Nekilnojamojo turto mainų sąlygos Lietuvoje

Yra labai įvairių sprendimų, kuomet norisi arba prisireikia pakeisti būstą. Naujus namus galima nuomoti, įsigyti iš karto, rinktis išperkamąją nuomą, imti būsto paskolą arba senuosius namus išmainyti. Taip, taip, egzistuoja tokia paslauga kaip nekilnojamo turto keitimas/mainai.

Toks pasirinkimas populiarus buvo sovietmečiu, bet atsiradus būsto paskoloms, poreikis mainymui beveik išnyko. Visgi, kuomet paskolos gavimo sąlygos vis griežtėja ir atsiranda tiek daug skirtingų poreikių turinčių vartotojų, natūralu, kad kai kada mainai yra pats geriausias pasirinkimas. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip vyksta NT keitimas bei mainai, kokie tokio sandorio privalumai, minusai ir rizikos.

NT keitimo ir mainų ypatumai

Kad įvyktų NT mainai, sandėryje turi dalyvauti dvi, vienodai suinteresuotos šalys. Tikrai nėra lengva rasti fizinį ar juridinį asmenį, kurie sutiktų mainyti NT. Radus kitą šalį, kuri sutinka mainyti, sudaroma mainų sutartis ir abiejų NT savininkai tiesiog apsikeičia nuosavybėmis. Tiesa, nekilnojamo turto keitimas barteriu neretai neapsieina be priemokų.

Jeigu norite arba tikitės gauti priemoką, dažniausiai tokį lūkestį reikia pagrįsti. Negalima sakyti, kad mainyti labai paprasta ar lengva. Didžiausia kliūtis, kuomet siekiama mainyti nekilnojamą turtą yra tai, jog beveik niekada niekas neieškos mainyti dviejų, tokių pačių ar labai panašių objektų. Taigi didžiausia kliūtis - rasti tokį NT savininką, kuris mano, jog jūsų turimas NT jam būtų naudingas ir jam(-ai) apsimokėtų keistis.

Būtent dėl to, kad beveik nėra dviejų skirtingų identiškos vertės objektų, ypač, jeigu jie yra skirtingo tipo (pvz., namas ir butas ar sodyba ir sklypas). Be to, išvengiama ilgalaikių finansinių įsipareigojimų bankui ar kitai kredito įstaigai. Galiausiai reikėtų paminėti, kad nekilnojamo turto keitimas kartais yra vienintelis pasirinkimas.

Alternatyvos NT mainams: dovanojimo ir rentos sutartys

Dažnas vyresnio amžiaus asmenų susimąsto apie tai, kam ir kokiu būdu būtų galima perleisti savo užgyventą turtą. Lietuvos Respublikos įstatymai numato kelias pasirinkimo galimybes. "Šilalės artojo" skaitytojos klausimas: „Esu 90-ies metų senolė, noriu perrašyti visą savo turtą sūnui. Kai kalbama apie vaikus, kurie jau yra pilnamečiai ir savarankiški, tėvams nėra jokių apribojimų ir jiems nereikia kokio nors vaikų sutikimo ar leidimo, sprendžiant, ką daryti su savo turtu.

Vaikams nepriklauso tėvų turtas ir tėvai turi teisę patys laisvai priimti sprendimą dėl to, ar nori kažkam perleisti savo turtą ir kokiu būdu tai padaryti. Dovanojimo sutartis - tai sandoris, kuriuo viena šalis (šiuo atveju būtų senolė) neatlygintinai perduoda turtą kitai šaliai (šiuo atveju - sūnui). Civilinis kodeksas numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500,00 eurų, turi būti notarinės formos.

Svarbu paminėti, kad po turto perdavimo dovanojimo sutartis yra įvykdyta ir dovanotojas negali atšaukti savo valios, o turtas valdomas jau naujojo savininko (apdovanotojo). Dovanojimo sutartis gali būti nutraukta ir turtas grąžinamas tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja.

Taip pat jei apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo ir tokiu atveju, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.

