Kaip sudaryti turto pelningumo analizės piramidę

Kiekvienos epochos svarbiausia problema buvo ir tebėra kuo išsamiau pažinti gamtos ir visuomenės reiškinius. Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti įmonės finansinę informaciją, ji suteikia galimybę tiksliau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus.

Verslo aplinkoje įmonės finansine būkle gali domėtis ne tik investuotojai ir kreditoriai, bet ir valdžios institucijos, žiniasklaida, konkurentų įmonės ir pan. Kiekvienas verslas, norėdamas išlikti konkurencinėje aplinkoje, susiduria su didesne ar mažesne rizika ir nė vienas verslininkas nėra tikras, kad jo veikla ir ateityje bus tęsiama, o jo siūlomos paslaugos ir toliau turės paklausą. Tačiau kiekvienas, norėdamas gauti didesnį pelną, yra priverstas susidurti ir su didesne rizika. Tą riziką reikia mokėti įvertinti, kad įmonė nepatirtų bankroto.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sudaryti turto pelningumo analizės piramidę, kokie rodikliai yra svarbūs ir kaip juos interpretuoti.

Finansinės analizės teoriniai aspektai

Plėtojantis rinkos ekonomikos sąlygoms Lietuvoje, svarbų vaidmenį vaidina finansų mokslo žinios bei ūkio subjektų finansinės būklės analitinis įvertinimas. Įmonių ūkinei - gamybinei, finansinei ir investicinei veiklai įvertinti naudojama gana daug santykinių rodiklių. Daugelis rodiklių tarpusavyje susiję, iš jų galima apskaičiuoti kitus rodiklius. Ekonominėje literatūroje sutinkamos įvairios santykinių rodiklių klasifikavimo į grupes sistemos, tie patys rodikliai įvairių autorių priskiriami skirtingoms grupėms arba skirtingai įvardijami.

Koeficientų analizė - tai bene labiausiai finansų analitikų naudojama technika. Koeficientas yra matematinis santykis tarp dviejų dydžių. Finansinių ataskaitų atveju tai yra santykis, apibūdinantis tam tikrą firmos veiklos sferą. Nors koeficientą suskaičiuoti paprasta, jį interpretuoti yra sunkiau. Reikia būti įsitikinus pradinių skaičių tikrumu.

Svarbu! Jei atskirų firmų koeficientai labai plačiai išsibarstę apie vidurkį, tai tos šakos vidurkis gali neatspindėti tipinės šakos firmos. Koeficientas gali skirtis nuo šakos koeficiento dėl kokių nors laikinų priežasčių. Infliacijos laikotarpiais sąskaitų balansų vertė ir tikroji rinkos vertė gali imti labai skirtis, todėl analizė neatspindės tikrosios padėties.

Įmonių ar organizacijų finansiniai rezultatai yra daugiareikšmė sąvoka ir, priklausomai nuo analizei skiriamų uždavinių, analitikai gali ją nevienodai interpretuoti. Prie ūkio subjektų finansinių rezultatų galima priskirti bendrąjį, veiklos, įprastinės veikos pelną, grynąjį pelną (nuostolį), pelno paskirstymo rezultatus ir pan.

Daugelis autorių pripažįsta, kad pelningumas - svarbiausias efektyvumo kriterijus ir pagrindinė veiklos tęstinumo sąlyga. Pelningumas siejamas su įmonės veiklos rizika, bankrotu ir prognozavimu. Jo dydis ne vienoje įmonėje priklauso nuo pardavimų apimties, parduotų prekių ir paslaugų savikainos, veiklos sąnaudų lygio, nerealizacinių finansinių rezultatų.

Rinkos ekonomikos sąlygomis, tiek praktikai, tiek mokslininkai ypatingą dėmesį skiria pelningumo rodiklių analizei, nes šie geriau parodo įmonės veiklos efektyvumą nei absoliuti jos pelno suma.

Pagrindinės pelningumo rodiklių grupės:

• Pardavimų pelningumas;
• Turto pelningumas;
• Kapitalo pelningumas.

Pardavimų pelningumo rodikliai

Teorijoje ir praktikoje naudojami keli pardavimų pelningumo rodikliai. Jie visi skaičiuojami naudojant pelno nuostolio ir ataskaitos duomenis. Iš lietuviškos pelno ir nuostolio ataskaitos galima apskaičiuoti šiuos pardavimų pelningumo rodiklius: bendrąjį, veiklos, finansinės ir investicinės veiklos, įprastinės veiklos ir grynąjį pardavimų pelningumą. Visi jie skaičiuojami tam tikros veiklos pelną dalijant iš pardavimų. Vakarų šalių autoriai dar skaičiuoja papildomus rodiklius atsižvelgdami į palūkanų išlaidas ir mokesčius. Be to, jie skaičiuoja dalinį pardavimų pelningumą. Šis rodiklis apskaičiuojamas bendrąjį pelną, atskaičius kintamas išlaidas, dalijant iš pardavimų sumos. Tačiau šio rodiklio iš lietuviškos atskaitomybės duomenų neįmanoma apskaičiuoti, reikia papildomos informacijos nors pats rodiklis yra informatyvus, parodantis pardavimų ribinį pelningumą.

