Nagrinėdami įvairius asmenų paklausimus, Nacionalinės žemės tarnybos specialistai (NŽT) susiduria su situacijomis, kai žmonės nepakankamai žino apie žemės nuomos ir laikinojo žemės naudojimo ypatumus ir patenka į keblias situacijas. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atkreipia dėmesį į svarbius teisinius ir praktinius aspektus, susijusius su valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuoma ir pardavimu.
Šiame straipsnyje aptarsime žemės sklypo nuomos sutarties pratęsimo galimybes, pateiksime pavyzdį ir išnagrinėsime svarbiausius aspektus, susijusius su šia sutartimi.
Žemės nuomos sutartis yra svarbus dokumentas, reglamentuojantis nuomotojo ir nuomininko santykius. Pagal nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.
NŽT primena, kad yra esminių žemės nuomos ir laikinojo žemės naudojimo skirtumų, ir tik gerai juos išnagrinėjus, atsižvelgiant į konkretų atvejį ir savo poreikius, reikėtų priimti optimaliausią sprendimą.
Valstybinės Žemės Ūkio Paskirties Žemės Nuoma
Remiantis teisės aktais, valstybinę žemės ūkio paskirties žemę išsinuomoti gali Lietuvos ir kai kurie užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys bei kitos užsienio organizacijos, atitinkančios tam tikrus kriterijus. Valstybine žemės ūkio paskirties žeme ją išsinuomojęs fizinis ar juridinis asmuo gali naudotis nuomos sutartyje nustatytą laikotarpį.
Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
Taip pat prieš 3 mėnesius iki nuomos termino pabaigos asmuo gali teikti prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties atnaujinimo arba pratęsimo. Jeigu asmuo prašo nuomos sutartį atnaujinti, tokiu atveju pasirašoma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje nustatomas naujas nuomos terminas. Jeigu valstybinės žemės nuomininkas prašo nuomos sutartį pratęsti, sutartis pratęsiama tokiam nuomos terminui, koks yra nurodytas pakeitimo sutartyje.
Teisė nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę fiziniams ir juridiniams asmenims suteikiama valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytam nuomos terminui, bet ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui - terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami pasirašius valstybinės žemės nuomos sutartį ir ją įregistravus Nekilnojamojo turto registre.
Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartys gali būti nutraukiamos prieš terminą vienašališkai, kai nesilaikoma nuomos sutartyje nustatytų sąlygų. Nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį, nuomos teisė išregistruojama ir pakeičiami Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, o valstybinės žemės sklypas grąžinamas į laisvos žemės fondą. Laisvos valstybinės žemės fondo žemė valdoma, naudojama ir disponuojama ja įstatymų nustatyta tvarka.
NŽT atkreipia dėmesį į tai, kad valstybinės žemės nuomą reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės asmeniui, turinčiam teisę į valstybinės žemės sklypo ar jo dalies nuomą, perleisti šią jam priklausančią teisę kitam asmeniui.
Vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklėmis, išnuomotų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų subnuoma negalima, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgesniam nei 5 metai laikotarpiui, ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Tokiu atveju valstybinės žemės nuomos sutarties projekte turi būti nurodyta, kad nuomininkas gali subnuomoti išnuomotą žemės sklypą tik gavęs rašytinį nuomotojo (t. y. NŽT) sutikimą ir tik pagal šioje sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas.
Kaip minėta, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai išnuomojami Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms.
Pirmumo teisę išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus be aukciono turi:
- Fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti.
- Juridiniai asmenys - žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.
- Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Valstybinės Žemės Ūkio Paskirties Žemės Pardavimas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi:
- Asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, - šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti jų naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Žemės ūkio paskirties žemės sklypai formuojami prie asmens nuosavybės teise turimų statinių, kurių paskirtis Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip žemės ūkio paskirties ir kurie reikalingi šiems statiniams pagal jų paskirtį eksploatuoti.
- Asmeninio ūkio žemės naudotojai - jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus. Asmeninio ūkio naudotojai gali pirkti iš valstybės tik jiems pagal teisės aktus suteiktą ir jų pačių asmeninio ūkio poreikiams naudojamą asmeninio ūkio žemę. Žemė, kurios asmuo savo asmeninio ūkio poreikiams nenaudoja, neparduodama. Mirus asmeniui, kuriam buvo suteikta naudoti asmeninio ūkio žemė, teisę iš valstybės pirkti šią asmeninio ūkio žemę įgyja mirusiojo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
- Privačių žemės sklypų savininkai - tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ne didesnius kaip 3 ha. Pirmumo teisė pirkti įsiterpusį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą taikoma jį nuomojančiam ar laikinai naudojančiam besiribojančio žemės sklypo savininkui.