Teismų praktikoje pasitaiko, kad senyvo amžiaus asmenys prašo panaikinti dovanojimo sutartis, nes susipyko su asmenimis, kuriems padovanojo savo turtą. Taip pat praktikoje pasitaiko atvejų, kad panaikinti dovanojimo sutartį siekia ne dovanotojas, bet jo artimieji giminaičiai, pavyzdžiui, kiti dovanotojo vaikai.

Įstatymas numato, kad dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu ją sudarė fizinis asmuo, kuris nors būdamas veiksnus, sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tokiais atvejais teismas vertina tokias aplinkybes: koks dovanotojo amžius, išsilavinimas, gyvenimiška patirtis, kokia buvo dovanotojo būsena dovanojimo sutarties sudarymo metu, ar dovanotojas aiškiai suvokė savo atliekamų veiksmų pasekmes, ar nebuvo apgautas, suklaidintas, ar jam nebuvo daroma įtaka, psichologinis spaudimas, ar jam nebuvo grasinama, ar apskritai sandoris nebuvo žalingas pačiam dovanotojui, ar dovanotojas sutarties sudarymo metu nesirgo ligomis, galinčiomis paveikti jo valią, pavyzdžiui, kraujagysline demencija, Alzheimerio liga ir pan., net jei nebuvo pripažintas neveiksniu, gali būti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė (taip pat ir po asmens mirties, kada vertinama asmens sveikatos būklė pagal medicininius dokumentus).

Nors dovanojimo sutartyje galima nustatyti sąlygą, kad dovanojamas turtas būtų naudojamas tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tačiau dovanotojas negali nustatyti sąlygų, kurios įpareigotų apdovanotąjį rūpintis ar išlaikyti dovanotoją.

Rentos sutartis yra tokia sutartis, kuria turto savininkas (rentos gavėjas) perleidžia turtą (pavyzdžiui, gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą, pinigų sumą) kitam asmeniui (rentos mokėtojui), o šis įsipareigoja tam tikrą terminą arba iki rentos gavėjo mirties jam mokėti sutartyje numatytą pinigų sumą arba kitaip jį išlaikyti.

Taigi, šiuo atveju skaitytoja (senolė), perleidusi turtą sūnui, būtų rentos gavėja, o jos sūnus - rentos mokėtojas. Speciali rentos sutarties rūšis yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią rentos gavėjas perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui, o rentos mokėtojas įsipareigoja iki pat rentos gavėjo mirties jį išlaikyti: aprūpinti rentos gavėją gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, užtikrinti rentos gavėjo sveikatos priežiūrą.

Šalys sutartyje taip pat gali numatyti vietoj išlaikymo iki gyvos galvos natūra - pareigą iki rentos gavėjo gyvos galvos jam mokėti periodines pinigines įmokas. Taigi, ši sutartis yra vienas iš būdų, kaip senyvo amžiaus asmenys gali užtikrinti savo finansinį saugumą ir išlaikymą, tuo pačiu perleisdami turtą šeimos nariams ar kitiems asmenims.

Rentos sutartis yra panaši į dovanojimo sutartį, tačiau jos skiriasi ne tik tuo, kad rentos atveju turtas perleidžiamas su įpareigojimais, tačiau ir naujojo turto savininko galimybėmis disponuoti turtu. Svarbu ir tai, kad, rentos mokėtojui (pavyzdžiui, skaitytojos sūnui) iš esmės pažeidus rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutartį (pavyzdžiui, nevykdant pareigos išlaikyti skaitytoją, ja rūpintis ir pan.), skaitytoja, kaip rentos gavėjas, galėtų kreiptis į teismą, prašant nutraukti rentos sutartį.

Apibendrinant atsakymą į skaitytojos klausimą, pasirinkimas tarp dovanojimo sutarties ir rentos sutarties priklauso nuo skaitytojos poreikių, t. y. ar jai yra reikalingas išlaikymas, priežiūra, aprūpinimas būstu ir kt.

Daiktinės teisės

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtinus privačią nuosavybę ir užtikrinus pagrindines asmens teises ir laisves, atsirado galimybė, o kartu kilo ir būtinumas sukurti daiktinės teisės institutą, plačiai žinomą pasaulinei teisės teorijai ir praktikai. Kai kurios daiktinės teisės buvo žinomos ir tarpukario Lietuvoje.