Bendrasis pelningumas parodo pardavimų ribinį pelningumą, t.y. kiekvienam pardavimų litui tenkantį pelną prieš atskaitant veiklos sąnaudas.

Turto pelningumo rodikliai

Turto pelningumo rodikliai parodo turto panaudojimo efektyvumą. Pagal šios grupės rodiklius galima daryti išvadas apie vadovų sugebėjimą racionaliai panaudoti turtą. L. Bersntein turto pelningumo bendrą formulę išskaido į pardavimų pelningumo ir turto apyvartumo sandaugą.

Kiti autoriai pateikia panašią piramidės analizės schemą, tačiau pagrindinį pelningumo rodiklį vadina ne turto, o investuoto kapitalo (P. Sucher) arba kapitalo (R. Anthony), arba nuosavo kapitalo (A> Poppei) pelningumu.

Kaip rodo užsienio ekonomistų tyrimai, sertifikuotos finansinės analizės specialistai reikšmingiausiu rodikliu laiko pastovaus kapitalo pelningumą. J. Mackevičius ir kiti ekonomistai mano, kad atliekant pelningumo rodiklių analizė svarbu yra nustatyti pelningumo rodiklių kitimo tendencijas bei juos veikiančius veiksnius.

Du Ponto analizės metodika

Tokiai analizei gali būti naudojami įvairūs metodai, tačiau dabar Vakarų šalyse labiausiai paplitusi Du Ponto piramidės analizės metodika. Du Ponto analizės esmė - pelningumo rodiklių išskaidymas į naujus rodiklius, kurie parodo pagrindines pelningumo priežastis. Toks rodiklių išskaidymas padeda nustatyti, kokie veiksniai padidino ar sumažino pelningumą. Du Ponto modelio informacija gali būti naudojama kaip efektyvi priemonė, padedanti valdyti įmonės finansinius procesus, o ypač kritinius veiksnius.

Be įvairių pelningumų skaičiavimo, daroma ir veiksnių analizė, nulėmusių pelną. Vienas iš tokių analizės būdų yra pelno iš įprastinės įmonės veiklos detalizavimas pagal jį sudarančius elementus. Įprastinės veiklos pelną sudaro iš bendrojo pelno atėmus veiklos sąnaudas, pridėjus kitos veiklos pelną bei finansinės ir investicinės veiklos pelną.

Svarbiausią įprastinės veiklos pelno dalį sudaro bendrasis pelnas, nes jis susijęs su gamybinė ar paslaugų veikla ir turėtų įmonei duoti didžiausią naudą.

Pagrindiniai elementai, veikiantys pelną:

• Pardavimų apimtis - tarp pelno ir pardavimų apimties yra tiesioginis ryšys: didėjant parduotos produkcijos apimčiai ir esant nekintamiems kitiems veiksniams, pelnas didės, ir atvirkščiai - jeigu mažės parduotų prekių kiekis, tai mažės ir pelnas.
• Parduotos produkcijos kainos taip pat tiesiogiai veikia pelno pokytį.
• Parduotų prekių savikaina. Tarp jos ir pelno yra atvirkštinė priklausomybė.
• Struktūra ir asortimentas. Struktūros ir asortimento veiksnio tiesiogiai iš pelno apskaičiavimų nematyti.

Veiklos efektyvumo rodikliai

Efektyvumas suprantamas kaip racionalus lėšų gamybos procese cirkuliavimas, duodantis teigiamą gamybos rezultatą, t.y. greitą gamybos proceso ciklą, kurio metu ne tik sukuriamas pelnas, bet ir pinigų srautas, reikalingas gamybos proceso tęstinumui palaikyti.

Pagrindinis firmos vadovybės kompetencijos rodiklis yra efektyvus firmos turto valdymas. Kita santykinių rodiklių rūšis - tai turto valdymo santykiniai rodikliai.

Parodo, kaip efektyviai įmonė panaudoja turimą turtą realizacijos procesui užtikrinti, t.y. kiek kiekvienam turto litui tenka pardavimų.

