Kaip pašalinti per didelį šilumos ar drėgmės kiekį patalpoje: patarimai ir gudrybės

Drėgmė namuose yra dažna problema, ypač šaltuoju metų laiku, kai prasideda šildymo sezonas, o patalpos mažai vėdinamos dėl lauke vyraujančio šalčio. Drėgmė ne tik sukelia diskomfortą, bet ir skatina pelėsio formavimąsi, lydimą nemalonaus kvapo ir sveikatai pavojingų veiksnių. Jei pastebite kondensatą ant langų, drėgnas sienas ar dažnai džiovinate skalbinius namuose, žemiau pateikti patarimai padės efektyviai suvaldyti drėgmės perteklių ir sukurti sveiką namų aplinką.

Norint sumažinti drėgmę namuose, pirmiausia svarbu suprasti, iš kur ji kyla. Daug kasdienės veiklos sukuria papildomą drėgmę: skalbinių džiovinimas patalpose, ilgas prausimasis po dušu, maisto ruošimas ar net kvėpavimas ir augalai išskiria drėgmę į aplinką. Vidutiniškai, keturių asmenų šeima per dieną į orą gali išleisti iki 12 litrų vandens garų, kurie kaupiasi namuose. Taip pat drėgmė gali prasiskverbti iš išorės per nesandarų stogą, langus ar sienas, ypač esant drėgnam orui lauke.

Tad rudens ir žiemos laikotarpiu drėgmės problemos tampa dar aktualesnės - kritulių kiekis didėja, o patalpos vėdinamos rečiau. Dėl to drėgmės lygis namuose gali pakilti virš 60 %, sudarydamas puikias sąlygas pelėsiui veistis. Tokia drėgna aplinka ne tik kelia diskomfortą, bet ir kenkia sveikatai, nes pelėsiai ir kiti mikroorganizmai tampa alergenais. Dėl šių priežasčių svarbu stebėti drėgmės lygį ir taikyti prevencines priemones, kad namų aplinka išliktų sveika ir jauki.

Kodėl namuose atsiranda drėgmė? Drėgmės perteklių sukuria čia gyvendami žmonės: prausdamiesi, skalbdami, džiovindami drabužius, ruošdami maistą, laistydami gėles, kvėpuodami ir t.t. Įprastomis sąlygomis 4 asmenų šeima vidutiniškai per parą išgarina į orą apie 12l vandens, o jeigu namuose yra laikomas didelis akvariumas - drėgmės perteklius gali būti dar didesnis.

Problemos dėl per didelės drėgmės: Esant šaltam orui lauke gyventojai laiko užvertus langus. Taigi, drėgmė įstringa namuose be galimybės pasišalinti. Patalpose pakyla santykinis drėgmės lygis. Kadangi dėl šalto oro lauke vidinis lango stiklas atvėsta, esant padidėjusiam drėgmės lygiui patalpoje ant stiklo paviršiaus atsiranda kondensatas. O jei santykinis drėgmės lygis viršija 62 procentus, sudaro tinkamos sąlygos veistis pelėsiui. Pirmiausia atsiranda pelėsio ir drėgmės kvapas, vėliau, nesiimant jokių veiksmų dėl drėgmės sumažinimo, pradės augti pelėsis.

Kondensatas ant langų - tai pirmas ženklas, jog patalpose kaupiasi per daug drėgmės. Jis susidaro, kai šaltas oras iš lauko susitinka su šiltesniu ir drėgnu oru viduje, taip dėl temperatūrų skirtumo suformuojant vandens lašelius ant langų. Tokie požymiai dažnai rodo, kad patalpose reikalinga geresnė ventiliacija arba papildomos drėgmės kontrolės priemonės. Taip pat kondensatas gali reikšti, jog langai nepakankamai vėdinami arba yra prasta izoliacija.

Optimaliausia, jog drėgmė namuose visada būtų apie 45-55 proc. Optimalus drėgmės lygis namuose svyruoja tarp 40% ir 60%. Jei šis rodiklis pakyla virš 60%, kyla rizika pelėsiui formuotis, atsiranda nemalonus drėgmės kvapas. Todėl svarbu reguliariai sekti drėgmės lygį ir taikyti prevencines priemones, kad būtų išvengta sveikatai ir namų aplinkai žalingų padarinių.

