Asmens Nuosavybės Dokumentų Perrašymas Santuokos Metu Lietuvoje

Santuoka - svarbus gyvenimo įvykis, kuris gali turėti įtakos asmeninės nuosavybės valdymui ir disponavimui. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, galioja tam tikros taisyklės ir įstatymai, reglamentuojantys nuosavybės santykius santuokos metu ir po jos nutraukimo. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su asmens nuosavybės dokumentų perrašymu santuokos atveju, įskaitant dovanojimo sutartis, paveldėjimą, turto dalybas skyrybų metu ir kitus svarbius klausimus.

Dovanojimo Sutartis: Esminiai Aspektai

Dovanojimas - tai sandoris, kurio metu turto savininkas neatlygintinai perduoda savo turtą kitam asmeniui. Dovanojimo sandoris yra dvišalis, jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia.

Dokumentai, Reikalingi Dovanojant Turtą

Dovanotojai, pageidaujantys dovanoti daiktą, kreipiasi į notarą, kuris Valstybės įmonėje Registrų centras telekomunikacijų įrenginiais užsako duomenų patikslinimą sandoriui, galiojantį 30 dienų. Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių.

Dovanojant nekilnojamąjį daiktą (žemės sklypą, pastatus, butą ar kt.), notarui pateikiama:

• Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą (neprivalomas).
• Nuosavybės dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas ir t.t.).
• Jeigu dovanojamas žemės sklypas - žemės sklypo planas, parengtas teisės aktų nustatyta tvarka.
• Jeigu dovanojamas turtas yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa ir turto savininkas turi nepilnamečių vaikų, reikalingas teismo leidimas dovanoti turtą.
• Dovanotojų ir apdovanotojo asmens dokumentai.
• Jeigu turtas įgytas santuokos metu (išskyrus paveldėjimo ar dovanojimo būdu), būtinas kito sutuoktinio dalyvavimas.
• Butų (garažų, sodų) bendrijos pažyma apie atsiskaitymą.
• Jeigu daiktas dovanojamas sutuoktiniui, tėvams ar vaikams, reikalingi giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai (gimimo liudijimas, santuokos liudijimas).

Dovanojimo Sutarties Forma

Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500 Eur, turi būti notarinės formos. Tuo atveju, kai yra dovanojama didesnės kaip 1500 Eur bet mažesnės kaip 14500 Eur vertės daiktas (pinigai ar kitas turtas), įstatymai numato rašytinės formos reikalavimą.

Dovanojimo Sąlygos ir Apribojimai

Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis). Tačiau dovanojimo sutartyje dovanotojas negali numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu.

Pagal Civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.

Mokesčiai Dovanojant Turtą

Gavus didelės vertės dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį (GPM), skaičiuojamą nuo padovanoto turto vertės. Šio mokesčio nereikia mokėti, kai turtas yra dovanojamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams.

Paveldėjimas: Teisės ir Pareigos

Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą.

Paveldėjimas Pagal Testamentą ir Įstatymą

Jeigu yra testamentas, ir jis įtvirtintas notariškai, tuomet jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese. Jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka.

Paveldint turtą lygiomis dalimis pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais yra laikomi palikėjo vaikai ir įvaikiai, antros - palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilių giminaičiai - palikėjo seneliai, provaikaičiai, broliai ir seserys, brolių ir seserų vaikai ir kt.

Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik tuomet, kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo. Taip pat, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Jei testamentas nenurodo kitaip, turtas yra išsidalijamas lygiomis dalimis po vienodą turto dalį. Tačiau giminaičiai gali susitarti patys ir išsidalinti turtą pagal savo poreikius.

Paveldėjimo Dokumentų Tvarkymas

Paveldėję turtą, visų pirmą per 3 mėnesius turite kreiptis į notarą, pagal palikėjo registruotą gyvenamąją vietą. Notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc.

Už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus, už Europos paveldėjimo pažymėjimo parengimą ir jo patvirtintos kopijos išdavimą notaro įkainiai siekia 0,1 proc. nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 14,48 eurų ir ne daugiau kaip 289,62 eurų.

Mokesčiai Paveldint Turtą

VMI mokesčiai - šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės).

Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršija 3 tūkst. Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių.

Turto Dalybos Skyrybų Atveju

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.

Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.
• Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.

Į asmeninio turto sudėtį įeina:

• Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
• Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
• Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Žalos atlyginimas ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
• Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

Procesiniai Aspektai

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.

Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Turto Padalinimo Santuokos Nutraukimo Procese Ypatumai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas.

Jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą.

Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.

Reikalingi Dokumentai

Ši lentelė apibendrina dokumentus, kurie dažniausiai reikalingi perrašant nuosavybės dokumentus santuokos metu:

tags: #kaip #perasomi #asmens #nuosavybes #dokumentai #susituokus