Ilgalaikis turtas Parodo, kiek pajamų tenka kiekvienam ilgalaikio turto litui. Ilgalaikio turto apyvartumo rodiklio kitimą lemia tiek pardavimų, tiek ilgalaikio turto vertė. Manoma, kad mažiausias rodiklio kitimas labiau siejamas su pardavimų apimties kitimu, o didesnis rodiklio pasikeitimas dažniausiai priklauso nuo ilgalaikio turto vertės pasikeitimo.

Analizuojant ilgalaikio turto apyvartumo kitimą, tikslinga ištirti veiksnius, nulėmusius jo pagreitėjimą ar lėtėjimą. Taikant grandininių keitimo būdą, galima apskaičiuoti viso ilgalaikio turto ir jo elementų bei pardavimų pasikeitimo įtaką ilgalaikio turto elementų apyvartumo pagreitėjimui arba sulėtėjimui.

Ilgalaikio turto apyvartumas gali būti detalizuojamas pagal šio turto elementus. Tikslinga apskaičiuoti pastatų, statinių, įrengimų, transporto priemonių ir kitų ilgalaikio turto elementų apyvartumą.

UAB "Piramidė" finansinės analizės pavyzdys

Kiekvienos įmonės pagrindinis veikslo tikslas ir pagrindinė tęstinumo sąlyga - uždirbti kuo didesnį pelną. Pardavimų pelningumą atspindi tokie rodikliai: bendrasis pelningumas, veiklos pelningumas, įprastinės veiklos pelningumas ir grynasis pelningumas. Pardavimų pelningumo rodikliai geriausiai parodo įmonės veiklos efektyvumą įvairiuose etapuose.

3 paveiksle pavaizduota UAB “Piramidė” pardavimų, savikainos ir bendrojo pelno dinamika 2003 - 2004 metais, iš kurio matyti, kad įmonės bendrasis pelnas visą analizuojamą laikotarpį didėjo. Bendrasis pelnas nuo 2003 metų, palyginus su praėjusiais metais augo: 2003 metais - 35,36 proc. iki 348’068 Lt, 2004 metais - 44,67 proc. iki 503545 Lt. Bendrojo pelno augimą lėmė nuo 2003 metų augančios realizacijos apimtys, palyginus su praėjusiais metais. 2003 metais - 2,06 karto iki 2’443’520 Lt, 2004 metais - 75,61 proc. iki 4’291’193 Lt.

Didėjant pardavimų apimčiai, didėjo ir teikiamų paslaugų savikaina. Savikaina nuo 2003 metų išaugo: 2003 metais - 2,26 karto iki 2’095’452 Lt, 2004 metais - 80,76 proc. iki 3’787’648Lt.

6 lentelėje pavaizduota UAB “Piramidė” veiklos pelno dinamikos analizė 2001 - 2004 metais.

Kaip rodo 6 lentelės duomenis, UAB “Piramidė” 2003 - 2004 metais veikė stabiliai, tik 2003 metais pastebimas pelno mažėjimas 17’091 Lt. Vidutinis metinis absoliutus grynojo pelno prieaugis sudaro 30’660,33 Lt, t.y. vidutiniškai apie 145,80 proc. Augant pardavimų apimtims, savikainai ir veiklos sąnaudoms, kito ir pelningumo rodiklių reikšmės. Pelningumo rodiklių dinamika pavaizduota 4 paveiksle.

Bendrojo pelningumo rodiklis parodo, kiek pelno tenka vienam pardavimų litui ir ar pakankamas skirtumas tarp parduodamų prekių (paslaugų) kainų ir jų gamybos išlaidų. Kaip jau minėjome, nuo 2003 metų UAB “Piramidė” dirba pelningai, bendrojo pelningumo rodiklis kinta netolygiai, tačiau per analizuojamą laikotarpį buvo teigiamas. Kaip matyti iš 4 paveikslo, nuo 2003 metų įmonėje bendrojo pelningumo rodiklis pradėjo mažėti. 2003 metais šis rodiklis buvo 14,24 procentų, o 2004 metais - 11,73 proc. ¬¬¬ Taigi, nuo 2003 metų bendrasis pelnas iš 1 pardavimų litų pradėjo mažėti. 2003 metais jis buvo 0,14 Lt, o 2004 metais 0,12.

Veiklos pelningumas parodo įmonės sugebėjimą kontroliuoti veiklos sąnaudų formavimą. UAB “Pramidė” veiklos pelningumo rodikliai 2003 metais veiklos pelningumas nebesiekia 5 proc. ribos ir yra nepatenkinamas ( 2003 metais - 4,08 proc., o 2004 metais - 3,79 proc.). Galutinis kiekvienos verslo įmonės veiklos rezultatas yra grynasis pelnas arba nuostolis. Grynojo pelningumo rodiklis parodo įmonės veiklos galutinį pelningumą, nustato, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų litui. Pagal finansų analitikų rekomendacijas, jis turėtų būti ne mažesnis negu 5 proc. 2003 ir 2004 metais nesiekė 5 proc. ribos.