Apsispręsti, ar jums tikrai reikalingas kambario drėgmės surinkėjas, padės meteorologinė stotelė - higrometras. Kaip nurodoma Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM interneto svetainėje, patalpose ir šaltuoju metų laiku reikėtų palaikyti 35-60 proc. drėgmę, o temperatūrą - tarp 18-22 °C. Įvairių šaltinių duomenimis, drėgmės surinktuvas turėtų būti naudojamas, kai drėgmės lygis patalpose viršija 60-70 %.

Efektyvūs būdai mažinti drėgmę patalpose

Gera ventiliacija

Gera ventiliacija yra viena iš svarbiausių priemonių drėgmei mažinti. Dažnai žmonės vengia vėdinti patalpas šaltuoju sezonu, nes bijo prarasti šilumą, tačiau vėdinimas yra būtinas norint užtikrinti sveiką orą. Tinkamai įrengtos ventiliacinės sistemos arba paprastas langų atvėrimas keletą minučių per dieną gali padėti išvengti kondensato ir sumažinti drėgmės lygį.

Langų atidarymas ir patalpų vėdinimas padeda užtikrinti oro judėjimą, todėl sumažėja rizika, kad drėgmė ims kauptis. Tačiau šaltuoju metų laiku lauko oras taip pat būna drėgnas, todėl vien vėdinimas ne visuomet padeda pilnai pašalinti perteklinę drėgmę. Tokiais atvejais gali būti naudinga naudoti mechaninę ventiliaciją, kuri ištraukia drėgną orą ir įleidžia sausesnį orą į patalpą.

Ar pakanka geros ventiliacijos? Žinoma, atidarius langą į patalpą pateks šviežio oro, jei lauke sausa - tai gali padėti sausinti orą namuose. Tačiau Lietuvoje šaltuoju periodu lauke yra drėgna ir oras patenkantis į patalpą taip pat bus drėgnas, dažniausiai drėgnesnis negu esantis patalpose. Taigi, įrengta ventiliacijos sistema gali nevisada išspręsti perteklinės drėgmės problemą namuose, kartais ji atliks meškos paslaugą dar labiau drėkindama patalpas. Ventiliacija padės tik tuo atveju, jeigu iš lauko įtraukiamas oras nėra drėgnas. Taip pat ventiliacijos įrengimas yra gana brangus, ir ne visuomet techniškai įmanomas sprendimas.

Daugelis namų turi virtuvės ir vonios ventiliatorius, taip pat virtuvės gartraukius, tačiau jei jūsų namuose jų dar nėra, verta apsvarstyti jų įrengimą, nes būtent šiose patalpose drėgmė kaupiasi labiausiai. Mechaninė ventiliacija užtikrina efektyvų drėgmės šalinimą iš šių drėgniausių namų vietų, taip prisidedant prie bendro patalpų sausumo ir oro kokybės.

Taip pat verta apsvarstyti rekuperacinių sistemų įrengimą, kurios padeda grąžinti šilumą į patalpas ir tuo pačiu sumažinti drėgmės lygį. Šios sistemos yra itin efektyvios - jos ne tik šalina perteklinę drėgmę, bet ir padeda taupyti šildymo išlaidas, ypač šaltuoju metų laiku, kai šildymo sąnaudos gali būti nemažos. Rekuperacinė sistema leidžia pašalinti drėgną orą neprarandant šilumos, todėl į patalpas patenka švarus ir sausas oras, užtikrinantis sveiką ir komfortišką mikroklimatą.

Drėgmės surinktuvas

Drėgmės surinktuvas yra efektyvus prietaisas, skirtas perteklinės drėgmės pašalinimui. Jis veikia ištraukdamas orą iš patalpos, kur jį atšaldo, kad drėgmė kondensuotųsi ir susikauptų prietaiso talpykloje, o išvalytas sausas oras vėl išleidžiamas atgal į patalpą.

Rinkoje galima rasti įvairių modelių, skirtų skirtingo dydžio patalpoms - nuo kompaktiškų ir nebrangių iki galingesnių, skirtų didesniems plotams. Kai kurie drėgmės surinktuvai turi papildomas funkcijas, tokias kaip jonizatoriai, kurie mažina ore esančių alergenų kiekį, padėdami palaikyti švaresnį ir sveikesnį orą.

