Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip priskirti MB bendrasavininką, verslo sėkmės receptus, patarimus pradedantiesiems verslininkams, remiantis turtingiausių Lietuvos žmonių patirtimi ir įžvalgomis. Portalas tv3.lt pristato pirmą kartą Lietuvoje suskaičiuotą turtingiausių Lietuvos žmonių TOP 500. Pirmasis turtuolių 50-tukas keičiasi tik retkarčiais ir šiuos žmones žino visa Lietuva, tačiau esančius 345-oje ar 412-oje vietoje tikrai niekas negalėtų įvardyti. Žurnalas TOP 500 pasitelkęs profesionalų komandą įvertino ir mažiau pinigų sukaupusių lietuvių turtą.
Tarp TOP 500 turtingiausiųjų yra ir politikų. Vienas jų - liberalas Kęstutis Glaveckas. Jis vadovaujasi garsaus ekonomisto Davido Ricardo pasakymu: „Bet kokio turto šaltinis yra darbas“.
K. Glavecko teigimu, žinant dabartinę ekonominę situaciją, rizikinga ir sunku uždirbti iš akcijų, tad lieka nekilnojamasis turtas.
„NT irgi iš esmės pervertintas daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Į NT investuoti geriau negu niekur, bet didelių pajamų tikrai neduos, nes esant biudžeto trūkumams visada žiūrima į NT mokesčio pusę“, - sako jis. Jis taip pat dažnai mini ir seną graikų patarlę: „Jei jūs žinote, bet nedarote, reiškia nežinote“.
Liberalas taip pat prasitaria, jog jau plačiai tarp ekonomistų manoma, kad atskris juodoji gulbė, t.y. finansinė krizė. Apačioje pateikiame turtingiausiųjų TOP 500. Šį reitingą sudarę analitikai naudojosi visais viešai prieinamais informacijos šaltiniais: Registrų centru, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktomis finansinėmis įmonių ataskaitomis bei asmenų pajamų ir turto deklaracijomis, kitų žiniasklaidos priemonių publikacijomis.
Be to, įvertinta įmonių veiklos istorija ilgesniu periodu, suskaičiuota, kiek dividendų buvo išmokėta akcininkams ir kur šis privatus kapitalas papildomai investuotas. Šio metodo prieš tai nenaudojo joks kitas leidinys. Išsamiau aprašomi vieni įdomiausių bei žinomiausių Lietuvos milijonierių.
Sėkmės Istorijos ir Patarimai
Saulius Grinkevičius: Nebijoti ir Tikėti Savimi
Į TOP 500 sąrašą pakliuvęs „Daumantai LT“ vienas iš įkūrėjų ir dabartinis Kėdainių meras Saulius Grinkevičius prisimena, kad pradėdamas verslą Lietuvos nepriklausomybės pradžioje daugiausia rūpinosi dėl pinigų verslo startui. Pačių idėjų tikrai netrūko.
„Niekur jų negalėjai gauti, buvom tarybiniai inžinieriai, bankų nebuvo, tad finansavimas buvo sudėtingiausia. Mes tada idėjomis nesiskundėme. Jos, aišku, kitokios buvo nei dabartinių verslininkų - startuoliai, IT, mobilios programėlės. Bet galvočiau, kad ir dabar su ta pačia problema jauni žmonės susiduria.. Idėjų turi, tik pinigėlių reikia. Bet gal lengviau rasti finansinių šaltinių, kurie investuotų“, - tv3.lt portalui sako S. Grinkevičius.
Paklaustas apie sėkmingo verslo receptą, S. Grinkevičius prisimena, kad jam visada buvo svarbiausia tikėti tuo, ką daro. Tuomet ir įstatyminė bazė ar krizė tampa nebaisiais veiksniais.
„Gal tai banalu, bet aš nuoširdžiai sakau, niekada negalvojau, kad mūsų kompanija ar aš galiu bankrutuoti. Net tuomet, 1994-1996 m., kai buvome ant realaus bankroto slenksčio, nes buvo Lietuvos bankų krizė, nekilo tokios minties, kad galiu bankrutuoti. Dirbome, ieškojome variantų ir pasirodo jų visada galima rasti. Kada manęs paklausia ką daryti, kai prispaudžia prie sienos - tai reikia ta siena lipti į viršų.
