Kaip įsigyti valstybinės žemės Lietuvoje: išsamus gidas

Lietuvoje žemės įsigijimo iš valstybės procesas yra reglamentuotas įstatymais, todėl svarbu žinoti tam tikras procedūras ir sąlygas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip įsigyti valstybinę žemę, kokie yra pagrindiniai žingsniai ir ką reikia žinoti apie žemės nuomą.

Valstybinės žemės įsigijimo pagrindai

Valstybinė žemė yra parduodama fiziniams ir juridiniams asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą. Svarbu paminėti, kad valstybinės žemės negalima įsigyti bet kuriame vietovėje.

Prašymo pateikimas ir tolesni žingsniai

Jei norite įsigyti valstybinę žemę, procesas prasideda nuo prašymo pateikimo savivaldybei arba Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Pagrindiniai etapai:

1. Prašymo pateikimas.
2. Žemės vertinimas.
3. Pirkimo-pardavimo sutartis.
4. Žemės registro įrašai.

NŽT dabar sako visiškas nesąmones, nes jei jūs pateiksit prašymą laisva forma ir jiems bus nors vienas klaustukas- prašymą atmes ir tai gali tęstis laaaabai ilgai.

Žemės vertinimas ir kainos

Žemės kainos labai priklauso nuo vietovės ir paskirties. Svarbūs veiksniai:

• Žemės naudojimo paskirtis.
• Vietovė.

Skirtingos paskirties žemės kainos labai skiriasi. Pavyzdžiui:

• Žemės ūkio paskirties žemė.
• Gyvenamosios paskirties žemė.
• Komercinės paskirties žemė.

Taip pat svarbu atsižvelgti į:

• Turto vertinimą.
• Notarines paslaugas.
• Registracijos mokestį.

Valstybinės žemės nuoma

Į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) vis dažniau kreipiasi ūkininkai dėl iš Lietuvos įmonių gaunamų pasiūlymų išsinuomoti ar pirkti ūkininkų naudojamą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Ūkininkai domisi, ar galimas valstybinės žemės nuomos teisės perleidimas kitiems asmenims, ir kaip šį procesą reglamentuoja teisės aktai.

NŽT pažymi, kad fiziniai ar juridiniai asmenys negali jiems išnuomotų valstybinės žemės sklypų perleisti (parduoti ar išnuomoti) kitiems asmenims.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuoma remiasi teisės aktais, pagal kuriuos ją išsinuomoti gali Lietuvos ir kai kurie užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys bei kitos užsienio organizacijos, atitinkančios tam tikrus kriterijus. Valstybine žemės ūkio paskirties žeme ją išsinuomojęs fizinis ar juridinis asmuo gali naudotis nuomos sutartyje nustatytą laikotarpį.

Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Teisė nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę fiziniams ir juridiniams asmenims suteikiama valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytam nuomos terminui, bet ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui - terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.

Suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami pasirašius valstybinės žemės nuomos sutartį ir ją įregistravus Nekilnojamojo turto registre.

Taip pat prieš 3 mėnesius iki nuomos termino pabaigos asmuo gali teikti prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties atnaujinimo arba pratęsimo. Jeigu asmuo prašo nuomos sutartį atnaujinti, tokiu atveju pasirašoma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje nustatomas naujas nuomos terminas. Jeigu valstybinės žemės nuomininkas prašo nuomos sutartį pratęsti, sutartis pratęsiama tokiam nuomos terminui, koks yra nurodytas pakeitimo sutartyje.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartys gali būti nutraukiamos prieš terminą vienašališkai, kai nesilaikoma nuomos sutartyje nustatytų sąlygų. Nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, nuomos teisė išregistruojama ir pakeičiami Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, o valstybinės žemės sklypas grąžinamas į laisvos žemės fondą. Laisvos valstybinės žemės fondo žemė valdoma, naudojama ir disponuojama ja įstatymų nustatyta tvarka.

NŽT atkreipia dėmesį į tai, kad valstybinės žemės nuomą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės asmeniui, turinčiam teisę į valstybinės žemės sklypo ar jo dalies nuomą, perleisti šią jam priklausančią teisę kitam asmeniui.

Vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėmis, išnuomotų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų subnuoma negalima, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgesniam nei 5 metai laikotarpiui, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutarties projekte turi būti nurodyta, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo (t. y. NŽT) sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas.

