Teisės ir pareigos: medžių ir krūmų sodinimas šalia kaimyninio sklypo

Neretai pirmiausias klausimas, iškylantis nuosavo namo gyventojams užsiimant sodininkyste - kokiu atstumu nuo kaimynų tvoros galima sodinti krūmus ir vaismedžius? Štai išsamus gidas, padėsiantis suprasti taisykles ir išvengti nesutarimų su kaimynais.

Reglamentuojami atstumai

Medžių ir krūmų sodinimo atstumus nuo sklypo ribos reglamentuoja Statybos techninis reglamentas „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Jame nurodomi atstumai, kurių reikia laikytis nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos.

Kokie atstumai?

• Sodinant įvairius krūmus ir gyvatvores reikia laikytis ne mažiau, kaip 1 metro atstumo nuo ribų.
• Sodinant žemaūgius medžius, kurie išauga ne daugiau, kaip iki 3 metrų aukščio - mažiausiai 2 metrų atstumo.
• Visus kitus medžius sodinti galima ne mažesniu, kaip 3 metrų atstumu nuo kaimynų sklypo ribos ar gatvės raudonosios linijos.

Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. aukščio.

Lendančios šakos ir šaknys

Ko gero didžioji dalis kaimyniškųjų nesutarimų ir prasideda nuo ribų peržengimo - tiesiogine prasme. Kaimyno krūmas šakomis laužo tvorą, medžio šakos meta šešėlį ant jūsų daržo, ar, pernokus vaisiams, iš savo pievos tenka rankioti teisiškai kaimynui priklausančius supuvusius obuolius.

Ką daryti, jei kaimyno augalai trukdo?

Pagal Civilinio kodekso 4.42 straipsnį, žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo.

Taigi savavališkai pjaustyti kaimyno augalijos negalite - prieš tai vis dėlto reikia bandyti užmegzti kontaktą, ir bandyti susitarti gražiuoju. Neįspėjus apie ketinimus apipjaustyti kaimyno medžio šakas, galite nukentėti pats.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad teisė pjaustyti kaimyno augaliją nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą.

Kieno vaisiai?

Gera naujiena ta - jei į jūsų kiemą persisvėrusios gero vaismedžio šakos, ant tų šakių augantys vaisiai priklauso jums, o ne kaimynui, kuriam priklauso medis. Visais atvejais žemės sklypo savininkas įgyja nuosavybės teisę į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų šakų, esančių jo žemės sklype, ir į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių kitų augalų stiebų, šakų ir šaknų, esančių jo žemės sklype.

Kiti svarbūs atstumai

Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės numato:

• Nuo pastatų sienų (su langais) medžiai gali būti sodinami ne arčiau kaip 10 m, aukštesni kaip 2 m krūmai - 2,5 m atstumu, o nuo belangių sienų ir monolitinių tvorų atitinkamai 5 m ir 2,5 m atstumu.
• Nuo atraminių sienučių medžiai sodinami ne arčiau kaip 3 m, krūmai - 1 m atstumu.
• Nuo apšvietimo stulpų, kolonų ir atramų medžiai sodinami ne arčiau kaip 4 m atstumu.
• Nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų krūmai sodinami ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m - ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai - 3 m atstumu.
• Sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje sodinamos gyvatvorės turi būti ne aukštesnės kaip 1,3 m.

Mažiausias leidžiamas atstumas nuo pastatų ir statinių išorinių sienų be langų iki medžių kamienų (ašies) - 5 m, iki krūmų - 1,5 m; nuo pastatų sienų su langais - atitinkamai 10 m ir 1,5-2,5 m (kai krūmas aukštesnis nei 2 m), nuo gatvės važiuojamosios dalies, sutvirtintos kelkraščio juostos ar griovio briaunos krašto - atitinkamai 2 m ir 1 m; nuo šaligatvio, dviračių ir parko takų krašto - atitinkamai 0,75 ir 0,5 m. Nuo apšvietimo tinklo, troleibusų stulpų, kolonų, estakadų atramų mažiausias leidžiamas atstumas iki medžių - 4 m; nuo atraminių sienučių pado arba vidinės briaunos iki medžių - 3 m, krūmų - 1 m; nuo šlaitų, terasų ir kt. pado - atitinkamai 1 m ir 0,5 m.

Kai medžio laja platesnė nei 5 m, už kiekvieną papildomą lajos pločio metrą atstumas didinamas 0,5 m.

Sodininkų bendrijų įstatymas nustato vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimo tvarką mėgėjiško sodo teritorijoje:

• Aukštaūgiai medžiai (vaismedžiai), aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos.
• Žemaūgiai medžiai (vaismedžiai) iki 3 m aukščio sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos.
• Krūmai (vaiskrūmiai) sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.
• Sodiniai visais atvejais neturi daryti žalos kaimynų sklypo naudotojams.

Mažesniu atstumu jie gali būti sodinami esant rašytiniam kaimyninių sodo sklypų savininkų susitarimui.

Šlaito apsodinimas

Prieš pradedant augalų sodinimo darbus, pirmiausia šlaitas turi būti tvirtinamas, nelygu koks yra jo nuolydis ir grunto sudėtis. Dažnu atveju šlaitai būna tiesiog terasuojami, o terasavimui naudojamos įvairios medžiagos - medžio rąstai, įvairūs blokeliai, betoninės atraminės sienutės, akmenys, įvairios šlaitų tvirtinimo plokštės.

Tam, kad šlaite pasodinti augalai gerai augtų - reikalingas kokybiškas gruntas ir laistymas pietinėje ir rytinėje pusėse. Be šių dalykų neturėsite nuolat vešančio sodo ar dekoratyvinio apželdinimo.

Net jeigu sodinsite tokiu metu, nepamirškite gausiai prilaistyti augalų sodinimo duobes, o pasodinus augalą sodinimo vietą būtinai apipilkite sausu gruntu, negausiai užpilkite mulču.

Augalai šlaitui

Kiliminė daugiametė gėlė pavėsiui ir pusiau pavėsiui - viršūnžiedė pachisandra (Pachysandra terminalis). Geriausiai auga pusiau pavėsyje, o saulėtoje vietoje lapai pasidaro šviesesni, geltonesni.

Kiliminė daugiametė gėlė saulėtoms vietoms - aubretė (Aubrieta) - taisyklingai besiplečiantis visžalis augalas. Aubretės greitai sudaro visžalį kilimą, gerai žiemoja, pavasarį gausiai žydi. Nereiklios dirvai, tačiau jautresnės sausroms. Gerai auga ir saulėje ir pusiau pavėsyje.

Parenkant krūmus, išskirčiau karpytalapės stefanadros formą 'Crispa' (Stephanandra incisa 'Crispa'). Neaukštas, tankus krūmas, dailiai lenktomis šakomis ir dekoratyviais lapais. Labai dekoratyvi, ryškiai žalios spalvos, rudenį geltona ir oranžinė. Lapukai primena klevo lapus. Gerai auga saulėtose, pusiau šešėliuotose vietose, drėgnoje dirvoje.

tags: #teise #i #kaimyninio #sklypo #vaisius #ck