Tų įstatymų tiek mačiau per tuos 24 metus versle ir 2 metus kaip rajono vadovas. Tai jie geresni, blogesni, bet ne jie nulemia galutinį rezultatą. Pirmiausia tai vadovas, artimiausias kolektyvas, atmosfera ir supratimas. Jei būsi pasimetęs, nenuoseklus ir blaškysiesi, tai tikrai persiduos artimiausiai aplinkai. Bus nepasitikėjimas, kad vadovas ko nors nesupranta, ne taip daro. Dirbant kartu, vadovu turi pasitikėti, o vadovas bet kuriomis aplinkybėmis turi parodyti ką daryti. Tai nereiškia, kad tai autokratinis valdymas - reikia diskutuoti, ieškoti variantų, kalbėtis, bet reikia kryptingai ir nusiteikus dirbti. Tada ir kolektyvas kitaip dirba“, - savo verslo sėkmės paslaptį atskleidžia verslininkas.
Lietuvos turtingiausiems priskiriamas S. Grinkevičius įsitikinęs, kad ir dabar pradedantys verslą, be jokių problemų gali užsidirbti milijoną, nes nišų yra visur - net ir tradiciniuose sektoriuose.
„Patarčiau nebijoti. Turėti didelį norą, idėją, tikslą ir nebijoti. Ir tikiu, kad daug kam pasisektų. Aš maisto pramonės atstovas ir čia dar daug yra nišų: keičiasi žmonių skoniai, mitybos pasirinkimai, kalbama apie sveikesnius, ekologiškesnius, naujesnius produktus. Reikia paprasčiausiai smarkiai pasidomėti, apsižiūrėti, galbūt kartais gerąja prasme nusižiūrėti iš kitų šalių ir būnant čia patobulinti. Nebūtina visada dviratį išradinėti, kartais geriau jį patobulinti“, - visiems norintiems pradėti savo verslą pataria „Daumantai LT“ įkūrėjas.
Turtingiausiųjų TOP 500 Sąrašas
Šiame sąraše pateikiami kai kurie įdomiausi ir žinomiausi Lietuvos milijonieriai:
- 309. Vilius Navickas, 7 mln. eurų, „V&J Consulting“
- 312. Laimutis Pinkevičius, 7 mln. eurų, „Ranga Group“
- 326. Saulius Grinkevičius, 6 mln. eurų, „Daumantai LT“
- 340. Robertas Neimontas, 6 mln. eurų, „Daumantai LT“
- 329. Ričardas Jarmalavičius, 6 mln. eurų, „Publicum Group“
- 341. Kostas Noreika, 6 mln. eurų, „Paysera“
- 353. Vytautas Banys, 5 mln. eurų, „Vėtrūna“, „Versina“
- 356. Ana Ciupij, 5 mln. eurų, „Stikliai“
- 357. Aleksandras Ciupijus, 5 mln. eurų, „Stikliai“
- 390. Romas Zakarevičius, 5 mln. eurų, „Stikliai“
- 361. Židrūnas Garšva, 5 mln. eurų, „Dextera“
- 367. Dainius Kreivys, 5 mln. eurų, „Catus“
Detalesnės Apžvalgos
Vilius Navickas
Sovietmečiu dirbo Valstybinės autoinspekcijos transporto techninės priežiūros inspektoriumi, į verslą pasuko 1991-aisiais. V. Navickas buvo Tėvynes sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys. 2009-2010 m. ėjo Vilniaus mero pareigas, iš posto atsistatydino dėl spaudimo savivaldybės kontrolieriui Šarūnui Skučui, buvo pašalintas iš partijos. Tyrimas persikėlė į teismus, tačiau politikas buvo išteisintas: pripažinta, kad neetiškas elgesys dar nereiškia, jog yra nusikaltimo požymių. Vėliau V. Navickas iš valstybės norėjo prisiteisti beveik 290 tūkst. eurų už ikiteisminio tyrimo metu jam padarytą žalą. Noras patenkintas nebuvo. Ir prieš užimdamas mero postą, ir po to vertėsi investicijomis į nekilnojamąjį turtą. Su bendražygiais prieš metus motociklais iš Aliaskos (JAV) nuvažiavo iki piečiausio Čilės taško.