Kaip minėta, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms.

Pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus be aukciono turi:

1. Fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti.
2. Juridiniai asmenys - žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
3. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

Teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi:

1. Asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, - šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Žemės ūkio paskirties žemės sklypai formuojami prie asmens nuosavybės teise turimų statinių, kurių paskirtis Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip žemės ūkio paskirties ir kurie reikalingi šiems statiniams pagal jų paskirtį eksploatuoti.
2. Asmeninio ūkio žemės naudotojai - jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus. Asmeninio ūkio naudotojai gali pirkti iš valstybės tik jiems pagal teisės aktus suteiktą ir jų pačių asmeninio ūkio poreikiams naudojamą asmeninio ūkio žemę. Žemė, kurios asmuo savo asmeninio ūkio poreikiams nenaudoja, neparduodama. Mirus asmeniui, kuriam buvo suteikta naudoti asmeninio ūkio žemė, teisę iš valstybės pirkti šią asmeninio ūkio žemę įgyja mirusiojo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Nustojus naudoti žemę asmeniniam ūkiui, laikytina, jog asmeninio ūkio žemės naudotojas - faktinis žemės nuomininkas - nenaudoja jam suteiktos valstybinės žemės pagal paskirtį, t. y. nenaudoja tam tikslui, kuriam ji yra suteikta. Tokiais atvejais NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas inicijuoja teisės naudotis asmeninio ūkio žeme nutraukimą. Taigi asmeninio ūkio žemės naudotojas nebetenka ir teisės ją iš valstybės nusipirkti.

3. Privačių žemės sklypų savininkai - tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha. Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.

Nuo šių metų privačių sklypų savininkai gali be aukcionų iš valstybės įsigyti iki 3 hektarų laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, įsiterpdami tarp nuosavybės teise valdomų sklypų. Kaip teigiama Žemės ūkio ministerijos pranešime, kol kas žemės savininkai be aukcionų gali įsigyti tik iki 1 hektaro laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės.

Tarpiniais ir turimais žemės plotais laikomi tie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, kurie negali suformuoti pagrįstos žemės ūkio paskirties žemės ribos ir mastelio. Žemės ūkio paskirties žemė, besiribojanti su keliais, nelaikoma įkyria ir todėl neparduodama lengvatinėmis sąlygomis (neparduodama aukcione).

Interpoliuotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus iš valstybės be aukciono gali įsigyti privatūs žemės savininkai, suformuotus Susisiekimo ministerijos vykdomame žemės reformos ir žemėtvarkos projekte arba suformuotus žemės formavimo ir pertvarkymo ar kitose erdvėse.

Jeigu įsiterpęs iki 3 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas ribojasi ne su vieno, o su kelių privačios žemės savininkų žemės sklypais, minėtus žemėtvarkos projektus ar kitus planavimo dokumentus rengiantis asmuo informuoja bendrą ribą su įsiterpusiu žemės plotu turinčius žemės sklypų savininkus apie planuojamą rengti projektą ir apie galimybę pirkti ar nuomoti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalį.

Išskyrus aukcionus, lengvatinėmis sąlygomis gali būti projektuojami ir parduodami tik sklypai, atitinkantys įsibrovėlių sampratą (neprieinami ir įsiterpę į kitus sklypus).

NŽT nurodė, kad per 6 mėnesius nuo žemės reformos ir žemėtvarkos projekto patvirtinimo dienos planuojama laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės intervencijos kadastro duomenų byla turi būti pateikta NŽT teritoriniam skyriui.

Lietuvos Respublikos teritorijos apskaitytų valstybinės žemės plotų erdvinių duomenų rinkinį NŽT užsakymu ir metodiškai vadovaujant parengė valstybės įmonė Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „Gis-Centras“. Rinkiniui sudaryti buvo panaudoti: georeferencinio pagrindo kadastro duomenys, Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenys, Lietuvos Respublikos registruotų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, Lietuvos Respublikos teritorijos apleistų žemių duomenų rinkinio ir kitų erdvinių duomenų rinkinių duomenys, taip pat NŽT turimi duomenys apie žemės sklypus, kurie nuosavybės ir (ar) dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise - NŽT, įskaitant šių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus bei sudarytų nuomos ar panaudos sutarčių trukmę.

