Inžinerinių Statinių Pajamavimas Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami inžinerinių statinių pajamavimo klausimai Lietuvoje, įskaitant melioracijos teisės aktus, biologinio turto vertinimą ir fizinių asmenų mokestines prievoles.

Fizinių Asmenų Mokestinės Prievolės

Fiziniai asmenys moka mokestį nuo jų valdomų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės ir poilsio paskirties statinių ar patalpų, taip pat žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendros vertės dalies, viršijančios 150 tūkst. eurų (arba įstatyme nustatytais atvejais - 200 tūkst. eurų). Svarbu atkreipti dėmesį į du dalykus: už kokią kainą turtas įsigytas ir kiek laiko jis valdomas.

Jei turtas nuosavybėje išbuvo 10 metų ir daugiau, jį galima parduoti už bet kokią kainą ir nereikės mokėti jokių mokesčių. Tačiau, jei turtas išlaikytas mažiau nei 10 metų, reikia žiūrėti į įsigijimo ir pardavimo sumas: jei parduodama už tą pačią sumą, už kurią pirktas, mokesčių nebus. Jei parduodama už didesnę kainą, nei įsigyta, mokamas 15 proc. mokestis nuo skirtumo. Pavyzdžiui, pirkta už 15000 eurų, o parduodama už 20 000 eurų.

Yra išimtys dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, kai turtas valdomas trumpiau nei 10 metų ir kai tas turtas yra vienintelis, kuriame gyvenote.

Biologinio Turto Vertinimas

Biologinis turtas yra visi, jums arba jūsų įmonei priklausantys augalai bei gyvūnai. Tokio turto vertinimas nėra nauja paslauga, tačiau Lietuvoje jos populiarumas įgavo pagreitį visai neseniai.

Biologinio turto vertinimas (pajamavimas) yra rekomenduojamas ne tik ūkininkams, gyvulių augintojams, tam tikrų augalų kultūrų vystytojams, bet ir įvairaus kitokio tipo biologinio turto savininkams. Biologinį vertinimą galite pasirinkti atlikti dėl asmeninių priežasčių arba tuomet, kai tai įpareigoja atlikti teismo ar kitų instancijų pavedimai. Ūkininkams bei kitiems su augalais ar gyvūnija dirbantiems asmenims tai yra reikalinga paslauga, kai norite gauti finansinę paramą iš paramos fondų, finansinių ataskaitų sudarymui ar pirkimo - pardavimo sandorių metu.

Biologinis turtas apima:

• Gyvūnus
• Gyvulius
• Paukščius
• Žuvis
• Egzotinius gyvūnus, gyvulius arba egzotinius paukščius
• Augalus

Jei prireiktų įkeisti galvijų bandą, tokiu atveju rekomenduojama biologinio turto vertinimą užsakyti įmonėje, nes mes esame vertintojai, kuriuos pripažįsta visos kredito įstaigos. Šiuo metu rinkoje vis dar nėra daug vertinimo įmonių bei vertintojų, kurie specializuojasi šioje srityje, tačiau mes išsiskiriame savo metodika: nesunkiai atliksime tokią paslaugą. Biologinis vertinimas bus atliekamas bendrai nutartu laiku.

Turite klausimų dėl kainos ar norite užsakyti biologinio vertinimo paslaugas? Drąsiai susisiekite su mumis internetu ar tinklapyje nurodytais kontaktais.

Žemės Melioracija Lietuvoje

Šiame skyriuje aptariami žemės melioracijos klausimai Lietuvoje, įskaitant teisinį reglamentavimą, organizavimą, priežiūrą ir praktinius patarimus, kaip tinkamai melioruoti sklypą. Straipsnyje remiamasi LR įstatymais ir specialistų rekomendacijomis.

Melioracijos Teisinis Reglamentavimas

Melioracijos santykius Lietuvoje reglamentuoja specialus įstatymas, kuris nustato melioracijos statinių nuosavybės santykius, žemės savininkų ir kitų naudotojų teises bei pareigas, susijusias su melioracijos statinių statyba, naudojimu ir apsauga, taip pat melioracijos organizavimą, valdymą, projektavimą, ekspertizę, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą bei melioracijos finansavimo tvarką.

Žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius.

Žemės savininkai ar kiti naudotojai turi leisti statyti, prižiūrėti, remontuoti bei rekonstruoti jų žemėje melioracijos statinius, reikalingus kitų savininkų žemei melioruoti.