Renkantis drėgmės surinktuvą svarbu atsižvelgti į patalpos dydį ir konkrečius poreikius. Mažesnėms patalpoms (iki 50 kv. m) paprastai pakanka kompaktiško modelio, kuris užtikrina efektyvią drėgmės kontrolę nedidelėse erdvėse. Didesnėms patalpoms rekomenduojama rinktis galingesnį modelį, galintį surinkti iki 8 litrų drėgmės per dieną, taip sukuriant sveikesnę ir komfortiškesnę aplinką.

Pasirinkite drėgmės surinktuvą, galintį surinkti pakankamą kiekį drėgmės per dieną pagal jūsų patalpos dydį ir drėgmės lygį. Optimaliam komfortui rekomenduojama išlaikyti namų drėgmės lygį apie 50%. Rinkoje geriausi modeliai yra tie, kurie pasižymi pakankamu drėgmės surinkimo pajėgumu, tyliai veikia ir yra ekonomiški energijos sąnaudų atžvilgiu, padėdami sukurti sveiką ir taupią aplinką.

Be to, kai kurie drėgmės surinktuvų modeliai leidžia valdyti prietaisą nuotoliniu būdu, tiesiog naudojant išmanųjį telefoną. O tai ypač patogu, jei prietaisas naudojamas vasarnamiuose ar sodybose. Tokie surinktuvai ne tik padeda palaikyti optimalų drėgmės lygį, bet ir leidžia taupyti energiją, nes veikdami efektyviau sunaudoja mažiau elektros energijos nei tradiciniai modeliai.

Oro sausintuvas (arba drėgmės surinkėjas) yra svarbiausia ir finansiškai efektyviausia priemonė mažinti per didelę namų drėgmę, tai geriausia prevencinė ir gynybos priemonė nuo pelėsio. Oro sausintuvas tai elektrinis įrenginys, kuris įtraukia patalpos orą į prietaiso vidų, jame ant šalto paviršiaus iš drėgno oro susidaro kondensatas, o vėliau išsausėjęs oras išpučiamas atgal į patalpą. Kai kurie oro sausintuvai kaitina įtrauktą patalpos orą ir dėl temperatūrų skirtumo jų viduje susidaro kondensatas. Iš oro gautas vanduo (kondensatas) yra renkamas į tam skirtą talpą arba išleidžiamas pro drenažo žarną tiesiai į kanalizaciją.

Renkantis oro sausintuvą svarbiausia atkreipti dėmesį į jo našumą ir gamintojo rekomenduojamą kvadratūrą. Visada geriau pasirinkti galingesnį, našesnį įrenginį, kuris lengviau ir greičiau atliks oro sausinimą, nei įsigyti per silpną prietaisą. Nepakankamas oro sausintuvas net ir veikdamas nuolatos nesumažins drėgmės pertekliaus iki žmogui ir jo aplinkai priimtinos 50% santykinės drėgmės. Pavyzdžiui 70 kv.m. gyvenamosioms patalpoms oro sausintuvas turi būti pajėgus surinkti 8-10 litrų vandens per parą.

Renkantis drėgmės surinkėją namams, atkreipkite dėmesį į įrenginio galimybes būtent prie kambario temperatūrų - kai kurie įrenginiai galintys surinkti 10 litrų vandens per parą prie +30C laipsnių temperatūros, surinks vos 5 litrus prie kambario temperatūros (prie +18C .. +20C). Toks įrenginys bus skirtas tik iki 40kv.m. ir toli gražu bus per silpnas 70kv.m. gyvenamosioms patalpoms. Yra ir tokių įrenginių, kurie per parą gali surinkti vos 100ml (0,1 litro). Tokie prietaisai skirti naudoti mažose spintelėse ar stalčiuose. Jie jokiu būdu nėra pakankami naudoti kambarių oro sausinimui, o ką jau ir bekalbėti apie viso buto ar namo sausinimą.

Renkantis oro sausintuvą taip pat reikia atsižvelgti ir į konkretaus modelio veikimo triukšmingumo lygį - juk prietaisas turės veikti ne tik dieną, bet ir naktį, kai drėgmės lygis gyvenamosiose patalpose dažniausiai pakyla.

