Ši knyga buvo sumanyta kaip prisiminimai, tačiau jau ne prisiminimai, o prisiminimų rinktinė, aptikti dokumentai.
Dažniausiai išliko vardai ir pavardės, rečiau - tik slapyvardžiai. Nepaminėtiems, šiems žmonėms grėsė visiška užmarštis. Kuo po to virto knyga? Jau ne vieni prisiminimai.
Knygos žanras jau aptartas. Ji vertinga, nes gindama Laisvę, tauta pasisako esanti tauta. Kuo po to virto knyga? Jau ne vieni prisiminimai.
Etninė Lietuvos gyventojų sudėtis 1970 m.
Graži 1944 m. vasara nedžiugino žmonių, nes į Rytus, iš kur artėjo frontas. Kas bus? Būgštavimai pasiteisino, nes buvo sustiprintas komunistinio režimo aparatas.
Prisiminimai apie pokario siaubą
Žmonės prisimena darbus, kai pasigirdo automatų šūviai. Per kaimus nuskriejo žinia: žudo vyrus! Tai darbavosi P. Vetrovo galvažudžiai.
Buvo nužudyti tėvas ir sūnus Čižauskai, Janušauskas su žentu, Kričena. Tai buvo nei partizanai, nei šauliai, nei vadinamieji buožės. Režimą įvedė divizija, prieš tai atsakančiai pasidarbavusi Čečėnijoje ir Ingušetijoje, iš gimtųjų vietų daugiau kaip pusę milijono čečėnų išžudė.
P.Vetrovas buvo apdovanotas Raudonosios vėliavos ordinu. Graikai, vokiečiai, armėnai ir kitų tautybių žmonės taip pat kentėjo. Enkavedistai pasklido po Lietuvą, tačiau kova truko ištisą dešimtmetį.
Kova už laisvę
Lietuvos garbę apgynė pokario partizanai, gynę laisvos Tėvynės viziją. Partizanų Tauro apygardoje, apie kurią pasakojama knygoje, buvo gal 7000.
Maskvos pasitikėjimą vykdant Kremliaus direktyvas, 1945 m. sukūrė Lietuvoje platų agentų tinklą, pradėjo masiškai verbuoti, šantažuoti, suiminėti ir kankinti Lietuvos žmones. Tai buvo pavojingos užmačios.
Partizanų būriai dar tik kūrėsi. Mikuckis susirado majorą Pyragių, kuris buvo gimęs 1913 m. JAV, Pensilvanijoje. 1941 m. baigė Kauno universiteto medicinos fakultetą. Veikė kadriniai saugumo agentai. Ryšininkais taip pat dirbo saugumiečiai.
Iš Aukštaitijos atvyko partizanų vadai Žalgiris ir Žaliaduonis. Naktį Rožytę pažadino kažkoks šurmulys. Šeimininkų kambaryje krata. Vadų čekistai nesuėmė, nes šie buvo atsargūs. Su enkavedistais susijęs brolis Juozas su Stasiu Treikausku juos supažindino su ponu Kęstučiu.
Atsiminimai apie pokario Lietuvos partizanų kovas
Tragedijos ir išdavystės
Bronė Leonavičiūtė-Jungaitienė prisimena, kaip 1944 m. tolstančio fronto šūviai vieną pavakarę atvedė į Marijampolės raj. Igliškėlių valsč. rusų kareivį. Tai padarė kažkokio baltaraiščio atvaryti čigonai.1944 m. ypatingojo būrio štabas pradėjo savo kruviną darbą. Žmonės buvo kankinami, o po to šaudomi ir užkasinėjami paupyje.Šaudė ne vieną dieną. Kaip į Šmulkščio kluoną rusai nusivarė civilį lietuvį ir uniformuotą vokietį. Ten juos sušaudė.
Šiandien, renkantis sodybą Stirniškių kaime, verta prisiminti šią istoriją ir pagerbti tuos, kurie kovojo už Lietuvos laisvę.
Atsiminimai apie pokario Lietuvos partizanų kovas
tags: #parduodama #sodyba #stirniskiu #kaime