Kaip papuošti sodybą gėlėmis: tradicijos ir modernūs sprendimai

Jei jau įsigijote sodybą kaime, tai ir jos puošyba neturėtų tapti labai miestietiška. Žodžiu, apie tai pagalvoti pats metas, nes ruduo - geras laikas sodinti daugiametės ir dvimetes gėles, o taip pat krūmus. Tokių darželių kaimo vietovėse galėtų būti daugiau ir mūsų dienomis.

Rugpjūčio 15 d. Rumšiškių liaudies buities etnografiniame muziejuje - Žolinė. Saulė kaitina kaip pašėlusi. Aplink etnografines sodybas kad ir ištroškę, bet atkakliai plieskia augalai, kurių pilni etnografiniai darželiai. Netrūksta nei spalvų, nei kvapų.

Tradiciniai gėlių darželiai skirtinguose Lietuvos regionuose

Kiekvienas Lietuvos regionas turi savitas gėlių darželių puoselėjimo tradicijas, kurios atspindi vietos kultūrą ir gamtos ypatumus.

Aukštaitija

Kiekvienoje Aukštaitijos sodyboje buvo gėlių darželis, kuris buvo sodinamas dėl grožio. Pagal darželį buvo sprendžiama ir kokia gaspadinė: jei gėlių darželis prastas, tai ir šeimininkė nedarbšti. Gėlių darželis buvo ypač svarbus mergaitėms. Jei šeimoje būdavo dukterų, tai jos jau nuo 10-12 metų perimdavo darželio tvarkymą iš mamos. Vėliau merginos išeidamos iš namų pasiimdavo kartu ir sodinamų gėlių, kurias vėliau labai saugodavo. Be to, gėlių reikėjo ir tradicijomis išlaikyti, ir vaistams. Aukštaitės gėlių darželį paprastai rengdavo prie gyvenamo jo namo , lysvelės dažniausiai būdavo apskritos, jas vadino lovelėmis. Tik Rytų Aukštaitijoje lysveles darė keturkampas ir vadino eželėmis.

Lysvelių kraštus apdėdavo akmenukais ir paprastai juos baltindavo. Kartais tvirtindavo velėna, augalais, karklų vytelėmis. Aukštaitėms svarbiausiai buvo ne augalų grožis, o kvapas ir vaistingumas. Bijūnai (Paeonia L.) sodino dėl puošnių kvapių didelių žiedų. Ypač buvo vertinamos anktyvos raudonais žiedais žydinčios pivonijos. Ir tai buvo ta gėlė, kuria niekas nenorėjo dalintis. Diemedis (Artemisia abrotanum L.) - aromatingas puskrūmis. Plunksnalapes rudbekijas (Rudbeckia laciniata L.) dar vadintas geltonaisiais jurginais sodino prie tvoros ir namo kampuose. Dviragės leukonijos (Matthiola bicornis DC.) žinomos naktinukų pavadinimu buvo sodinamos dėl kvepiančių vakarais žiedų svaigumo. Kvapioji razeta (Reseda odorata L.) - mylimiausia ir garbingiausia gėlė dėl žiedų kvapo ir ilgo žydėjimo.

Dzūkija

Vos tik vyrai suręsdavo pirkią, tuoj dzūkės šalia jo sodindavo gėlių darželį. Sakydavo, kad jeigu prieš pirkią nėra gėlių darželio, tai reiškia jau niekas tokioje pirkioje ir negyvena. Darželį suskubdavo sodinti dėl gražumo, linksmumo ir pasidžiaugimo. Jis turėjo būti tvarkingas ir apravėtas. Daugeli augalų iš dzūkių darželių buvo vartojami vaistams, o taip pat apeigoms.