Reikia pripažinti, kad teisiniu požiūriu daiktai gali būti tiek gamtos, tiek žmogaus darbu sukurti dalykai. Kadangi daiktai turi skirtingas fizines ir kitas savybes, įvairi jų paskirtis ir ekonominė reikšmė, reguliuojant daiktinius teisinius santykius nevienodiems daiktams dažnai nustatomas ir skirtingas teisinis režimas. Daiktai yra labiausiai paplitęs civilinės teisės objektas, kadangi dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda būtent dėl daiktų egzistavimo. Daiktinės teisės objektas taip pat yra daiktai.

Tačiau plėtojantis mokslui ir technikai, kartu kuriant naujus daiktus, galinčius tenkinti vis didėjančius žmogaus poreikius ir būti civilinės teisės objektu, kaip neišvengiama kol kas pasekmė atsirado ir kai kurie materialaus pasaulio dalykai, negalintys tenkinti jokių materialinių arba kultūrinių žmogaus poreikių. Todėl reikėtų pripažinti, kad teisiniu požiūriu, matyt ne kiekvienas daiktas gali tenkinti tam tikrus materialinius arba kultūrinius žmogaus poreikius.

Teisės socialinė paskirtis - tai tas tikslas, kuriam teisė kuriama ir dėl kurio ji egzistuoja. Jau sakėme, kad teisė tiesiogiai atsiranda iš žmonių bendravimo ir todėl skirta jį valdyti atsižvelgiant į visų žmonių lygybę ir jų laimės siekį.

Anksčiau istorijoje ši teisės paskirtis buvo nusakoma panašiai: „Teisynas yra sudarytas tam kad galingas ir turtingas nesavivaliautų, kad kiekvienas akiplėša būtų pažabotas, kad jis, bijodamas teisės, nuo bet kokios savivalės susilaikytų, kad negalėtų niekinti ir engti mažesnio ir silpnesnio“: Leonas Sapiega (1588 m.). Toks mąstymo būdas buvo priimtinas daugeliui teisėsaugos institucijos atstovų.

Daikto Samprata ir Skirstymas

Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai.

Nekilnojamieji ir Kilnojamieji Daiktai

Aptariant daiktų skirstymą į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius, būtina paminėti, kad pagal pagrindinį šio skirstymo kriterijų, t. y. daikto sąryšį su žeme, galima daiktus skirstyti ne tik į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius, bet ir į makrodaiktus bei mikrodaiktus.

Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemė ir su ja susiję daiktai, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

Daiktai, kuriuos iš vienos vietos į kitą galima perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, yra kilnojamieji daiktai pagal prigimtį. Reikėtų nustatyti, kad kilnojamasis daiktas, inkorporuotas į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualumą, yra nekilnojamojo daikto dalis, o kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat inkorporuotas į jį, bet nepraradęs savo individualumo, gali būti laikomas nekilnojamojo daikto dalimi.

Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamai į daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis. Kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi.

Toks daiktų skirstymas yra svarbus dėl to, kad rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai pagal teisės normas gali būti pakeičiami kitais daiktais, o individualiais požymiais apibrėžti daiktai yra nepakeičiami. Individualūs ir Rūšies Požymiais Apibūdinti Daiktai Kai kurių sutarčių dalykas gali būti tik individualiais požymiais apibrėžti daiktai, pavyzdžiui, nuomos sutartyje, panaudos sutartyje.

Kitų sutarčių dalykas gali būti tik rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai, pavyzdžiui, paskolos sutartyje, tiekimo sutartyje. Teisinėje literatūroje galima išskirti kai kurių autorių poziciją, pagal kurią individualiais požymiais apibrėžti daiktai kildinami iš trijų pagrindų. Pirma, kad tai vieninteliai (unikalūs) tos rūšies daiktai, pavyzdžiui, paveikslai, skulptūros ir pan. Antra, kad tai daiktai, kurie nuo panašių daiktų skiriasi kai kuriais požymiais, pavyzdžiui, pagal tą patį projektą pastatyti, bet skirtingose miesto gatvėse esantys namai ir pan.

