Naujos Ignalinos atominės elektrinės statyba: Ar tai įmanoma?

Lietuvoje iki 2010 metų veikė sovietinė Ignalinos atominė elektrinė su rusiškais reaktoriais, ją uždaryti Lietuva įsipareigojo stojant į Europos Sąjungą. Vėliau vykęs referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos patyrė nesėkmę.

Ar Lietuvai reikalinga nauja atominė jėgainė? Ar tai utopija, ar realus projektas? Šiandien tai vienas svarbiausių klausimų, sprendžiant šalies energetinės nepriklausomybės dilemą.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymas: dabartinė situacija

VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) vyko išvažiuojamasis Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdis, skirtas įvertinti IAE eksploatavimo nutraukimo pažangą. Komisijos nariai domėjosi, dėl kokių priežasčių vėluojama atlikti tam tikrus darbus, numatytus Generaliniame eksploatavimo nutraukimo plane, ar nevėluos kritinio kelio projektai ir kt.

Vizito metu komisijos nariai lankėsi elektrinės saugomoje zonoje - reaktoriaus ir turbinų salėse, bloko valdymo skydo patalpose. Posėdžio dalyviai taip pat apsilankė panaudoto branduolinio kuro saugykloje, kurioje šiuo metu laikinai saugoma 190 konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru. Panaudoto kuro perkėlimas iš reaktorių į saugyklą buvo vienas svarbiausių eksploatavimo nutraukimo etapų, užbaigtas 2022 m. pabaigoje. Atlikus šį etapą, IAE buvo suteikta eksploatavimo nutraukimo licencija, leidžianti imtis sudėtingų reaktorių ir jų sistemų išmontavimo darbų.

L.Baužys: darbai įsibėgėja Nors IAE pastatai dar smarkiai nepasikeitė, jau išardyta 44 proc. jėgainės įrangos. Planuojama, kad darbai toliau vyks pagal grafiką. Per pastaruosius metus radioaktyviųjų atliekų apdorojimo tempai išaugo 88 proc. - dabar per metus perdirbama apie 8 tūkst. tonų. Tuo pačiu reikšmingai sumažėjo ir sąnaudos: jei 2021 m. tonos apdorojimas kainavo 9 tūkst. eurų, tai 2024 m. - 5 tūkst. eurų.

„Apie vėluojančius IAE išmontavimo darbus jau reikia pamiršti. Priešingai - išmontavimo darbai vyksta laiku, kasmet daugiau tvarkome istorinių radioaktyviųjų atliekų, lenkiame statinių griovimo grafiką ir pusmečiu anksčiau pradėjome svarbaus naujo paviršinio atliekyno statybas. Įmonės veiklos pažanga ir efektyvumas šiemet vykusiame derybų periode su Europos Komisija dėl naujo finansavimo laikotarpio 2028-2034 metams buvo lemiami argumentai gauti pritarimą reikiamam biudžetui, kuris turėtų būti 23 proc. didesnis nei dabar - 678 mln. Eur. Tęsdami darbus įsipareigojame ir naujai keliamiems tikslams bei pokyčiams, kad būtume dar efektyvesni“, - sakė IAE vadovas Linas Baužys.

Pasak L.Baužio, Ignalinos atominės elektrinės finansiniai rėmėjai tikisi, kad esami žmogiškieji ištekliai bus naudojami efektyviau, o vis daugiau darbų bus patikima išorės partneriams. Tam planuojama aktyviau vykdyti viešuosius pirkimus ir bendradarbiauti su rangovais iš Lietuvos ir užsienio. Šiuo metu įmonė kasmet paslaugų ir prekių įsigija už maždaug 70 mln. eurų, o ši suma ateityje turėtų augti.