Dzūkijoje žemės sausos, nederlingos, smėlis, tad dažnai lysvelių visai nekasė - sodino gėles palaidai, o jei kasė tai dažniausiai keturkampes. Didesnę gėlių lysvę vadino ažuogana, mažesnę - ažuoganėles, ažuoganaite. Lysvelių kraštus tvirtino akmenukais, raudonų plytų kampais, bežievėmis karklų vytelėmis ar apvelėnuodavo. Vaistinės balzamitos (Tanacetum balsamita L.) buvo auginamos dėl kvapnių ir vaistingų lapų. Balzamitų lapus dėjo ant vočių, žaizdų, arbatą gėrė nuo moteriškų ligų. Bijūnai (Paeonia L.) sodino dėl puošnių kvapių didelių žiedų ir dėl to, kad taip pat buvo laikomi vaistu. Raudoni pinavijų žiedai buvo laikomi pagrindiniu vaistu vaikams nuo išgąsčio, kai jie šokinėja per miegus ar tiesiog neramiai miega. Dėl to vaikams ne tik duodavo žiedlapių arbatos, bet ir prausė vaikus žiedų nuovire. Arba prieš naktį, kur vaikai miega, parūkė: į skardą pridėavo karštų anglų, o ant viršaus užmesdavo žiedų, kad šie lengvai smilktų.

Diemedis (Artemisia abrotanum L.) - aromatingas puskrūmis, kurį dzūkės augino dėl kvepiančių sidabriškų lapelių. Jų arbatą gėrė dėl ramumo, nuo gyvatės įkandimo, nuo plaukų slinkimo. Žalioji rūta (Ruta graveolens L.) buvo reikalinga tradicijų apeigoms puoselėti: Pirmajai Komunijai, vestuvėms, laidotuvėms. Mėtos (Mentha L.) irgi puošė dažną darželį. Pievines pilnavidures kraujažoles (Achillea ptarmica var. multiplex haimerl.) vadino čysčiumi. Tai buvo viena pagrindinių gėlių ne tik dėl baltų žiedelių, bet ir dėl vaistingumo.Baltosios driekanos (Bryonia alba L.) - tai daugiamečiai, žoliniai, vijokliniai, vaistiniai augalai. Jie nuodingi, bet dzūkės turėjo ir su jais gydymosi receptų.

Suvalkija

Darželis buvo ir kiekvienoje suvalkiečio sodyboje. Miestelių gyventojau darželius rengė tarp gyvenamojo namo ir gatvės, kad visi matytų, koks jis yra gražus. Kaimuose, vienkiemiuose darželius rengė į kiemo pusę, kad grožėtis galėtų šeima. Darželių plotas buvo įvairus: vieni jį įrengdavo per visą namo plotą, abipus priengio, kiti - vienoje prieangiopusėje, treti „L“formos: vienoje prieangio pusėje ir iš namo galo.

Suvalkijoje darželių pakraščiuose sukasdavo pailgas lysveles, o viduryje - keturkampes arba apvalias. Tarpukariu buvo populiarios rombo ir širdelės pavidalo lysvelės. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, sukasdavo lysveles ir Lietuvos valstybingumo ženklų formos: Gedimino stulpus, šaulių ženklą. Lysvelių kraštus tvirtino akmenukais, augalais, pusplytėmis, velėnomis, karklų lankeliais. Nors buvo šeimininkių, kurios kraštus irgi apsodindavo tik gėlėmis.

Žemaitija

Žematijoje sakydavo, kad sodyba be darželio kaip putra be druskos. Net elgetos sakydavę; jei nėra darželio, nėra ir gero žmogaus. Jis buvo visų namų garbė, nors jį globojo išskirtinai tik moterys. Ypač gėlių darželį mylėjo margaitės. Jis buvo jų „visas kraitis“. Žemaitės darželį sodindavo į kiemo pusę, kad būtų gražu į jį žiūrėti kasdienos darbus dirbant. Bet jei toji pusė buvo šiaurinė, tai sodindavo ir į priešingą. Darželio plotas paprastai nebūdavo didelis , o planas nebuvo įmantrus. Pagal tvorelę sukasdavo pailgas lyveles, o viduryje - daugiausiai keturkampes.

Tarpukariu darė širdies, rombo, trikampio lysveles, o džiaugdamiesi atgauta Nepriklausosomybe, formavo ir Lietuvos valstybingumo ženklų formos lysveles. Lysvelių kraštus žemaitės tvirtindavo akmenukais, kartais velėna, o kartais ir vytelių lankeliais. Kartais pasitaikydavo ir baltais narcizais apsodintų kraštelių, kas atrodydavo labai gražus, tarsi ištiestos drobės. Darželiuose dažniausiai žemaitės augindavo žiemines gėles, kad jų nereikėtų iš naujo sėti kas pavasarį. Šios gėlės kartojasi kaip ir iki šiol išvardintuose kituose etnografiniuose regionuose.

