Daugelis besirenkančių rąstinius namus vertina gamtos artumą, ekologiją ir jaukumą. Iš tikrųjų, rąstai labiau nei bet kuri kita statybinė medžiaga leidžia pasijusti arčiau gamtos. Tačiau, vis dar pasigirsta nuomonių, kad rąstinis namas jau savaime yra šiltas ir papildomo apšiltinimo jam nereikia. Nors ir rąstiniai namai turi begalę privalumų, jų šilumos izoliacija nėra tokia efektyvi, kaip moderniųjų statybinių medžiagų. Tinkamai įrengta šilumos izoliacija padeda sumažinti energijos sąnaudas, pagerina gyvenimo komfortą ir užtikrina namo ilgaamžiškumą. Vis dėlto kaip apšiltinti rąstinį namą yra viena didžiausių dilemų. Ar šiltinti iš vidaus, ar iš išorės? Kokias medžiagas pasirinkti?
Rąstinio namo R vertė (šiluminė varža) yra lygi 1.5-2, tuo tarpu šiuolaikinių išorinių sienų konstrukcijoms keliamas reikalavimas turėti ne mažesnę nei 5 šiluminę varžą. Kaip jau minėjome, rąstinių namų šilumos varža yra maža, tad pagrindinis tikslas yra ją padidinti.
Rąstinį namą galima apšiltinti iš vidaus, tačiau tai reikalauja kruopštaus planavimo ir tinkamų medžiagų parinkimo. Tačiau dažniausiai rąstinius namus rekomenduojama apšiltinti iš išorės siekiant išlaikyti konstrukcijų ilgaamžiškumą ir išvengti drėgmės problemų. Jei planuojate apšiltinti iš vidaus, būtina konsultuotis su specialistais, kurie gali padėti parinkti tinkamas medžiagas ir technologijas.
Šiltinimo medžiagos rąstiniam namui
Šiuo metu rinkoje yra labai platus šiltinimo medžiagų pasirinkimas. Rąstiniam namui geriausiai tinka celiuliozinė vata - kitaip dar vadinama - ekovata. Ekovata yra organiška medžiaga, kuri visiškai nekenksminga sveikatai, ekologiška medžiaga, gaminama iš perdirbtos celiuliozės. Ji pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir natūralus medis - nekaupia savyje drėgmės, o išgarina ją į išorę.
Taip pat ne tik dėl giminingų savybių Ekovata verta šiltinti rąstinį namą, o ir dėl to, kad ji yra biri medžiaga, todėl šiltinant užsipildo visi tarpai, nelygumai ir sunkiai pasiekiamos vietos, ką būtų sunku padaryti dedant vatą dembliais, o, žinome, jog rąstiniame name lygių sienų dažniausiai nebūna, todėl šiltinimo storiai tikrai skirsis. Ekovata yra labai kokybiška termoizoliacinė medžiaga, kadangi ji nedega, nepūva bei užtikrina gerą garso izoliaciją. 10 cm storio ekovatos šiluminė varža (R) - 2,7 m²·K/W.
Kadangi pas Jus medis, tai Jūsų atveju idealiai tiks vokiška Steico produkcija. Tai medžio vatos ir medžio plokštes vidaus darbams. Medienos šiltinimui geriausiai tinka ekovata. Ji nesupūdys medienos, užpildys nelygumus.
Kitos šiltinimo medžiagos
Rąstinio namo šiltinimui akmens vatos rinktis nerekomenduojama. Šią izoliacinę medžiagą sunku padengti ant nelygių paviršių, o kaip žinia rąstinio namo sienos yra banguotos. Taip pat akmens vata linkusi sugerti drėgmę, dėl kurios gali lengvai prarasti savo termoizoliacines savybes. Visgi garo izoliacija neleistų rąstinėms sienoms kvėpuoti, t.y. Dėl panašių priežasčių nerekomenduojama apšiltinti rąstinio namo ir putų polistirolu. Visų pirma, šios medžiagos nepavyks uždengti sandariai.
Poliuretano putos
Vienas kokybiškiausių ir efektyviausių rąstinių sienų apšiltinimo būdų - apsišiltinti poliuretano putomis. Efektas garantuotas jau pirmais metais. Rąstinį namą geriausiai šiltinti atvirų porų poliuretaninėmis putomis. Jos yra atvirų porų-kvėpuojančios. Neleis pūti medienai. Purškiant šias putas išgaunamas 100% sandarumas.
Rąstinio namo šiltinimo etapai
Norint apšiltinti namą ekovata jums reikalinga profesionalų pagalba, kadangi tai daug kruopštumo, žinių ir specialios įrangos reikalaujanti užduotis. Kvalifikuoti specialistai paruoš vertikalų karkasą atsižvelgdami į reikiamą termoizoliacinio sluoksnio storį. Įprastai tam naudojami mediniai tašai. Tuomet ekovata užpildomi visi plyšiai ir tarpai, kol siena yra visiškai lygi, padengta vientisu besiūlės šilumos izoliacijos sluoksniu. Po to, būtina palaukti, kol ekovata nudžius.
Ekovata yra neprapučiama vėjo ir jokios plėvelės jai nereikalingos. Išdžiuvus ekovatai - iš karto galima sukti gipsą.