Melioracijos Organizavimas ir Valdymas

Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaita yra sudėtinė žemės informacinės sistemos dalis ir apima visumą žinių apie teisinę, geografinę ir ūkinę melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklę.

Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto, rekonstravimo darbus finansuoja valstybė. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė teikia finansinę paramą melioruotos žemės savininkams melioracijos statinių statybos, rekonstravimo, remonto ir priežiūros darbams atlikti.

Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstravimą dėl būtinumo statyti inžinerinius statinius, nesusijusius su žemės melioravimu, finansuoja inžinerinių statinių statytojai.

Praktiniai Patarimai Melioruojant Sklypą

Dauguma Lietuvos teritorijos yra melioruota, todėl perkant sklypą teks susidurti su rinktuvais ir/arba sausintuvais. Norint statyti sodybą, reikės tai įvertinti ir, jei reikia, rekonstruoti melioracijos linijas, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai.

Apsaugos zona nuo rinktuvo yra 15 m į abi puses nuo jo, tačiau jei tą įrenginį surasite, atkasite, sukoordinuosite, apsaugos zona mažinama ir yra 5 m nuo tinklo į abi puses. O jei vis tik tinklas ir po sukoordinavimo trukdo, reikalinga bus jį iškelti, apvesti aplink pastatą taip, kad jis ir toliau veiktų ir nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai.

Jeigu statybos metu pažeidžiate melioracijos trasas - jas reikia atstatyti, sutaisyti ir pan. Rajono savivaldybės ūkio skyrius arba architektūros skyrius turi visus duomenis apie ten esančius melioracijos vamzdžius - galite nuvykti ir pasiklausti - tiesiog jums reikia būti kažkaip susiję su sklypu (kažkokia teise ar įgaliojimą turėti).

Inžinerinių tinklų įrengimo darbai, kaip kanalizacija, vandentiekis, drenažas kartais nuvertinami, manant komunikacijos liks po žeme ir bus nematomos, ar tiesiog nesuprantant darbų kompleksiškumo. Tačiau netinkamai atlikus melioracijos darbus, sklype kaupiasi vanduo. Neįrengus pastato drenažo, drėgmė gadina pamatus, o netinkamai įrengus nuotekų sistemas, galima užteršti aplinką.

Renkantis paslaugų tiekėjus, įsitikinkite, ar jie turi kvalifikaciją įrodančias licencijas ir atestatus. Atestatus vykdyti kanalizacijos ir vandentiekio įrengimo darbus išduoda Statybos produkcijos sertifikavimo centras, o atestatus vykdyti melioracijos darbus - Žemės ūkio ministerija. Nelicencijuoti specialistai siūlo mažesnę kainą, bet pasekmės būna skaudžios - nekokybiškai atlikus darbus, kaupiasi drėgmė, vyksta pamatų erozija, atsiranda pelėsis, sklypas skęsta vandenyje.

Jei darbai atlikti kokybiškai, įmonė be licencijos negali sutvarkyti dokumentacijos ir priduoti objekto valdžios instancijoms. Youtube platformoje yra mokomųjų filmų, kur paprastai paaiškinama, kaip įrengti pamatus, melioruoti sklypą ir kt. Tačiau mėgėjai dažnai pasiklysta brėžiniuose, jei viršijamas leistinas nuokrypis, tenka keisti arba iš naujo tvirtinti projektą; jei tenka nuomotis įrengimus ar ekskavatorius, išauga darbų kaina, o išleidžiama ne mažiau, nei būtumėt sumokėję specialistams.

Prieš pradedant darbus, jie turi būti suderinti su savivaldybe - gauti leidimai vykdyti žemės kasimą, sumokėti mokesčiai už kelio dangos ardymą, darbai suderinti su elektros ir dujų tiekėjais.

Jei pastebite, kad po lietaus ar nutirpus sniegui, sklype užsilaiko vanduo, vadinasi, metas rekonstruoti nefunkcionuojančią melioracijos sistemą. Melioratorių paslaugų prireikia, kai dalijami, apjungiami ar performuojami sklypai. Melioracinis rinktuvas turi būti sklypo pakraštyje, o keičiant ribas, jis gali atsidurti sklypo centre, - tada, atliekant statybos darbus, yra rizika jį pažeisti.