Atliekant šią analizę buvo laikomasi prielaidos, kad pardavimų pokyčius nulemia pardavimų apimtys, o ne kainų politika ir nagrinėjama dviejų veiksnių įtaka - pardavimų ir savikainos.

2003 - 2004 metais bendrojo pelno išaugimą 90’931 Lt arba bendrojo pelningumo sumažėjimą 7,48 punkto., įtakojo 1’847’673 Lt išaugusi pardavimų apimtis (bendrasis pelningumas padidėjo 36,92 punkto).

Iš 5 paveikslo matyti, kad UAB “Piramidė” akcinio kapitalo pelningumas 2003 - 2004 metais buvo tiesiogiai priklausomas nuo grynojo pelno, kadangi akcinis kapitalas nekito. 2004 metais įmonė padidino įstatinį kapitalą iki 100 tūkst. Lt ir tai labai paveikė akcinio kapitalo pelningumo rodiklį, kuris parodo kiek grynojo pelno uždirba vienas akcinio kapitalo litas. Akcinio kapitalo pelningumas per 2003 - 2004 metus kito netolygiai.

Naudojant nuosavo kapitalo pelningumo rodiklį pagal Du Ponto modelį. Pagal turto pelningumo rodiklių analizę galima spręsti apie vadovų sugebėjimą efektyviai valdyti turimą turtą, taip pat galima nustatyti veiksnius, įtakojančius turto pelningumo dinamiką skirtingais laikotarpiais.

Kaip matome, iš 6 pav. Bendrasis turto pelningumas parodo, kiekl grynojo pelno sukūrė vienas turto litas. Taigi 2004 metais bendras turto pelningumas buvo didesnis nei 2003 metais. Ilgalaikio turto pelningumas parodo, kiek grynojo pelno sukūrė vienas ilgalaikio turto litas. Taigi kaip matome 2004 metais ilgalaiksi turto pelningumas sukūrė 125,96%, o 2003 metais - 46,42%. Trumpalaikio turto pelningumo buvo beveik vienodas. Jis parodo, kiek grynojo pelno sukūrė vienas trumpalaikio turto litas.

Veiklos efektyvumo rodiklių analizė

Pagal veiklos efektyvumo rodiklius galime padaryti išvadas apie įmonės sugebėjimus valdyti turimus finansinius išteklius ir kontroliuoti sąnaudų judėjimą. Išlaidų lygio rodikliai parodo kaip taupiai įmonė naudoja turimus išteklius.

Kaip matyti iš 8 lentelės UAB “Piramidė” parduotų prekių savikaina 1 pardavimų litui analizuojamu laikotarpiu buvo pasiekusi pavojingą, tačiau dar nekritišką, ribą - 0,883 Lt, nes rinkos šalių įmonių veiklos praktika rodo, kad efektyviausia rodiklio reikšmė yra apie 0,5, o kritinė riba prasideda nuo 0,9. Parduotų prekių savikaina 1 pardavimų litui per analizuojamą laikotarpį svyravo tarp 0,858 ir 0,883.

Administracinių išlaidų lygis, kuris parodo kokia administracinių išlaidų yra naudojama pardavimų procese. Finansų analitikų nuomone, administracinės išlaidos neturėtų sudaryti daugiau kaip 10 - 15 proc. pardavimų apimties. UAB “Piramidė” administracinių išlaidų lygis analizuojamu laikotarpiu nepasiekė aukščiausios ribos t.y. 0,15. 2004 metus, palyginus su 2003 metais, - 0,023 punkto iki 0,079.

Gana didelę įtaką įmonės finansinei būklei daro turto apyvartumo rodikliai, kurie parodo kaip lėšos cirkuliuoja gamybos procese, kurio metu sukuriamas pelnas.

Trumpalaikio turto apyvartumas parodo, kiek vienas trumpalaikio turto litas sukuria pajamų arba kiek kartų trumpalaikis turtas yra panaudojamas gamybos procese. 2004 metais, palyginus su 2003 metais, trumpalaikio turto apyvartumas padidėjo daugiau kaip 2 kartus ir pasiekė didžiausią reikšmę per analizuojamą laikotarpį - 7,544, vadinasi vienas trumpalaikio turto litas sukūrė 7,544 lito pajamų.

tags: #kaip #padaryti #turto #pelningumo #analizes #piramide