Suvartojamieji ir Nesuvartojamieji Daiktai

Daiktai į suvartojamuosius ir nesuvartojamuosius skirstomi pagal pasikeitimus, kurie atsiranda panaudojus daiktą pagal paskirtį. Vieni daiktai, juos panaudojus, iš karto sunaikinami arba iš esmės pasikeičia. Pavyzdžiui, maisto produktai, statybinės medžiagos ir kt. Tokie daiktai vadinami suvartojamaisiais. Kiti daiktai, juos panaudojus, išsaugo savo paskirtį ir iš esmės nepasikeičia. Jie dėvisi palaipsniui kiekvieno panaudojimo metu ir todėl išlieka ilgesnį laiką. Pavyzdžiui, pagrindinės gamybos priemonės, namų apyvokos reikmenys.

Daiktų skirstymui į suvartojamuosius ir nesuvartojamuosius įstatymai teikia teisinę reikšmę, kadangi kai kurios sutartys gali būti sudaromos tik dėl nesuvartojamųjų daiktų. Pavyzdžiui, pagal nuomos, panaudos sutartis gali būti perduodami tik nesuvartojamieji daiktai, kadangi nuomininkas ar panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą patį turtą ir netgi tos būklės, kurios jį gavo arba sutartimi sulygtos būklės, tik atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą.

Dalieji ir Nedalieji Daiktai

Pagrindinis daiktų skirstymo į daliuosius ir nedaliuosius kriterijus yra padalyto daikto tikslinės paskirties pasikeitimas ar nepasikeitimas. Taigi daliaisiais laikomi daiktai, kurių tikslinė paskirtis fiziškai juos padalijus nepasikeičia ir kiekviena dalis gali egzistuoti kaip savarankiškas daiktas.

Fiziniu atžvilgiu dalus yra kiekvienas daiktas, tačiau kai kurių fiziškai padalytų daiktų pasikeičia tikslinė paskirtis, t. y. atskiros dalys nebegali būti panaudotos toms pačioms funkcijoms atlikti, kurių atlikimui galėjo būti panaudotas daiktas iki pastarojo padalijimo. Pavyzdžiui, išardžius automobilį, likusios detalės negali atlikti susisiekimo priemonės funkcijų. Tokie daiktai vadinami nedaliaisiais.

Be to, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms netikslinga dalyti kai kurių daiktų, nors pagal prigimtį jie yra dalieji daiktai. Todėl, matyt, kai kuriuos daiktus, nors ir daliuosius pagal prigimtį, turėtų pripažinti nedaliaisiais įstatymai, o tam tikrais atvejais - ir šalys savo susitarimu.

Kitus daiktus padalijus į atskiras dalis, nepasikeičia jų tikslinė paskirtis, o kiekviena daikto dalis gali būti panaudota atlikti tas pačias funkcijas, kurias būtų galėjęs atlikti daiktas iki jo padalijimo. Pavyzdžiui, maisto produktai, naftos produktai ir pan. Tokie daiktai vadinami daliaisiais.

Išimti iš Apyvartos, Ribotai Esantys Apyvartoje ir Neišimti iš Apyvartos Daiktai

Pagal tai, kokių civilinių teisinių santykių objektais daiktai gali būti, t. y. kiek ribojama jų apyvarta, daiktai skirstomi į išimtus iš apyvartos, ribotai esančius apyvartoje ir neišimtus iš apyvartos daiktus. Kiekvienas asmuo įstatymo nustatyta tvarka gali įsigyti ir nuosavybės teise turėti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai neišimti iš apyvartos arba nėra ribotai esantys apyvartoje.

Remiantis Civilinio kodekso 981 straipsnio 2-ąja dalimi, Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Šie daiktai negali būti perduodami kitų asmenų nuosavybėn.

Kai kurių daiktų apyvarta yra ribojama dėl tam tikrų tiems daiktams būdingų savybių. Pavyzdžiui, ginklų ar nuodų apyvarta - visuomenės saugumo tikslais, narkotinių medžiagų apyvarta ribojama sveikatos apsaugos tikslais ir pan. Todėl tam tikrų savybių turintys daiktai, kurių apyvarta ribojama saugumo, sveikatos apsaugos ar kitais visuomenės poreikiais, yra ribotai esantys apyvartoje daiktai. Tokių daiktų apyvartą reguliuoja specialios taisyklės, o jiems įgyti dažniausiai reikia atitinkamų leidimų.