„Spartinant išmontavimo darbus nuspręsta abu reaktorius išmontuoti lygiagrečiai vienu metu, pasitelkiant daugiau pajėgumų, o ne vieną po kito. Taip pat bus ankstinami megaprojekto pabaigoje numatyti darbai, t.y. anksčiau išmontuojami ar griaunami įrenginiai ir statiniai, kurie dar tarnauja išmontavimui, bet jų išlaikymas nėra efektyvus. Vienas tokių pavyzdžių - garsieji jėgainės kaminai, kurie ir toliau tarnauja kaip ventiliacijos vamzdžiai, bet tokie ventiliacijos pajėgumai jau nėra reikalingi, yra ekonomiškai nenaudingi, todėl ieškosim kitų optimalių sprendimų“, - pasakojo įmonės vadovas.

Ignalinos atominė elektrinė planuoja ventiliacijos vamzdžių ardymo darbus pradėti 2034 metais, o visos buvusios jėgainės teritorijos sutvarkymas turėtų būti baigtas iki 2050-ųjų.

Darbas nesibaigs ir po uždarymo Vis dėlto įmonės veikla nesibaigs dar ilgai - ji gali tęstis iki pat 2100 metų. Per šį laiką reikės perkelti atliekas iš laikinų saugyklų į galutinio saugojimo atliekynus, užtikrinti jų eksploataciją ir nuolatinę priežiūrą, kol jose laikomos radioaktyviosios atliekos taps saugios ir neberadioaktyvios. Pavyzdžiui, vieno šiuo metu veikiančio labai mažai radioaktyvių atliekų atliekyno priežiūra net po jo uždarymo truks dar apie šimtą metų.

Pasak L.Baužio, artimiausiu metu Ignalinos atominės elektrinės laukia vienas sudėtingiausių ir svarbiausių etapų. Šiuo metu jau pradėti darbai reaktorių zonose R1 ir R2, siekiant paruošti prieigą prie sudėtingiausios R3 zonos, kurioje yra reaktoriaus šerdys. Jų išmontavimas numatytas 2031 metais. Iki tol reikės pašalinti ir būgnų separatorius, o iki 2035-ųjų pastatyti naują grafito atliekų saugyklą. Be to, šiemet jau pradėta naujo paviršinio atliekyno, skirto mažai ir vidutiniškai radioaktyvioms atliekoms, statyba. Ją planuojama užbaigti iki 2028 metų pabaigos.

Finansiniai aspektai

IAE uždarymo kaštai didėja iki 4 mlrd. Pirmiausia, vien tik IAE eksploatavimo nutraukimo kaštai, kaip komiteto posėdyje teigė Energetikos ministerijos atstovai, sieks apie 4 mlrd. Europos Sąjunga šiam tikslui jau yra skyrusi 2,1 mlrd. eurų, šiuo metu su Europos Komisija deramasi dėl dar 680 mln. Likusi suma bus dengiama valstybės biudžeto lėšomis - iki 2026 m. tam buvo jau skirta apie 300 mln.

Tačiau patirtis rodo, kad nuo 2010 m. dalis IAE eksploatavimo nutraukimui skirtų lėšų buvo panaudota itin neatsakingai: projektų įgyvendinimas vėlavo penkerius metus, kilo nuolatiniai ginčai su IAE uždarymo projektų rangovu (NUKEM), įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba buvo pareikšti tuo metu IAE vadovavusiems ir kitiems atsakingiems asmenims.

Komiteto posėdyje taip pat paaiškėjo, kad kitam jėgainės uždarymo etapui, t. y. giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimui (statybos darbai planuojami 2050-2070 m.), pagal 2024 m. atliktus ekspertų skaičiavimus, reikės dar apie 7,1 mlrd. eurų (be PVM), nevertinant infliacijos bei papildomų kaštų. Visa ši suma, tikėtina, bus dengiama valstybės biudžeto lėšomis.