Nuomos Sutarties Esminiai Elementai
Pagal nuomos sutartį, nuomotojas įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Rašytinė forma: Nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė.
- Terminas: Nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų.
- Termino nustatymas: Nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Jeigu sutarties terminas joje nenustatytas, tai laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota.
- Automatinis pratęsimas: Jeigu pasibaigus nuomos sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.
Subnuomos Sąlygos
Subnuoma yra dar vienas svarbus aspektas, kurį reikėtų aptarti. Žemės sklypo subnuomos sąlygos paprastai būna tokios:
- Nuomininkas gali subnuomoti žemės sklypą trečiajam asmeniui tik Nuomotojo rašytiniu sutikimu.
- Subnuomos sutartis sudaroma laikantis nuomos sutarčiai nustatytų reikalavimų.
Nuomininko Pareigos
Nuomininkas turi tam tikras pareigas, susijusias su nuomojamu žemės sklypu:
- Nuomininkas privalo savo lėšomis remontuoti nuomojamame sklype esančius melioracijos įrenginius, kelius, tiltus, kitus inžinerinius įrenginius.
- Nuomininkas neturi teisės be atskiro Nuomotojo sutikimo statyti nuomojamame žemės sklype pramoninės ir civilinės paskirties statinius.
Nuomos Sutarties Pratęsimo Pavyzdys
Žemiau pateikiamas bendras nuomos sutarties pratęsimo pavyzdys. Atkreipkite dėmesį, kad kiekviena situacija yra unikali, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku dėl konkretaus atvejo.
Žemės Sklypo Nuomos Sutarties Pratęsimo Susitarimas
Šis susitarimas sudarytas [Data] tarp [Nuomotojo vardas ir pavardė/pavadinimas], toliau vadinamo Nuomotoju, ir [Nuomininko vardas ir pavardė/pavadinimas], toliau vadinamo Nuomininku.
Atsižvelgdami į tai, kad tarp Nuomotojo ir Nuomininko [Data] buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis (toliau - Sutartis), kurios objektas yra žemės sklypas, esantis adresu [Adresas], kurios terminas baigiasi [Data], šalys susitaria pratęsti Sutarties galiojimą iki [Nauja data].
Visos kitos Sutarties sąlygos lieka galioti nepakeistos.
Šis susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai.
Nuomotojas: [Parašas] [Vardas ir pavardė/pavadinimas]
Nuomininkas: [Parašas] [Vardas ir pavardė/pavadinimas]
Nuomininko Pirmenybės Teisė
CK 6.607 straipsnis įtvirtina nuomininko pirmenybės teisę pratęsti nuomos sutartį. 6.607 straipsnio 1 dalyje teigiama:
Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi pirmenybės teisę sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykdė sutarties sąlygas. Sutartis pratęsiama tokiam pat terminui, o jeigu ankstesnis sutarties terminas buvo ilgesnis nei dvylika mėnesių, tai sutartis pratęsiama dvylikai mėnesių, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
Svarbūs Aspektai:
- Šalių susitarimas: Jei nuomotojas ir nuomininkas susitaria dėl naujo nuomos laikotarpio, toks susitarimas turi būti sudarytas raštu, jei pradinė sutartis buvo rašytinė.
- Pratęsimas dėl nuomotojo nepranešimo (CK 6.607 str. 2 d.): Jei nuomotojas laiku (prieš tris mėnesius) nepraneša nuomininkui apie ketinimą nepratęsti sutarties, o nuomininkas neatsisako pratęsti sutarties, nuomos sutartis pripažįstama pratęsta tokiam pačiam terminui tomis pačiomis sąlygomis (bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką).
Nuomos Sutarties Sąlygų Keitimas
Pratęsdamas sutartį, nuomotojas turi teisę pakeisti nuomos sutarties sąlygas, taip pat nuomos sutarties terminą ir nuomos mokesčio dydį, jeigu apie tokį sąlygų pakeitimą jis raštu pranešė nuomininkui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki nuomos sutarties termino pabaigos ir ne anksčiau kaip prieš šešis mėnesių iki nuomos sutarties termino pabaigos. Jeigu nuomos terminas buvo trumpesnis nei dvylika mėnesių, pranešimas turi būti įteiktas nuomininkui ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki nuomos sutarties termino pabaigos. Pranešime turi būti aiškiai nurodytos naujos nuomos sutarties sąlygos.