Rąstinio namo apšiltinimo etapai:
- Namo apžiūra ir ekspertų konsultacija.
- Konstrukcijų paruošimas.
- Pirmiausia, išdėstant tašus montuojamas medinis karkasas.
- Apšiltinimo medžiaga pilnai užpildomi tarpai tarp tašų. Izoliacinis sluoksnis turi priglusti prie vidinių karkaso dalių ir būti vienodo storio visame plote.
- Garo izoliacinės plėvelės montavimas (jei naudojama). Garo izoliacijai galite naudoti Reflekt 5mm plėvelę, kuri suteikia papildomai R-1,5.
- Dedama apdaila.
Jeigu jūsų rąstinis namas yra apmūrytas, pirmiausia siūlyčiau išsiaiškinti ar sienose nėra palikto oro tarpo, kurį sėkmingai galima apšiltinti. Jeigu sienose yra paliktas bent 5 cm oro tarpas, to jums pilnai pakaktų ir iš vidaus šiltinti nereikėtų, tačiau jei oro tarpas paliktas, bet vis tiek nuspręsite šiltinti iš vidaus, tai didelio efekto nepasieksite, kadangi šiluma išeis per neapšiltintą oro tarpą.
Rąstinio namo apšiltinimo eiliškumas turėtų būti toks: prie rasto iš vidaus dedate vatą ir uždengiate ją garo izoliacine plėvele. Plėvelė turi būti užsandarinta maximaliai, kad patalpoje esanti drėgmė neprasiskverbtu į šiltinimo sluoksnį. Priešvėjinės plėvelės nereikia, jokios naudos šiame sluoksnyje ji neduos. Jei jau dėsite vatą, reiktų bent 10cm (2x5cm) perkeičiant sujungimus. Tada bent jau gausite kažkokį efektą. Dar reikia įsivertinti ar nėra oro tarpo tarp mūro ir rasto.
Garo izoliacijos plėvelė būtina įrengti aktyvią garo izoliacinę plėvelę bei kokybiškas izoliacines juostas, kad užtikrinti maksimalų stogo sandarumą.
Svarbu! Visų pirma, nereikėtų rąstinio namo šiltinti tik pasibaigus statyboms. Rąstinių namų sienos linkusios „pasėsti“ apie kelis procentus aukščio, pvz. paprastų rąstų namas gali ilgainiui nusėsti apie 15 cm. Kartais gali siekti net ir 20 cm. Tai neišvengiamas natūralus procesas, kuris vyksta dėl rąstų džiūvimo. Beje, apšiltinimo darbus galima atlikti ir žiemą.
Taip pat svarbu skirti dėmesio ne tik sienoms, bet ir grindims. Šaltos grindys gan dažnas reiškinys mediniuose namuose, todėl reikėtų apšiltinti ir jas. Tam patartina rinktis specialias medinėms grindims pritaikytas šiltinimo medžiagas. Šiltas oras kyla į viršų, todėl būtent stogas neretai tampa ta vieta, pro kurią oras išeina ir susidaro šalčio tiltai. Norint to išvengti, būtina stogą užsandarinti, t.y. įrengti stogo apšiltinimą. Šioje vietoje nepatartina taupyti, todėl verta investuoti į kokybišką stogo šilumos izoliaciją bei patikėti šią užduotį profesionalams. Jei turite nenaudojamą palėpę, galima šiltinti perdangą, o ne patį stogą.
Reikia nepamiršti, kad šilumos užsilaikymui patalpose įtaką daro ne tik sienos, lubos ir stogas, bet ir durys bei langai, taip pat ir stoglangiai. Visgi ši problema neturėtų atsirasti, jei sumontuoti plastikiniai langai ir šarvuotos durys. Kartais siekiant išlaikyti rąstinių namų autentiškumą įrengiami kitokie langai ir durys, pavyzdžiui, mediniai.
Šiltinimo kaina
Rąstinio namo apšiltinimo kaina priklauso nuo pasirinktų šiltinimo medžiagų, konstrukcijos sudėtingumo, darbo sąnaudų. Rąstinio namo apšiltinimo ekovata kaina taip pat priklauso nuo pasirinktų medžiagų, namo ploto, konstrukcijos sudėtingumo ir darbo sąnaudų. Nerekomenduojama apšiltinimo darbų atlikti patiems, kadangi ši užduotis reikalauja specialių žinių ir kruopštumo.
Teisingai, pagal mūsų rekomendacijas apšiltintas namas, žiemos metu 1 m2 suvartoja mažiau nei 30cnt 1 m2.
Apšiltinus vasarnamį jame ne tik bus maloniau leisti laiką dėl padidėjusio sandarumo, bet taip pat jis mažiau įšals žiemos laikotarpiu.
Apšiltinus rąstinį namą galėsite mėgautis geresne akustika, kadangi sumažės triukšmas iš išorės.
Apibendrinant: Renovuojant rąstinį namą, svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas ir technologijas, kad būtų užtikrintas efektyvus šiltinimas ir išvengta drėgmės problemų. Konsultacija su specialistais padės priimti geriausius sprendimus.
Jei norite sužinoti daugiau apie rąstinių namų šiltinimą, žiūrėkite šį video: