviesu.
Antra, apžvelkite dieną, stengdamiesi pamatyti, kur joje buvo Dievas, o kur galbūt Dievo nepastebėjote. Dažnai lengviau pamatyti Dievą praeityje, žvelgiant retrospektyviai, negu dabartyje. Ketvirta, prašykite atleidimo už bet kokias padarytas nuodėmes.
Tėvas Barry pastebėjo, kad tiems, kurie nori rasti dvasinį džiaugsmą išgyvendami liūdnus laikus, labai svarbūs prisiminimai. „Dažnai prašau sunkumus patiriančių žmonių kliautis Dievu ir pradėti nuo prisiminimų, − pasakojo jis. − Tamsiu laikotarpiu būname linkę pamiršti džiugų metą. Tad pirma pasistenkite prisiminti ką nors iš džiaugsmingo laikotarpio. Tuomet galbūt imsite suvokti, kad kartais jus apima Dievo ir džiaugsmo troškimas. Tačiau visų pirma reikia, kad būtumėte patyrę kokį nors gilų dvasinį džiaugsmą Dieve prieš liūdesio laikotarpį. Mane iš tikrųjų labai stebina žmonės, kurie yra dėkingi už baisius dalykus − alkoholizmą, depresiją, vėžį. Jie buvo nuklydę, ir šie sunkumai juos sugrąžino pas Dievą. Nenoriu pasakyti, kad Dievas „jiems tai davė“.
Konkrečiau, skonėjimasis tampa populiarus psichologų bendruomenėje. Psichologė Eileen Russell kalbėjo man, atliepdama tėvo Barry’o įžvalgą: „Skonėjimasis ir prisiminimas suteikia priėjimą prie tų jausmų ir galimybę jų pasisemti, kai yra sunku.“ Ji paaiškino, kad praeityje psichologai dažniau rašė apie nerimą, depresiją ir kitas sunkias emocines būsenas. Šiandien daugiau jų rašo apie tokias savybes kaip džiaugsmas ir pagarbi baimė. „Skonėjimasis“, viena iš šv. Ignaco mėgstamų praktikų, yra šių naujų tyrinėjimų dalis.
Humoras kaip kelias į džiaugsmą
Pradėkite rinkti laimingų ir juokingų prisiminimų kolekciją. Stenkitės prisiminti laimingų epizodų iš savo vaikystės, linksmų dalykų, atsitikusių namuose ir mokykloje, bendradarbių išdaigas arba juokingus atvejus. Užsiimti tokių branginamų nutikimų sąrašu yra naudinga, tad ir toliau dairykitės smagių potyrių savo sąrašui papildyti. Ieškokite konstruktyvaus ir pozityvaus humoro − ilgainiui pajusite jį teikiant didesnį pasitenkinimą nei neetiškas ar žeminantis humoras. Dažnai grįžkite prie savo sąrašo ir pasimėgaukite prisimindami laimingus laikus. Pasakokite juokingas savo patirtis draugams, − jie panorės daugiau dalytis džiaugsmu su jumis, ir šitaip visiems padaugės juoko.
Prajuokindami kitus ir paskatindami juoktis drauge, tampame vieni kitiems artimesni. Net jeigu pats nesugebate pasakoti juokų, galite iš jų juoktis. Jei nesugebate su humoru pakomentuoti gyvenimo absurdų ir kvailysčių ar net jų pastebėti, galite vertinti kitų žmonių humoristinį požiūrį. Kitaip tariant, kad pasimėgautumėte gyvenimo humoru, neprivalote pats pajuokauti.
Margaret Silf neseniai man sakė, kad bent kartą per metus jai reikia „juoko dozės“ „Turiu vieną pamišusią draugę, kuri priverčia mane juoktis, − sakė ji. − Panašu, kad tai veikia abipusiškai, todėl kiekvieną vasarą pasistengiame kartu išvykti atostogų „pasikrauti linksmumo“.