Laimutis Pinkevičius
Nors nuo krizės metų verslininkas L. Pinkevičius išgyvena tikrai ne geriausius laikus, jis - vis dar milijonierių sąraše. 1990-1991 m. įkūręs statybos bendrovę „Ranga“ per keletą metų sugebėjo išvystyti verslą iki didžiausios statybų bendrovės Lietuvoje bei pelnyti ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“ iš prezidento Valdo Adamkaus rankų. Visgi žinomas ir prabangą mėgęs verslininkas šiuo metu vis dar kamuojasi su skolomis, susidariusiomis ekonominės krizės metais.
Griuvo ne tik „Rangos“ koncernas, bet ir „Vilniaus vartų“ kompleksas - verslo centras prestižinėje Vilniaus vietoje, kuris iš dalies buvo finansuotas „Parex“ banko. L. Pinkevičius pats spaudai teigė, kad įmonė bankrutavo dėl „Nukem“, nes ši nesumokėjo apie 30 mln. litų už atliktus darbus. „Ši suma tuomet prilygo mano įmonės trijų mėnesių apyvartai, tad liko tik bankrutuoti“, - „Respublikai“ pasakojo verslininkas. Žlugus verslui, L. Pinkevičiui teko atsisakyti ir įsigyto Lentvario dvaro, kurio nebeįstengė išlaikyti. Dėl skolų parduodamas ir L. Pinkevičiaus sklypas prie sostinės Baltojo tilto.
„Žvelgiant iš šiandienos pozicijos, man to dvaro turbūt ir nereikėjo, bet kitados atrodė kitaip. Juolab kad uždirbdamas tikrai daug maniau, jog 14 mln. litų remonto sąmata bus nesunkiai pakeliama. Nemažiau žinomas verslininkas buvo ir dėl savo santykių su žinomu modeliu ir stiliste Asta Valentaite. Po ilgametės draugystės pora susituokė 2008-iaisias, tačiau jau 2009-ųjų metų pradžioje nusprendė skirtis. Tiesa, oficialiai pora išskirta tik užpraeitais metais.
Saulius Grinkevičius
Viktoro Uspaskicho tėvonijoje tiesioginius mero rinkimus 2015 m. sensacingai laimėjęs liberalas S. Grinkevičius versle sukasi nuo 1991-ųjų. Iš pradžių su trimis draugais į Lietuva vežė medieną, nusipirko kelias parduotuves, įkūrė žuvų perdirbimo cechą.
Silkėms pagardinti patys pradėjo maišyti majonezą ir taip gimė idėja gaminti pagardus. Buvo įkurta bendrovė „Vesiga“, vėliau tapusi „Daumantai LT“. Ši įmonė valdo „Vilniaus majonezą“. taip pat kontrolini Kaliningrado bendrovės „Agroprodukt“ akcijų paketą. Politikoje S. Grinkevičius dalyvauja jau du dešimtmečius.
Robertas Neimontas
Į Lietuvos milijonierių TOP patenka ir S. Grinkevičiaus bendražygis, dabartinis „Daumantai LT“ vadovas Robertas Neimontas. Techninį išsilavinimą turintis verslininkas nuo 2003 metų dirbo direktoriumi antrinėje įmonėje - „Vilniaus majonezo gamykla“. Tačiau S. Grinkevičiaus perėmus Kėdainių mero vairą, grįžo į „Daumantai LT“.