Straipsnyje pateikta informacija yra rekomendacinio pobūdžio (parengta tinklaraštininkų), kiekvienu individualiu atveju būtina kreiptis į specialistus.

Nuo šių metų privačių žemės sklypų savininkai iš valstybės be aukciono gali pirkti iki 3 ha laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, įsiterpusius tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų. Iki šiol žemės savininkai be aukciono galėjo pirkti tik iki 1 ha įsiterpusius laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.

Įsiterpusiais ir galimais pirkti laisvos žemės plotais laikomi tokie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, kuriuose negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų.

Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.

Asmenys, turintys teisę pirkti iš valstybės tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius iki 3 ha laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, gali teikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniams skyriams pagal žemės buvimo vietą.

Žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kurie ribojasi su keliais, nelaikomi įsiterpusiais, todėl lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) neparduodami.

Įsiterpę tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, kuriuos privačių žemės sklypų savininkai be aukciono gali pirkti iš valstybės, formuojami rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kuriuos organizuoja ir vykdo NŽT, arba pačių piliečių organizuojamuose žemės sklypų formavimo-pertvarkymo ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose.

Jeigu įsiterpęs iki 3 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas ribojasi ne su vieno, o su kelių privačios žemės savininkų žemės sklypais, minėtus žemėtvarkos projektus ar kitus planavimo dokumentus rengiantis asmuo informuoja bendrą ribą su įsiterpusiu žemės plotu turinčius žemės sklypų savininkus apie planuojamą rengti projektą ir apie galimybę pirkti ar nuomoti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dalį. Ji nustatoma proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuri ribojasi su pageidaujamu įsigyti įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, ilgiui.

Žemėtvarkos projektuose, taip pat kituose teritorijų planavimo dokumentuose, tarp privačios žemės sklypų įsiterpę laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai projektuojami bei projektai įgyvendinami (suprojektuoti žemės sklypai ženklinami vietovėje, rengiama žemės sklypų kadastro duomenų byla) privačių asmenų lėšomis.

NŽT atkreipia dėmesį, kad suprojektuoto įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ploto kadastro duomenų byla NŽT teritoriniam skyriui turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo.

Svarbu: Straipsnyje pateikta informacija yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina kreiptis į specialistus.

Konsultacijos su žemėtvarkos specialistais gali padėti išvengti klaidų ir užtikrinti, kad prašymas būtų tinkamai parengtas.

Klausimas: Turime žemės sklypą, kuris ribojasi su valstybės žemės sklypu. Valstybinė žemė nėra suformuota, bet norime ją įsigyti arba išsinuomoti. Vieta - Vilniaus rajonas. Pastatų jokių ant jos nestatysime, norime padaryti "žalią zoną". Ar įmanoma taip padaryti be aukciono? O kur kreiptis dėl to? Nes NTŽ sakė rašyti prašymą laisva forma.

Komentarai: Norint be aukciono prisijungti valstybinės žemės plotą, valstybinės žemės plotas turi atitikti įsiterpusio žemės sklypo ar siauros juostos kriterijus. Tokiu atveju reikia parengti žemės sklypų ribų formavimo ir pertvarkymo projektą, kadastrinius matavimus prijungiamam plotui ir sudaryti pirkimo pardavimo sutartį su NŽT.

Jei valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, galimas variantas yra rašyti NŽT prašymą, kad leistu laikinai naudotis valstybine žeme. Tokiu atveju leidimas naudotis yra suteikiamas vieniems metams. Po metų prašymą naudotis valstybine žeme reikia teikti iš naujo.

Jūs nebijokit gyvo bendravimo. Susiraskit internete įmones, kurios daro žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ir nuvykit konsultuotis.

Prie ko čia aukcionai?

Paslaugų rinką analizuoja per kainos ir kokybės santykį, tiekėjo reputaciją ir rizikų valdymą. Siūlomi žingsniai, kaip palyginti kelis pasiūlymus, vertinti darbų technologiją ir medžiagų kilmę, numatyti papildomus darbus. Aptariami pažangūs užsakymo modeliai: fiksuota kaina, valandinis, mišrus. Pateikiami ginčų prevencijos metodai - aiškūs terminai, etapai, nuobaudos, kokybės tikrinimo taškai.

Valstybinės žemės nuomos ir pardavimo sąlygų palyginimas

tags: #kaip #nusipirkti #valstybines #zemes