Daiktinės teisės gali priklausyti turto savininkui ar asmeniui, kuris nėra turto savininkas. Daiktinės teisės turėtojas yra aktyvus, kitas asmuo turi elgtis pasyviai, kad nepažeistų daiktinių teisių. Jai būdinga sekimo teisė (daiktinė teisė visada lydi daiktą ir turi pirmenybę prieš kitas teises, pvz., prievolines teises). Nuosavybės teisė yra teisė valdyti, naudotis ir disponuoti daiktu nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Valdymas, kaip daiktinė teisė, yra faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Valdytojas turi teisę ginti esamą ar atnaujinti atimtą valdymo teisę. Jis gali reikalauti nuostolių atlyginimo. Turto patikėjimo teisė - tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti.

Įkeitimas ir Hipoteka

Hipoteka ir įkeitimas yra atitinkamai nekilnojamojo ir kito turto ar turtinių teisių įkeitimas. Daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn hipoteka ir įkeitimas seka paskui daiktą.

Įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali būti hipotekos objektu esančio nekilnojamojo daikto savininkas. Turto patikėjimo teise daiktą valdantis patikėtinis turi teisę įkeisti šį daiktą tik tais atvejais, kai įstatymuose arba sandoryje, kurių pagrindu atsiranda turto patikėjimo teisė, yra numatyta teisė įkeisti patikėjimo teise valdomą daiktą.

Hipoteka neatima iš įkaito davėjo teisės valdyti, naudoti įkeistą turtą ir juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Paskesnė įkeisto turto hipoteka leidžiama, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip. Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn.

Servitutas ir Uzufruktas

Servitutas yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, pasireiškianti kaip teisės naudotis daiktu suteikimas ar savininko teisės naudotis daiktu apribojimas. Yra žinomi kelio, statinio servitutai, teisė tiesti požemines, antžemines konstrukcijas ir kita.

Uzufruktas yra asmens gyvenimo trukmei ar už ją trumpesniam terminui nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Uzufruktas t. p. Užstatymo teisės pagrindu žemė suteikiama naudotis kitam asmeniui statiniams statyti ar įsigyti, jiems valdyti nuosavybės teise, žemės gelmėms naudoti.

Kitos Daiktinės Teisės

Ilgalaikė nuoma - teisė naudotis kito asmens nekilnojamuoju daiktu ar žeme neatliekant veiksmų, didinančių nekilnojamojo daikto ar žemės vertę. Daikto sulaikymas - kreditoriaus teisė sulaikyti skolininko jam perduotą daiktą tol, kol skolininkas įvykdo savo prievolę. Turto administravimas - nuosavybės teisių įgyvendinimas, kurį atlieka paskirtas daikto valdytojas.

Lietuvoje 1918-40 buvo įtvirtintos kai kurios daiktinės teisės. Atkūrus nepriklausomybę atkurta visavertė nuosavybės teisė bei kitos daiktinės teisės.

Kaip sėkmingai parduoti ar išmainyti nekilnojamą turtą?

Nekilnojamojo turto pardavimas reikalauja nemažai žinių, laiko, pastangų. Turint omenyje didelę nekilnojamojo turto vertę, skubėjimas ir klaidos pardavimo procese gali brangiai kainuoti. Per kiek laiko norėtumėte parduoti? Ar pasiruošę jau rytoj pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, jei bus pirkėjas? Ar galite laukti pirkėjo daugiau nei 3 mėnesius? Metus? Jei yra bendrasavininkų, ar jie sutiks parduoti už jums tinkamą kainą? Ar būstas nėra įkeistas, areštuotas? Ar nėra teisminių ginčų? Ar nėra kitų apribojimų? Ar tvarkingi būsto dokumentai? Ar atlikti kadastriniai matavimai (sklypams)?