Tinkamas šilumos ir drėgmės balansas

Tinkamo šilumos lygio palaikymas namuose padeda efektyviai reguliuoti drėgmės lygį. Kuo šiltesnė patalpa, tuo mažiau drėgmė linkusi kauptis, todėl šaltuoju metų laiku svarbu ne tik reguliariai vėdinti patalpas, bet ir išlaikyti pastovią, pakankamą šilumą.

Patalpose, kur drėgmė linkusi kauptis (pvz., vonios kambaryje ar rūsyje), palaikykite nuolatinę temperatūrą. Tai padės sumažinti kondensato susidarymą ant šaltų paviršių ir užkirsti kelią drėgmės kaupimuisi.

Verta įsidėmėti, jog elektriniai džiovintuvai, šildytuvai ar radiatoriai ne tik palaiko šilumą, bet ir sausina orą, mažindami drėgmės kiekį patalpoje. Tačiau svarbu nepersistengti - šiluma turėtų išlikti komfortiška ir nevirsti per dideliu karščiu, kuris gali būti nemalonus.

Natūralūs drėgmės mažinimo būdai

Be techninių priemonių, drėgmę galima reguliuoti ir natūraliais būdais:

  • Naudokite drėgmę sugeriančius augalus. Kai kurie augalai, tokie kaip bambukas, ar orchidėjos, natūraliai sugeria drėgmės perteklių iš oro. Jie ne tik puošia namų interjerą, bet ir padeda reguliuoti drėgmės lygį.
  • Naudokite druską. Druska yra puikus natūralus drėgmės sugėriklis, todėl galite dubenėlį su druska pastatyti drėgnose vietose, kaip vonioje ar spintelėse.
  • Skalbinius džiovinkite lauke arba gerai ventiliuojamoje patalpoje. Skalbiniai, džiovinami patalpose, išskiria daug drėgmės į orą, todėl patartina, jei įmanoma, džiovinti juos lauke arba specialiai tam pritaikytoje patalpoje su geru vėdinimu.

Kaip sumažinti karštį patalpose

Pastarųjų metų karščiai Lietuvoje tampa vis dažnesni ir intensyvesni. Vasara džiugina saule, bet kartais karštis namuose tampa tikru išbandymu. Ypač sunku tiems, kurių butai ar namai orientuoti į pietus - patalpos tiesiog įkaista kaip šiltnamiai, o būti tokiose sąlygose ne tik nepatogu, bet gali būti ir pavojinga sveikatai.

Efektyvus būdas išlaikyti komfortišką temperatūrą namuose vasarą - natūralūs ir praktiški metodai, kuriuos galima pritaikyti bet kuriuose namuose.