Vietinio Drenažo Įrengimas

Viena vertus, kai kuriose mūsų gyvenamose vietose, pavyzdžiui, priemiesčiuose ar sodų bendrijų sklypuose, melioracijos taip ir nebuvo, o kai kur senas drenažas susidėvėjo ir nebeveikia. Ką daryti, jeigu tokioje vietoje įsigijome sodybą ar sodo sklypą, pasistatėme naujus namus ir norime tinkamai sutvarkyti aplinką, pasisodinti sodą ir dekoratyviųjų augalų, pasisėti veją, įsirengti gėlyną?

Kraštovaizdžio projektų vadovas Tautvydas GURSKAS pirmiausia pataria sklype sutvarkyti vandens režimą, t.y. įsirengti vietinį drenažą ir laistymo sistemą. Todėl veisiant sodą ar rengiantis sodinti dekoratyviuosius augalus, įrengti gėlynus pirmiausia būtina pasidomėti, kokiame gylyje yra gruntinis vanduo. Jis negali būti labai aukštai.

Ar sodyboje, sodo sklype drėgmės režimas tinkamas, gali parodyti ir mūsų veja. Žolė blogai auga per daug supuolusioje žemėje. Pernelyg didelė drėgmė skatina samanų veisimąsi. O ilgiau negu dvi savaites vejos paviršiuje stovintis vanduo žolę sunaikina.

Pasak jo, labai gerai, jeigu sklype yra nors nedidelis natūralus nuolydis, leidžiantis nubėgti vandens pertekliui. Tai ypač aktualu žiemą, kai dirva būna įšalusi ir joks drenažas neveikia. Natūralaus nuolydžio vandenį galima surinkti į tvenkinį ir vasarą juo laistyti augalus ir pan.

Vis dėlto vien natūralaus nuolydžio dažniausiai nepakanka. Sklype reikalingas ir drenažas, ypač jeigu gruntinis vanduo yra aukštai. Drenažas naudingiausias, kai gruntinis vanduo yra 0,6-1,2 m nuo žemės paviršiaus. Tai galima išsitirti pačiam. Žemės grąžtu reikia išgręžti apie 150 cm gylio skylę, į ją įkišti sausą medinį kuolą ir palikti. Kitą dieną ištraukę kuolą matysime: kokia jo dalis drėgna, tokiame gylyje yra gruntinis vanduo.

Vamzdžių Pasirinkimas

Dabar ūkio reikmenų prekybos centruose galima rasti įvairiausių drenažui skirtų vamzdžių. Pasak T. Gursko, paprasčiausi ir pigiausi yra pliki PVC vamzdžiai su skylutėmis. Tačiau jie naudojami tik tuomet, jeigu klojami į stambų žvyrą, nes kitaip tokius vamzdžius labai greitai užneša molio dalelės ir jie tiesiog užsikemša, nebeatlieka savo paskirties.

Drenažo vamzdžiai, kurių paviršius apjuostas geotekstile, tinka naudoti tik smėlingame grunte, nes jie, nors ir mažiau negu pliki, bet taip pat gali praleisti mažas molio daleles, kurios ilgainiui vėlgi užkemša visą sistemą.

Pasak T. Gursko, geriausi ir visais atvejais labiausiai tinkami yra drenažo vamzdžiai, kurių paviršius apjuostas kokosų pluoštu. Šie vamzdžiai brangiausi, palyginti su kitais, tačiau ilgaamžiai ir geriausiai „dirbantys“, jų neužkemša priesmėlio, priemolio, molio ir kitoks gruntas.

Sodybos sklype vietinio drenažo vamzdžiai paprastai klojami ne mažesniame kaip 60 cm gylyje. Po sunkiasvorio transporto važiuojamąja dalimi jie turi būti ne mažesniame kaip 1 m gylyje, kad nebūtų suspausti, suploti. Vamzdžių skersmenį, pasak T. Gursko, reikia skaičiuoti pagal sklypo dydį. Mažiems (iki 20-30 arų) sodo ar sodybos sklypams paprastai užtenka 50 mm skersmens drenažo vamzdžių. Kitu atveju pagrindinės magistralės gali būti iš 63, 100 mm skersmens vamzdžių, o šoninės - 50 mm.