Kaip nustatysite kainą? Kokia kaina turėtų būti jūsų nuomone? Kaip palyginsite kainas internete? Kokios yra realios sandorių kainos už panašius objektus, panašioje vietoje? Ar atsiras pirkėjas, norintis sumokėti jūsų prašomą kainą? Daugelio objektų kainos interneto portaluose neatitinka realybės. Nurodyta kaina gali būti iki 50 proc. didesnė už rinkos kainą. NT brokeris nustato kainas, remdamasis realiais sandoriais, registrų centro duomenų baze.

Kaip pašalinti kliūtis pardavimui?

Jei turtas įkeistas ar areštuotas, kokia yra suma? Ar ši suma mažesnė už pardavimo kainą? Kokias priemones naudosite pirkėjų paieškai? Skelbsite internete? Ar tai pakankama? NT brokeriai turi daugiau priemonių: pasikeitimas informacija su kitais brokeriais, turinčiais pirkėjų jūsų būstui.

Kaip patraukliai pristatyti būstą internete?

Aruodas.lt yra apie 50 000 skelbimų. Kodėl pirkėjas turėtų atkreipti dėmesį į jūsų skelbimą? Kaip paruošti objektą, kad jis būtų patrauklus pirkėjui? Ar žinote, į ką pirkėjai atkreipia dėmesį? Kaip ir ką fotografuoti? Kaip apdoroti nuotraukas? Kokia tvarka sudėti nuotraukas? Ko reikėtų nefotografuoti? Ar turite tinkamą techniką? Kuo jūsų būstas ypatingas? Kokią informaciją pateikti? Jei informacijos yra per daug - sulauksite mažiau skambučių.

Kaip atsiliepti? Kaip atsakyti į keblius pirkėjų klausimus? Kaip patikrinti, ar pirkėjo ketinimai yra rimti, ar jis tik smalsus „turistas“? Kaip suplanuoti apžiūras? Kaip paruošti objektą apžiūrai? Kaip padidinti konkurenciją tarp pirkėjų? Didėjant konkurencijai, pirkėjas greičiau priima sprendimą. Kaip įvertinti, ar pirkėjui patiko būstas - patyrę pirkėjai slepia savo emocijas ir reakcijas. Pirkėjui jūsų būstas gali būti jau 20-tas apžiūrėtas per 2 savaites.

Kaip gauti pirkėjo kainos pasiūlymą? Kaip įvertinti, ar pirkėjas gali pirkti? Kaip apginsite savo kainą? Kaip įvertinsite pirkėjo pasiūlymą? Dažniausiai ne vien kaina yra svarbu, kokios yra kitos sąlygos? Atsiskaitymo terminai ir forma, išsikraustymo terminai, kokie baldai paliekami, notarų mokesčiai. NT brokeris turi didesnę derybų patirtį, turi daugiau informacijos apie rinkos kainas, žino, kokios papildomos sąlygos, padės surasti abiems pusėms tinkamą sprendimą. NT brokeris vertina pasiūlymus objektyviai, o ne emocionaliai. Ar žinote, kada reikia nutraukti derybas su pirkėju?

Sveikiname! Jau nemažai pasiekta! Pirkėjo veiksmai: suderinti su banku visas sąlygas, gauti teismo leidimą, jei yra nepilnamečių vaikų. Pas Notarą pasirašoma pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje numatomas tikslus atsiskaitymo būdas ir grafikas. Jei finansuoja bankas, iki atsiskaitymo gali praeiti apie 30 dienų. Dažniausiai sutariama, kad buvę šeimininkai išsikels per 2-4 savaites. susijusias su nekilnojamuoju turtu.

Nemokamai ir iš karto sužinokite apytikslę savo buto ar namo rinkos vertę bei žinokite, už kiek toks NT galėtų būti parduodamas. Tuo atveju, kai pardavimas atrodo patrauklesnis scenarijus, UNTU komanda galės suteikti profesionalią, nešališką ir labai praktiškai naudingą konsultaciją dėl jūsų būsto pardavimo. Jeigu svarstote apie būsto pardavimą ir norite būti tikri, kad jūsų nekilnojamojo turto vertė bus tinkamai nustatyta, registruokitės į nemokamą konsultaciją su mūsų specialistu, kuris padės ne tik rinkos kainą nustatyti, bet ir pasirūpins sklandžiu jūsų būsto pardavimo procesu.

tags: #apsikeitimas #nekilnojamu #turtu