Populiariausios gėlės sodybų darželiuose

Skirtinguose Lietuvos regionuose žmonės augino panašias gėles, kurios buvo vertinamos dėl grožio, kvapo ir vaistinių savybių.

Daugiametės gėlės

• Daugiametės flioksai (Phlox Paniculata L.)
• Kartieji kiečiai (Artemisia absinthium L.)
• Rūtos (Ruta graveolens L.)
• Paprastieji sinavadai (Aquilegia vulgaris L.)
• Plunksnalapes rudbekijas (Rudbeckia laciniata L.)

Vienmetės gėlės

• Kininiai ratiliai (Callistephus chinensi Nees.)
• Darželines rožūnes (Lavatera trimestris L.)
• Darželiniai gludai (Coreopsis tinctoria Nutt.)
• Nasturtės (Tropaeoleum L.)

Modernūs sodybos apželdinimo sprendimai

Šiais laikais sodybų apželdinimas apima ne tik tradicinius gėlių darželius, bet ir įvairius modernius sprendimus, leidžiančius sukurti estetišką ir funkcionalią aplinką.

Pagrindiniai principai

• Paprastumas ir natūralumas: Komponuojant gėlynus, reikia vengti sudėtingų sprendimų.
• Biologinių savybių atsižvelgimas: Būtina atsižvelgti į gėlių aukštį, formą, lapų faktūrą, žiedų spalvą.
• Aplinkos sąlygų derinimas: Gėlės reikalauja skirtingų aplinkos sąlygų, todėl reikia atsižvelgti į dirvožemio ir drėgmės poreikius.

Gėlių skirstymas pagal dekoratyvinius požymius

1. Puošnūs lapai, paprasti žiedai: Gėlės, kurių lapai yra labai puošnūs, o žiedai paprasti, neišvaizdūs.
2. Gražūs ir spalvingi žiedai: Šluoteliniai flioksai, saulainės, saulakiai, rykštenės, rudbekijos, katilėliai, sinavadai, auskarėliai ir kt.
3. Puošnūs lapai ir žiedai: Bijūnai, vilkdalgiai, astilbės, viendienės, baltašaknės, stambiažiedžių plukių japoninis varietetas ir kt.

Alpinariumai ir akmenų sodai

Nuo senų laikų mėgstami alpinariumai. Dažnai įrengiamas alpinariumas ir vandens telkinys. Nuo reljefo labai priklauso gėlyno tipas, jo dydis bei pobūdis. Dėl kalvoto reljefo gėlynas gali būti geriau apžvelgiamas, be to susidaro įvairesnės augimo sąlygos. Šiuos gėlynus rengti europiečiai pradėjo, perėmę kinų ir japonų patirtį.

Kalvelė arba šlaitas su akmenimis ir apsodintas augalais - vadinama alpinariumu. Jis tinkamas žaliajam plotui papuošti. Lygioje vietoje sukurta kompozicija iš akmenų ir augalų - tai akmenų sodas. Jis gražiai puošia jūsų kiemelį. O dideli akmenų deriniai, uolynai, kuriuos puošia ir jų grožį atskleidžia smulkūs augalėliai - tai rokariumai. Kokį alpinariumą turėsime, labai priklauso nuo esamo reljefo.

Sodybos stiliai

Pasirenkant stilių pirmiausia atsižvelgiama į esamų pastatų išvaizdą ir bendrą kraštovaizdį. Aplinkos dirbtinumas ir nesiderinimas su bendru projekto kontekstu per ilgą laiką tampa vis pastebimesnis ir pradeda erzinti pačius šeimininkus. Natūralią gamtą imituojantys sodai siekia atrodyti kuo natūraliau ir dažniausiai primena laukinę gamtą. Japoniškas sodas turi rodyti darną ir glaudų žmogaus ryšį su gamta ir suderinti visas penkias stichijas: vandenį, žemę, medį, orą ir ugnį. Vanduo sode reiškia gyvenimo ir energijos tėkmę, nepastovumą. Akmuo simbolizuoja amžinybę, tvirtumą, jėgą. Projektuojant tokio stiliaus sodą naudojamos tik natūralios kilmės medžiagos: mediena, nendrės, bambukai, akmenys, žvirgždas, samanos.