Jeigu nuomininkas nesutinka su nuomotojo siūlomu nuomos sutarties sąlygų pakeitimu, jis privalo per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo raštu pranešti nuomotojui apie nesutikimą arba apie nuomos sutarties nutraukimą. Jeigu nuomininkas nesutinka su nuomotojo pasiūlytu nuomos sutarties sąlygų pakeitimu ir apie tai praneša nuomotojui šio straipsnio 5 dalyje nustatytais terminais ir tvarka, nuomotojas, norintis pratęsti nuomos sutartį naujomis sąlygomis, turi teisę per vieną mėnesį nuo pranešimo iš nuomininko gavimo dienos kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties sąlygų nustatymo teismo tvarka.
Svarbi Pastaba
Prieš pasirašant bet kokį susitarimą, būtina atidžiai perskaityti visas sąlygas ir įsitikinti, kad jos yra suprantamos ir priimtinos.
Pagrindinis žemės nuomos ir žemės laikinojo naudojimo skirtumas yra tas, kad nuomininko teisių turėtojui suteikiama garantija, kad valstybine žemės ūkio paskirties žeme pagal paskirtį jis galės naudotis nuomos sutartyje nustatytą laikotarpį (valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus). Tačiau tuo atveju, kai gaunamas leidimas laikinai naudoti žemę, naudotojui nesuteikiama garantijų, kad jis galės naudotis valstybine žemės ūkio paskirties žeme ir ateityje, t. y. valstybinės žemės plotų suteikimas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti gali bet kada nutrūkti.
Žemės nuoma fiziniams ir juridiniams asmenims yra suteikiama valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytam nuomos terminui, bet ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui (terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu). Prieš 3 mėn. iki nuomos termino pabaigos asmuo gali teikti prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties atnaujinimo (gali būti keičiamas nuomos terminas ir pasirašoma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis) arba pratęsimo (valstybinės žemės nuomos sutartis pratęsiama tokiam pačiam nuomos terminui).
Laikinai naudojantis žeme, jos naudojimosi termino data yra tų pačių kalendorinių metų paskutinė diena. Tačiau iki liepos 15 d. neinformavus teritorinio skyriaus apie ketinimą nutraukti žemės naudojimą, o skyriui neinformavus asmens apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis žeme kitais kalendoriniais metais, naudojimosi terminas pratęsiamas kitiems kalendoriniams metams. Taip gali nutikti asmeniui prašant, arba iki kol žemės sklypas bus perduotas nuosavybėn, išnuomotas, perduotas neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti kitiems asmenims.
Žemės nuomos atveju pasirašoma valstybinės žemės nuomos sutartis, kuri įregistruojama Nekilnojamojo turto registre.
Praktiniai Patarimai
- Nuomotojams: Laiku informuokite nuomininkus apie savo ketinimus dėl sutarties pratęsimo (prieš tris mėnesius).
- Nuomininkams: Jei norite pratęsti nuomos sutartį, aktyviai bendraukite su nuomotoju.
Ši informacija yra tik bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Visada kreipkitės į kvalifikuotą teisininką dėl konkrečių teisinių klausimų.
Tikiuosi, kad šis straipsnis padės jums suprasti žemės nuomos sutarties pratęsimo procesą. Jei turite klausimų, visada galite kreiptis į specialistus.
| Aspektas | Apibrėžimas | Svarba |
|---|---|---|
| Rašytinė forma | Sutartis ilgesniam nei 1 metų terminui turi būti rašytinė | Būtina ginčų atveju |
| Terminas | Gali būti terminuota arba neterminuota, bet ne ilgiau kaip 100 metų | Nustato sutarties galiojimo trukmę |
| Pirmenybės teisė | Nuomininkas turi pirmenybę pratęsti sutartį, jei tinkamai vykdė sąlygas | Užtikrina nuomininko teises |
| Subnuoma | Galima tik su nuomotojo sutikimu | Ribojama nuomininko teisė perleisti nuomą |
| Sąlygų keitimas | Nuomotojas gali keisti sąlygas, informavęs nuomininką iš anksto | Suteikia nuomotojui lankstumo |