  • Vėdinkite patalpas naktį ir anksti ryte. Naktį ir anksti ryte, kai lauko temperatūra būna žemiausia, verta atverti visus langus ir duris, kad į namus patektų vėsesnis oras. Geriausia tai daryti tarp 5:00-8:00 val. ryto ir po 21:00 val.
  • Pašalinkite kilimus. Vėsa lengviau išsilaiko ant plytelių ar medinių grindų paviršių. Todėl, jei turi kilimų - ypač vilnonių ar sintetinių - vasarą juos verta laikinai susukti arba pašalinti.
  • Rinkitės natūralius audinius. Rinkitės natūralių pluoštų (pvz., lino ar medvilnės) drabužius, kurie leidžia kūnui kvėpuoti ir efektyviau reguliuoja kūno temperatūrą. Venkite sintetinių audinių - jie neleidžia odai „kvėpuoti“.
  • Vėsinkite kūną. Vos 5-10 minučių po šalto dušo ar vėsios kojų vonelės gali smarkiai sumažinti kūno temperatūrą. Taip pat vėsios vonios ar trumpi panirimai į vėsų vandenį padeda atvėsinti organizmą ir atpalaiduoti raumenis.
  • Vartokite pakankamai skysčių. Vanduo su citrina, agurku ar mėtomis ne tik gaivina, bet ir padeda palaikyti tinkamą organizmo hidrataciją. Reguliarus skysčių vartojimas leidžia kūnui lengviau kovoti su karščiu ir išvengti perkaitimo.
  • Valgykite lengvą maistą. Karštomis dienomis verta rinktis lengvą, šaltą maistą - šviežias salotas, vaisius, uogas ar net gaivias šaltas sriubas, pavyzdžiui, šaltibarščius.
  • Drėkinkite orą. Vėsą išlaikyti patalpoje padeda tinkamas oro drėkinimas - tai sumažina karštį ir sukuria malonų gaivos pojūtį. Rekomenduojama dažnai purkšti vandenį ant kambario augalų arba drėgnai valyti grindis, taip didinant drėgmės kiekį ore.
  • Naudokite langų uždengimus. Langai - vienas pagrindinių vietų, per kurias namus pasiekia karštis, todėl tinkami langų uždengimai gali žymiai pagerinti patalpų mikroklimatą. Efektyviausiai veikia šilumą blokuojančios priemonės, kurios nepraleidžia saulės spindulių. Pavyzdžiui, pavėsinės, markizės, fasado žaliuzės ar roletai.
  • Įsirenkite tinklelius nuo uodų. Tinkamai vėdinti patalpas vasarą itin svarbu, ypač anksti ryte arba vakare, kai oras būna gaivesnis. Tačiau atvėrus langus dažnai tenka susidurti su problema - į vidų plūsta uodai ir kiti vabzdžiai, kurie trikdo ramų poilsį ir kelia diskomfortą. Tokiais atvejais puikiai pasitarnauja tinkleliai nuo uodų - jie leidžia drąsiai vėdinti patalpas net naktį, apsaugodami nuo nepageidaujamų įsibrovėlių.

Svarbiausia - neprarasti laiko ir pradėti jau dabar, kol saulė dar nepradėjo intensyviai kaitinti ir sukurk tokią aplinką, kurioje vasara taps poilsiu, o ne išbandymu.

Termokeraminiai dažai

Drėgmė ir pelėsis - viena didžiausių problemų tiek naujos, tiek senos statybos pastatuose. Per didelis drėgmės kiekis gali sukelti sienų pažeidimus, sveikatos problemas ir neigiamai paveikti patalpų mikroklimatą. Termokeraminiai dažai - tai inovatyvi medžiaga, kurios sudėtyje yra keraminės mikrodalelės.

Šiose patalpose drėgmė nuolat didelė, todėl sienos dažnai nukenčia nuo pelėsio. Sveikas patalpų mikroklimatas yra labai svarbus, ypač vaikų kambariuose. Tai dažniausiai drėgniausios namų vietos. Dauguma senų namų neturi efektyvios šilumos izoliacijos, todėl sienos linkusios atšalti ir kaupti drėgmę.

Jei norite sveikesnių, sausų ir jaukių namų - termokeraminiai dažai yra išmanus sprendimas!

Oro filtrai rekuperatoriams

Rekuperacinės sistemos padeda palaikyti optimalų drėgmės lygį ir užtikrina švarų orą patalpose. Svarbu pasirinkti tinkamus oro filtrus, kad būtų užtikrintas maksimalus efektyvumas. Žemiau pateikiama lentelė su filtrų palyginimu pagal rekuperatoriaus gamintoją:

Rekuperatoriaus gamintojas Gamintojas Rekuperatorius Filtro matmenys Filtrų klasė EN779 Filtrų klasė ISO16890 Apsaugos lygmuo Filtrų kiekis
Zehnder CleanFilter ComfoAir Q 450/350/600 500x159x22 F7+G4 ePM1 65% Aukštas 2
Komfovent CleanFilter Domekt R 300 V 290x205x46 F7/AC ePM1 70% Dalelių ir kvapų 1
Brink CleanFilter Brink Flair 325/400 245x510x22 F7 ePM1 70% Aukštas 1
Oxygen CleanFilter Oxygen X-Air C180/200/250, Easy C150/200/250 205x205x46 M5+M5 ePM10 55% Vidutinis 2
Systemair CleanFilter SAVE VTR 150 (PF) 302x137x130 / 307x131x130 F7+M5 ePM1 70% Aukštas 2
Brofer CleanFilter RDCD25SK/RDCD25SKH 216x198x22 G4+G4 Coarse 75% Bazinis 2

tags: #kaip #pasalinti #per #dideli #silumos #ar