„Visgi, kyla klausimų, kodėl šis projektas nėra finansuojamas ES donorų lėšomis, nes būtent vykdant jų reikalavimą 2010 m. 2025 m. atliekyno įrengimui iš valstybės biudžeto skirta rekordinė - 51 mln. eurų suma , tokią pat sumą kasmet planuojama skirti ir 2026-2027 m. Tačiau Energetikos ministerija skaičiuoja, kad per metus reikėtų sukaupti kur kas didesnę - apie 120 mln. eurų sumą, taip pat atkreipė dėmesį, kad per 2020-2025 m. laikotarpį pavyko sukaupti tik 119 mln. Kaip matyti, kaupiant tokiu tempu po 24 metų, kai jau reikės pradėti giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno statybas, bus sukaupta tik apie 10 proc. jam įrengti reikalingų lėšų. Glumina tai, kad pagal ekspertų skaičiavimus, vien tik giluminio atliekyno vietos paieška ir tyrimai kainuos 521 mln.

Taip pat kelta klausimų, kodėl buvo pasirinktos net 77 galimos teritorijos 29 savivaldybėse, nes toks platus pasirinkimas ir galėjo lemti tokią didelę vietos atrinkimo kainą. Racionaliai vertinant, tinkama vieta atliekynui įrengti turėtų būti minimaliai nutolusi nuo uždaromos IAE ir saugomų atliekų, nes kitu atveju bus būtina užtikrinti dar ir itin svarbų procesą, t. y. saugų radioaktyvių atliekų transportavimą iki įrengto atliekyno.

Po ilgų diskusijų Energetikos ministerijos vadovybė galiausiai patvirtino, kad šiuo metu yra kalbama tik apie 2-3 galimas vietas giluminiam atliekynui įrengti, o tinkamos vietos atrinkimas bus pradėtas nuo Ignalinos r. savivaldybės ir planuojama, kad konkreti vieta bus parinkta iki 2026 m.

Įvertinęs IAE uždarymo ir giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimo projektų eigą bei šių projektų finansavimo perspektyvas ir atsižvelgdamas į situacijos svarbą, Audito komitetas kreipėsi į Vyriausybę ragindamas ją nedelsiant spręsti klausimą dėl giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimo tinkamo finansavimo. Taip pat buvo atkreiptas ir Valstybės kontrolės dėmesys, akcentuojant šios institucijos indėlį atliekant auditus šiose srityse.

Pasak jo, darbų eiga virto brangiu „procesu dėl proceso“, kurio realumas nebesuprantamas. Audito komiteto posėdyje jis išgirdo, kad tik IAE eksploatacijos nutraukimo kaštai sieks apie 4 mlrd. eurų. „Europos Sąjunga šiam tikslui jau yra skyrusi 2,1 mlrd. eurų, šiuo metu su Europos Komisija deramasi dėl dar 680 mln. eurų skyrimo. Likusi suma bus dengiama valstybės biudžeto lėšomis.

Pasak jo, uždarymas tapo aukso kasykla konsultantams ir rangovams, kurie suinteresuoti, kad procesas tęstųsi kuo ilgiau. Posėdžio metu paaiškėjo, kad IAE uždarymo ir radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo kaštai gerokai viršys 11 mlrd. eurų. Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius pabrėžė, kad faktiškai už tokią sumą Lietuva galėtų pastatyti naują atominę elektrinę, nes, remiantis kitų ES šalių patirtimi, naujos AE (pvz.: 1200 MW bendros galios) statybos kaštai, priklausomai nuo pasirinktos technologijos, projekto dydžio, statybos tempo, galėtų svyruoti apie panašią 11-12 mlrd.

Iki 2020-ųjų Lietuva gali pagaminti 15 proc. Naujos elektrinės blokas Lietuvai gali kainuoti 3-5 mlrd.

Ignalinos atominėje elektrinėje – demontavimo darbai: išvežti paskutiniai konteineriai su branduolin

Ignalinos atominės elektrinės statybos istorija

Ignalinos atominės elektrinės statybos buvo pats sudėtingiausias ir didžiausias statybų projektas mūsų Lietuvos teritorijoje. Pačiame elektrinės ir Visagino miesto statybos įkarštyje dirbo divizija - daugiau kaip 12 tūkst. karių.

„Kodėl filmuojant šiame objekte reikia „aprengti“ kameros stovą ir kaip elektrinės skalbykloje kasdien atsiranda dešimtys kilogramų kojinių? Ką apie atominės elektrinės atsiradimo aplinkybes pasakojo a. a. A. M. Brazauskas? Kokiomis sąlygomis darbininkai statė jėgainę?

Laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima žoiūrėti kiekvieną šeštadienį 11:30 val. „Mokslo sriuba“: kaip buvo statoma Ignalinos atominė elektrinė?

IAE eksploatavimo nutraukimo procese ypatingą svarbą turi senųjų radioaktyviųjų atliekų saugyklų tvarkymas. Šiuo atžvilgiu 2025 m. pusmečio planas kietųjų istorinių atliekų sutvarkymui viršytas 15 procentų, o lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai - išimta penktadaliu daugiau atliekų. Iš viso IAE teritorijoje esančiose laikinose saugyklose laikoma virš 27 tūkst. kub.

Per pastarąjį pusmetį didelis dėmesys buvo skiriamas ir branduolinės infrastruktūros modernizavimui. Pradėti naujos 110 kV skirstyklos bei dviejų elektros perdavimo linijų tiesimo darbai - jie užtikrins patikimą ir ilgalaikį elektros tiekimą ne tik IAE eksploatavimo nutraukimo laikotarpiu, bet ir tiems branduolinės energetikos objektams, kurie turės veikti po elektrinės uždarymo.

Tarp šių metų gairių - ir vienas sudėtingiausių etapų: R3 zonos išmontavimo bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo koncepcijos rengimas. Šiemet ženkliai pasistūmėta senų statinių griovimo darbuose - jau nugriauti visi keturi šiems metams numatyti pastatai, be to, gautas leidimas griauti dar vieną svarbų objektą pirmojo bloko teritorijoje.

Pirmasis pusmetis pažymėtas ir tarptautinio bendradarbiavimo pasiekimais. Liepą Romoje pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su Europos branduolinės energetikos bendrove „Newcleo“, numatantis pažangių technologijų plėtros galimybių Lietuvoje vertinimą. Be to, Europos Komisija pristatė pirmąjį daugiametės finansinės programos, skirtos IAE eksploatavimo nutraukimui 2028-2034 m. laikotarpiu, pasiūlymų paketą, kuris siekia 678 mln.

Pabrėžtina, kad 2025 metų Ignalinos atominės elektrinės viešųjų pirkimų biudžetas siekia daugiau kaip 65 mln. eurų. Už šią sumą įmonė rinkoje nuolat įsigyja prekių, paslaugų ir darbų, reikalingų eksploatavimo nutraukimo veikloms įgyvendinti. Viešųjų pirkimų plano įgyvendinimas ir laiku sudaromos sutartys - vienas iš įmonės metinių tikslų, o šio pusmečio įgyvendinimas siekia 76 proc. Be to, įmonė šiais metais įgyvendina organizacinės struktūros pokyčius, kurie orientuoti į veiklos efektyvinimą ir atitinka gerąją valdysenos praktiką. Nauja struktūra, kurios įsigaliojimas planuojamas 2025 m.

Per visą IAE eksploatavimo nutraukimo laikotarpį numatyta išmontuoti 180 tūkst. tonų įrangos ir jai priskiriamų medžiagų. Griovimo darbų mastas ir išmontuojamo betono kiekis iš viso sieks 1,7 mln. m3. Šiuo metu jau yra išmontuota 44 proc.

Minėtoms atliekoms tinkamai saugoti numatyti trys atliekynai: jau pastatytas ir pildomas trumpaamžių labai mažai radioaktyvių atliekų, iki 2028 m. planuojamas pastatyti naujas trumpaamžių mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų, iki 2070 m. ketinama įrengti giluminį atliekyną branduoliniam kurui ir kitoms ilgaamžėms radioaktyvioms atliekoms saugoti.

Šiandien vienas pagrindinių IAE tikslų - įgyvendinti neatidėliotino išmontavimo nutrauktos eksploatacijos atominės elektrinės darbus nepaliekant ateities kartoms nepagrįstos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo naštos. Įmonės misija - kurti švarią aplinką tvariai tvarkant branduolinės veiklos palikimą. Po elektrinės galutinio eksploatavimo ir išmontavimo darbų planuojama pastatyti ir iki 2080 m.

Kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas (KRATSK)

Su Ignalinos atominės elektrinės 2025 m. Projekto B2/3/4 tikslas - suprojektuoti ir pastatyti naują IAE kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą (KRATSK). Komplekse bus apdorojamos kietosios radioaktyviosios atliekos, kurios susidarė iki 2-ojo energijos bloko galutinio sustabdymo (2009 metų pabaigoje), ir atliekos, kurios susidaro nutraukiant IAE eksploataciją.

Projektą sudaro dvi savarankiškos dalys, įgyvendinamos vienu metu: B2 - Naujo kietųjų radioaktyviųjų atliekų išėmimo komplekso projektavimas ir statyba, B3/4 - Naujo kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso projektavimas ir statyba.

Pradėjus eksploatuoti naują kompleksą, IAE bus įdiegta nauja kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo sistema, atitinkanti visus naujausius Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos standartų ir TATENA rekomendacijų reikalavimus.

Pradėjus eksploatuoti naują KRATSK:
  • radioaktyviosios atliekos bus išimtos iš esamų laikinųjų saugyklų ir sutvarkytos;
  • KAIK (В2) skirtas kietųjų radioaktyviųjų atliekų išėmimui iš esamų laikinųjų saugyklų ir jų rūšiavimui;
  • labai mažo aktyvumo KRA, tinkamos saugoti paviršiniame kapinyne, bus supakuojamos ir transportuojamos į naują pastatytą B19-1 įrenginį laikinajam saugojimui.
  • mažo ir vidutinio aktyvumo KRA bus transportuojamos į B3/4 kompleksą tolimesniam apdorojimui;
  • KRA tvarkymas KATSK (B3/4) bus atliekamas pagal naują klasifikacijos sistemą;
  • po kietųjų radioaktyviųjų atliekų apdorojimo (smulkinimo, deginimo, tankinimo) KATSK bus formuojamos galutinės trumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumo atliekų pakuotės, kurios bus talpinamos trumpaamžių kietųjų atliekų saugykloje B4, ir vėliau transportuojamos į paviršinį atliekyną (B25 projektas) laidojimui.

Rangovas: NUKEM Technologies GmbH (Vokietija). Sutartis pasirašyta 2005 m. lapkričio 30 d.

Sutartinis perdavimo eksploatuoti terminas - 2009 m. gruodžio mėn.

Projektas finansuojamas Tarptautinio IAE eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas.

Projekto vertė: pradinė bendra sutarties kaina 120 mln Eur: B2 - 32,8 mln Eur ir B3/4 - 87,2 mln Eur. Dabartinė sutarties kaina - 196,8 mln Eur: B2 - 54,6 mln Eur ir B3/4 - 142,2 mln Eur.

Esama situacija (atnaujinta 2021-01-21)

KAIK (В2 projektas)

Išėmimo modulis 1 (IM1) buvo pradėtas eksploatuoti: 2017-06-08 buvo gauta licencija pramoniniam eksploatavimui (Nr. 16.1-93). IM1 įvedimas į eksploataciją pilnai užtikrina kietųjų mažo ir vidutinio aktyvumo atliekų, susidariusių po IAE išmontavimo, eksploatacinių atliekų ir išimamų ir laikinųjų saugyklų (pastatai 155 ir 155/1) KRA tvarkymą ir paruošimą laidojimui.

Išėmimo moduliuose 2 ir 3 (IM2; IM3) „karštieji“ bandymai buvo atlikti pagal suderintas su Reguliatoriumi „karštųjų“ bandymų programas naudojant radioaktyviąsias atliekas. Ataskaitos buvo paruoštuos ir suderintos su VATESI. Galutinė IM2 ir IM3 saugos analizės ataskaita buvo paruošta ir pateikta derinimui VATESI 2020 metų sausio mėnesį. Galutinė IM2 ir IM3 saugos analizės ataskaita buvo suderinta su Reguliatoriumi ir 2020-06-23 buvo gauta licencija pramoniniam eksploatavimui. IM2 ir IM2 įvedimas į pramoniniam eksploataciją pilnai užtikrina kietųjų mažo ir vidutinio aktyvumo atliekų, susidariusių po IAE išmontavimo, išimamų ir laikinųjų saugyklų (pastatai 157 ir 157/1) KRA tvarkymą ir paruošimą laidojimui.

KATSK (В3/4 projektas)

KATSK (B3/4) pilna apimtimi buvo atlikti „karštieji“ bandymai, naudojant radioaktyviąsias atliekas, pagal 3 su Reguliatoriumi suderintas programas. Darbų rezultatų ataskaitos buvo pateiktos VATESI, 2 ataskaitos buvo suderintos, pagal VATESI pastabas atnaujinta antroji deginimo įrenginio „karštųjų“ bandymų rezultatų ataskaitos versija yra derinama.

Norint užtikrinti saugų atliekų deginimo sistemos veikimą, buvo įsigyta paslauga, skirta modeliuoti išmetamų į aplinką teršalų kiekius.

Siekiant atlikti IAE išmontavimo procese susidarančių ilgaamžių ir trumpaamžių mažo ir vidutinio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų tvarkymo darbus, išplėstinė „karštųjų“ bandymų programa buvo suderinta su VATESI, tai leido atlikti darbus pagal išmontavimo projektus, PŠIR tvarkymo darbus ir kt., naudojant KATSK pajėgumus. Išplėstinė „karštųjų“ bandymų programa numato visų klasių (nuo A iki F) KRA tvarkymą. Po ataskaitų suderinimo, B3/4 Galutinė saugos analizės ataskaita bus baigta ir pateikta Reguliatoriui derinimui.

Projekto atlikimo termino pratęsimas susijęs su „karštųjų“ bandymų, atliekamų pagal atskiras „karštųjų“ bandymų programas, apimties didinimu ir papildomų darbų atlikimu.

Lietuvos energetikos ministerija: VAE Lietuvai turi kainuoti iki 6 mlrd.

Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, kuris praėjusią savaitę susitiko su „Newcleo“ atstovais, teigimu, tokių projektų įgyvendinimas nėra greitas, tačiau Lietuva neturėtų praleisti progos įvertinti tokių technologijų galimybes ateityje sumažinti panaudoto branduolinio kuro apimtis.

Nauja atominė jėgainė Lietuvoje: utopija ar realus projektas?

Nors IAE pastatai dar smarkiai nepasikeitė, jau išardyta 44 proc. jėgainės įrangos.

„Bendradarbiaudami su tarptautiniais partneriais, tokiais kaip „Newcleo“, ieškosime tvarių sprendimų Lietuvos energetikos sektoriaus pažangai”, - pranešime teigė L. Baužys.

Pasak L. Baužio, svarbiausi darbai vyksta pagal grafiką, o kai kur pavyksta juos atlikti greičiau. „Šio pusmečio progresas demonstruoja puikų pavyzdį, kaip laikantis aukščiausių saugumo standartų vis tik įmanoma ne tik laikytis plano, bet įveikti ir ekstra mylias. Paviršinio atliekyno statyba pradėta pusmečiu anksčiau, taip pat gautas leidimas labai mažai radioaktyvių atliekų atliekyno eksploatavimui, kietųjų istorinių atliekų sutvarkymo darbų atlikta daugiau nei buvo numatyta šiam pusmečiui, lenkiame senos infrastruktūros statinių griovimo grafiką, pradėti elektros skirstyklos ir perdavimo linijų modernizavimo darbai”, - vardija L. Baužys.

Įmonės vadovo teigimu, tarptautiniu lygmeniu taip pat žengtas svarbus žingsnis į priekį ir įmonės ateitį - pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su „Newcleo“, atveriantis pažangių branduolinių technologijų plėtros galimybes, o Europos Komisijos pasiūlyta 678 mln. eurų parama 2028-2034 metų laikotarpiui leis užtikrinti darbų tęstinumą.

tags: #kokia #butu #nauja #egnalinos #elenktrine #video