Planuojant vietinės melioracijos sistemą pirmiausia numatoma, kur eis pagrindinė trasa, kur iš jos išbėgs susikaupęs vanduo. O į pagrindinę tranšėją eglutės principu suvedami drenažo grioveliai. Koks atstumas turi būti nuo vieno griovelio iki kito, priklauso nuo to, kokiame gylyje bus pakloti vamzdeliai.

Kaip Tinkamai Pakloti Drenažą?

Norint tinkamai pakloti drenažą, pirmiausia iškasami grioviai, kuriais eis tranšėjos, išlyginamas jų dugnas, užpilant apie 5 cm grunto be akmenų. Patikrinamas nuolydis. Tada klojamas drenažas ir ant vamzdžių pilamas labai laidus sluoksnis (apie 30-40 cm). Tam itin tinka ne didesnio kaip 32 mm skersmens skaldelė, smėlis ar smulkus žvyras. Netinka per daug stambios frakcijos žvyras, nes tuomet į akmenų tarpus vanduo suneša smulkias dirvos daleles, sistema prasčiau veikia ir pamažu užsikemša.

Kartais drenažo griovelių šonai aptiesiami geotekstile. Tokiu atveju vamzdelius galima užpilti ir stambesniu žvyru, nes smulkias dirvos daleles sulaikys geotekstilė. Toks drenažas, kai griovelių šonai iškloti minėta medžiaga, o vamzdeliai užpilti stambesniu žvyru, veikia greičiau, t.y. greičiau pašalinamas atsiradęs vandens perteklius. Todėl taip įrengtas drenažas tinka šlaitams ir kitoms vietoms, kuriose tam tikrais atvejais staiga atsiranda daug vandens ir jį reikia pašalinti.

Drenažo vamzdelius užpylus skaldos ar smulkaus žvyro sluoksniu, virš vamzdelių siekiančiu ne mažiau kaip 30 cm, ant jo pilamas įprastas gruntas, ir tik tuomet, sutvarkius žemę, visame sklype gali būti sėjama veja, sodinami augalai.

Požeminė vandens surinkimo sistema daroma, jei sodybos sklypas yra tokioje vietoje, iš kurios negalima išleisti drenaže surinkto vandens pertekliaus, taip pat nėra vietos atviram vandens telkiniui iškasti. Į tokį rezervuarą bėgs drenažo, taip pat ir paviršinis lietaus vanduo.

Paprasčiausias požeminis rezervuaras daromas taip: kasama 1,5-2 m gylio ir apie 1,5 m pločio duobė, o joje spirale susukamas drenažo vamzdis. Tarpai užpildomi žvyru, o paviršius - paprastomis žemėmis. Pasak T. Gursko, toks rezervuaras veikia efektyviai, nes vandens perteklius nubėga į požeminį gruntą.

Vietiniame požeminiame rezervuare surinktą vandenį dar galima panaudoti ir ūkinėms reikmėms. Vakarų Europos šalyse tai gana populiaru. Specialistai yra apskaičiavę, kad privačiuose gyventojų ūkiuose daugiausiai vandens prireikia naudojantis tualetu, skalbiant, plaunant automobilius, taip pat laistant veją ir sodą. Visais šiais atvejais visiškai nebūtina naudoti geriamojo vandens. Tam pakanka paprasto, pavyzdžiui, lietaus vandens.

Melioracijos Techninis Reglamentas

Melioracijos statinių statybos vietos ir aplinkos sąlygos apima klimatą, topografiją, inžinerinę geologiją, hidrogeologiją, hidrologiją, biologiją, ekologiją ir kt. Taip pat svarbus regiono ūkio plėtros mastas energetikos, susisiekimo, transporto apyvartos, pramonės, žemių drėkinimo bei sausinimo ir kt. aspektais.

Melioracijos statiniai projektuojami ir statomi norint sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, sudaryti racionaliai tvarkomą žemės valdą.

Vykdant statybos darbus, draudžiama užversti žeme ar statybinėmis medžiagomis bei jų atliekomis želdinius, požeminių inžinerinių tinklų šulinių (kamerų) dangčius, gaisrinius hidrantus, geodezijos ženklus, kitus įrenginius bei priešgaisrinius kelius, taip pat nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas ir jų apsaugos zonas.