Neprivalote pajuokauti viešai ir būti profesionalus humoristas, kad įvertintumėte tai, kas gyvenime absurdiška, nedarnu ir apskritai juokinga. Būkite patenkinti tuo, kad atpažįstate ir vertinate komiškus įvykius patys sau vieni. Ar yra dalykų, kurie pakutena jūsų „juoko kaulelį“? Mėgaukitės jais! Matėte internete kokios nors smagios vaizdo medžiagos, kuri jus juokina? Pažiūrėkite ją vėl!
Taip pat neturite mėgautis juokais dėl to, kad tai juokai. Viena artimiausių mano draugių, Paula, tiesiog nesijuokia iš anekdotų. Ji pasakė: „Aš juos per daug analizuoju. Todėl kai pasakoji man anekdotą, aš jį „išardau“, apie jį mąstau, ir jis neatrodo toks juokingas.
Kartais jūsų pačių vargai ar bent jau jūsų reakcija į juos gali priversti jus juoktis. Ar kada nors bandėte sutirštinti savo bėdas? Išsakius savo bėdas garsiai, gali atsiskleisti neretai juokingi polinkio nuolat skųstis aspektai. Juokingus gyvenimo momentus puikiai vaizduoja komikai, situacijų ir kino komedijos. Tačiau kitas, mažiau žinomas būdas šlifuoti savo humoro jausmą - skaityti juokingas knygas.
Humoro jausmas priklauso nuo sugebėjimo pastebėti juokingus dalykus įprastuose. Tačiau net jei niekada netapsite pasaulinio garso komediantu, komiku ar rašytoju humoristu, kuo daugiau laiko praleisite su linksmais žmonėmis, tuo daugiau progų rasite džiugesiui kasdieniame gyvenime.
Kaip būti džiugesniu žmogumi
Pirma, prisiminkite, kad jūsų aplinka neapibrėžia jūsų. Vienas sunkiausių dalykų gyvenant džiaugsmo stokojančioje aplinkoje (namai, darbovietė, religinė bendruomenė) yra tas, kad galite palaipsniui imti manyti, jog (a) neturėtumėte būti džiugus, (b) iš prigimties nesate džiugus, nes patiriate labai mažai džiaugsmo, arba (c) pasaulis yra bedžiaugsmė vieta. Šiose situacijose svarbu sau priminti, kad (a) būti džiugiam yra priimtina, (b) iš tikrųjų jūs patiriate džiaugsmą kitose savo gyvenimo srityse, ir (c) pasaulyje esama džiaugsmo, nors jis gali būti anapus šių namų, darbovietės ar religinės bendruomenės.
Antra, pasistenkite prisiminti tuos dalykus, už kuriuos esate dėkingi. Vienas greičiausių būdų vėl pajusti tikėjimo turintį džiaugsmą yra išmokti dėkingumo. Jūsų darbo aplinka − apgailėtinas viršininkas ir niurgzlūs bendradarbiai? Galbūt galite prisiminti savo vaikus ir tai, kaip jie priverčia jus juoktis. Arba artėjančias atostogas. Arba pasidžiaugti, kad dar esate gyvas.
Trečia, mokykitės juoktis iš gyvenimo su kuo nors kitu. Jei atsidūrėte keblioje situacijoje, jei darbo ar namų aplinka niūri, raskite žmogų, su kuriuo galėtume iš visko lengvai pasijuokti. Nereikia šaipytis, tiesiog pasijuokite kartu iš savo problemų - turėsite šiek tiek poilsio ir bent laikinai jas pamiršite. Jau vien žinojimas, kad turite su kuo žaismingai pasikalbėti, suteikia atgaivos.
„Ar jie turi draugų, galinčių jiems padėti? − paklausė tėvas Barry, kai papasakojau apie keletą žmonių, niekaip nesugebančių išsiveržti iš užburto nesėkmių rato. - Išlikti džiugiam kartais būna labai sunku. Ypač, jei jūsų draugai turi humoro jausmą.