Natūralistinis apželdinimas

Kuriant natūralistinį želdyną, pirmiausia turime atsižvelgti į tai, kokia yra žemė ir pagal tai ieškoti, ką į ją pasodinti, kaip sukurti želdyną. Renkantis gėles, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti: koks dirvožemio laidumas, rūgštingumas, kiek saulės, kiek drėgmės, ar vieta atvira. Vėliau galima galvoti apie augalus. Žmones traukia tai, kas nematyta, neauga artimoje aplinkoje.

Praktiniai patarimai kuriant žydinčią sodybą

Norint, kad sodyba žydėtų ir džiugintų akį, svarbu atsižvelgti į keletą praktinių patarimų, kurie padės tinkamai prižiūrėti gėles ir sukurti harmoningą aplinką.

Gėlių priežiūra

• Apšvietimas: Daugumą augalų reikia sodinti saulėtoje aikštelės pusėje.
• Dirvožemio drėgmė: Augalams taip pat reikia nuolatinio dirvožemio tiekimo drėgmės.
• Dirvožemio ir sodinukų kokybė: Kad augalai būtų sveiki ir stiprūs, juos reikia sodinti į tinkamai paruoštą dirvą.
• Reguliarus laistymas ir tręšimas: Be to, kad augalai normaliai augtų ir vystytųsi, juos reikia reguliariai laistyti ir tręšti.

Žydinčios pievos kūrimas

Norint sukurti žydinčią pievą, visų pirma reikia suprasti visą gamtos ciklą. Žydinčios pievos yra sustabdyta natūralaus gamtos ciklo stadija. Todėl tik pristabdę ciklą galėsite džiaugtis žydinčiomis pievomis savo sodyboje.

Dažniausia klaida norint išsaugoti žydinčias pievas yra per dažnas arba per ankstyvas nušienavimas, kai gėlės nespėja išbarstyti sėklų.

Sodybos apželdinimo idėjos

Perimetrinė išdėstymo sistema itin tinka vidutinėms ar mažoms sodyboms. Aukšti augalai susodinti palei sklypo šonus, o per vidurį - pieva. Sodinant dekoratyvinius augalus, tiesiant sodo takelius ar įrenginėjant dekoratyvinį tvenkinį patartina laikytis vienos taisyklės: turi būti atkartojami gamtos motyvai. Geriausia rinktis kuo pigesnius, paprastesnius, nelepius lietuviškus daugiamečius augalus. Efektingus derinius galima sukurti ir iš paprastų bei pigių augalų.

Kas sugadina sodybos vaizdą?

Sodybos sklypą gali suplanuoti ir apželdinti geriausi savo srities specialistai, tačiau užtenka vos kelių smulkmenų, kad visas darbas nueitų perniek. Pirmoji jų - neskoningos puošmenos, kaip plastmasinės gulbės ar moliniai nykštukai. Jei labai norisi skulptūros, ji turėtų būti sukurta profesionalaus menininko ir derėti prie sodybos stiliaus.

Vazoninės gėlės

Kai mažas kiemas ir grįstas, gėlėms lieka tik pakraščiai, pravers vazoninės ar loveliuose, stilinguose mediniuose vežimukuose, pintuose krepšiuose auginamos gėlės. Įvairių dydžių ir tarpusavyje derančių rūšių kompozicijas galite pastatyti šalia ūkinio pastato, takelių ir pan.

Augalų parinkimas pagal sezoną

• Pavasaris: Tulpės, narcizai, krokai, muskariukai, miškeliai, raktažolės, snieguolės ir žibuoklės.
• Vasara: Rožės, lelijos, floksai, ramunės ir gvazdikai.
• Ruduo: Chrizantemos, astres, jurginus, medetkas.

Terasos įrengimas

Geriausia vieta terasai - pietrytinė, pietinė arba pietvakarinė namo pusė. Jei terasą statysite prie šiaurinės namo pusės, mėgausitės vėsuma per vasaros karščius, o jeigu ją įrengsite pietų pusėje - lepinsitės šiluma šaltuoju metų laiku. Jeigu sodas išsidėstęs šiaurinėje namo pusėje, terasą montuokite toliau nuo namo, kad jai tektų šiek tiek saulės. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į dirvožemio savybes ir gruntinių vandenų gylį.

tags: #kaip #papuosti #sodyba #gelemis