Reikalavimai Grioviams ir Upėms

Griovių ir sureguliuotų upių planinė padėtis projektuojama 1:500 mastelio topografiniuose planuose. Parenkant griovių ir sureguliuotų upių vietas reikia atsižvelgti į esamus ar projektuojamus kelius, žemės naudotojų sklypų ribas, žemėveikslius, kitus objektus ir siekti, kad projektuojamas griovys ar sureguliuota upė nesudarytų žemės dirbimui nepatogių sklypų. Durpynuose griovių ir sureguliuotų upių trasos projektuotinos giliausiomis durpynų vietomis.

Grioviai ir sureguliuotos upės turi būti taip projektuojami, kad į juos negalėtų patekti teršalai iš teršiančių objektų. Jeigu griovio ar sureguliuotos upės trasa ne statmena keliui, tai geriau projektuoti įstrižą pralaidą negu kreivinti griovį ar sureguliuotą upę.

Reikia vengti griovių ir sureguliuotų upių dugno nuolydžių staigių pasikeitimų. Minimalus leistinas hidrauliškai neskaičiuojamų griovių ir sureguliuotų upių dugno nuolydis yra 0,5 ‰. Maksimalų leistiną dugno nuolydį sąlygoja esami gruntai ir jiems leistini vandens greičiai.

Griovių ir sureguliuotų upių šlaituose ir griovių ir sureguliuotų upių apsaugos zonose augantys medžiai ir krūmai turi būti šalinami (pjaunant ne aukščiau kaip 5 cm nuo žemės paviršiaus lygiagrečiai šlaitui). Vandens gyliai bei greičiai hidrauliniu skaičiavimu turi būti nustatyti ties kiekvieno griovio ir sureguliuotos upės ruožo pradžia ir pabaiga ir slūgio bei patvankos zonose kas 10-100 m.

Drenažo Įrengimo Reikalavimai

Drenažas rengiamas vandens lygiui dirvoje pažeminti iki projektinės sausinimo normos. Žemės ūkio paskirties žemėms sausinti paprastai taikomas horizontalusis drenažas. Lygaus arba švelniai banguoto reljefo plotuose projektuojamas sisteminis drenažas, kurį sudaro lygiagrečiai suklotų drenų - sausintuvų tinklas.

Drenažo rinktuvams dažniausiai naudojami gofruoti perforuoti 75-200 mm išorės arba 65-180 mm (skylučių plotas) vidaus ir atskirais atvejais didesnio skersmens vamzdžiai apvynioti filtruojančia apsaugine medžiaga. Plastikiniai vamzdžiai bei jų montavimo fasoninės dalys: balninės atšakos, trišakiai, alkūnės, perėjimai, sujungimo movos, antgaliai, sujungimo vamzdžiai ir kt.

Nuo paliekamų arba numatomų pasodinti želdinių rinktuvai atitraukiami ne mažiau kaip 15 m. Jei toks atitraukimas negalimas arba ekonomiškai nepriimtinas, rinktuvas ties želdiniais projektuojamas iš neperforuotų vamzdžių.

Drenažo šuliniai (kurių žiedinis standumas ne mažesnis kaip 4 kN) rinktuvuose projektuojami: sudėtinguose drenažo rinktuvų mazguose, drenažo rinktuvams praplauti, kertant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Drenažo šuliniai rinktuvuose, esant reikalui, gali būti projektuojami ant žemės savininkų ar kitų naudotojų žemės sklypų ribų.

Drenažo rinktuvų gylis turi būti toks, kad būtų garantuotas normalus sausintuvų gylis. Reikiamas rinktuvų gylis durpynuose priimamas, įvertinant būsimą durpyno suslūgimą.

Sausintuvų Įrengimo Reikalavimai

Normaliomis sąlygomis tarp griovio briaunos ir sausintuvo paliekamas toks pat atstumas kaip ir tarp sausintuvų. Kai dvi sausintuvų eilės remiasi galais, tarp sausintuvų galų paliekama ne daugiau kaip 1/8 apskaičiuoto atstumo tarp sausintuvų. Optimalus sausintuvų ilgis 100-150 m, o nuolydis - 0,8%.

Mineraliniuose (molio, priemolio ir priesmėlio) dirvožemiuose normaliose sąlygose sausintuvams taikomi ≥ 50 mm vidaus skersmens gofruoti perforuoti apvynioti filtruojančia medžiaga plastikiniai vamzdžiai. Sausintuvus užpilti smėlio-žvyro mišiniu (kf ≥3 m/d) sluoksnio storiu (nuo vamzdžio viršaus) ≥ 10 cm.

tags: #kaip #pajamuoti #inzinerinius #statinius