Tuomet jis teigė, kad drastiškų pokyčių nebus, įmonė turi strategiją ir nuolat tobulina veiklą. Žinomas golfo turnyrų nugalėtojas „Veidui“ yra pasakojęs, kad į Lietuvą atvykusi Vokietijos bendrovės atstovė išpeikė vyrus, kad padažus silkėms importuoti iš Lenkijos neprotinga. „Ji mums ėmė aiškinti, kad tam už¬teks paprasto kibiro ir specialaus antgalio. Pirmieji bandymai gaminti pagardus ir buvo tokie - mūsų technologas taip eksperimentavo įmonės restoranėlyje. Paskui po truputėlį augome ir, bendradarbiaudami su kitomis šalies įmonėmis, pasigaminome reikalingos įrangos“, - savaitraščiui „Veidas“ apie verslo pradžią pasakojo „Daumantai LT“ vadovas.
Ričardas Jarmalavičius
Šilutės rajone, Saugų vaikų namuose užaugęs R. Jarmalavičius savo karjerą pradėjo dar žurnalistikos studijų laikais dienraštyje „Respublika“. Dirbęs reporterių įvairiausiose rubrikose, vėliau tapo „Vakarinės naujienos“ ir „Vakaro žinios“ vyriausiuoju redaktoriumi.
Atsikandęs žurnalisto ir redaktoriaus duonos įkūrė ryšių su visuomene įmonę „Publicum“. Iki 2014 m. jis buvo bendrovės direktoriumi, tačiau pareigas perleido Daivai Bumblytei, o pats liko valdybos pirmininku. Savo sprendimą pagrindė tuo, kad daugiau dėmesio ketina skirti strateginiams projektams bei plėtrai.
Kostas Noreika
Inžinerinės informatikos bakalaurą ir vadovų magistrantūros diplomą turintis K. Noreika nuo pat pradžių sukosi su internetine veikla susijusiose įmonėse. Būdamas 25-erių metų jis tapo „EVP International“ bendrasavininkiu ir vadovu. Praeitų metų liepą šios įmonės pavadinimas oficialiai pakeistas į visiems pažįstamą „Paysera LT“.
Būtent dėl šios elektroninės pinigų sistemos jis tituluojamas Lietuvos informacinių technologijų sektoriaus pionieriumi, nes taip prasidėjo elektroninių pinigų revoliucija Lietuvoje. Pats K. Noreikai savaitraščiui „Veidas“ yra pasakojęs, kad viskas prasidėjo nuo projekto „Gsms.lt“, kuris virto „Mokėjimai.lt“, o šie 2014 m. 5 „Paysera.lt”.
Vytautas Banys
Garsios šiuo metu restruktūrizuojamos statybų bendrovės „Vėtrūna“ savininkas dabar vadovauja šeimos nariams priklausančiai „Versinai“. Ir šiai neblogai sekasi - 2015 m. apyvarta perkopė 30 mln. eurų. Tačiau paskui „Vėtrūną“ velkasi skolų šleifas, pavyzdžiui, pretenzijų jai turėjo Kauno „Žalgirio“ arenos subrangovai. Žiniasklaidoje skelbta informacija, kad šios Telšių įmonės susijusios su partija „Tvarka ir teisingumas“.
„Vėtrūnos“ vadovai dėl finansinių sunkumų kaltino su ja esą neatsiskaičiusią Ignalinos AE saugyklas stačiusią „Nukem Technologies“.
Ana ir Aleksandras Ciupij bei Romas Zakarevičius („Stikliai“)
„Stikliai“ - savaime prabanga alsuojantis pavadinimas. Trys bendrasavininkai verslą pradėjo dar Tarybų Lietuvos laikais, bet sugebėjo jį plėsti ir išlaikyti iki šių dienų. Būtent „Stikliuose“ apsistoja žinomiausi pasaulio žmonės, pavyzdžiui, Filipas Kirkorovas ar kandidatė į JAV prezidentus Hillary Clinton.
Verslininkų istorija prasideda 1987 m. , kuomet Ana su vyru Aleksandru bei Romu Zakarevičiumi įsteigė kooperatyvą ir atidarė „Stiklių“ kavinę, kuri vėliau tapo restoranu. Po poros metų buvo atidaryta ir „Stiklių“ aludė, o jau nepriklausomybės laikais - kavinė ir konditerijos parduotuvė „Ponių laimė“. 1995 m. verslininkai nutarė nesustoti ir įsteigė „Stiklių“ viešbutį. Toliau plėsdami savo veiklą 2006 m. atidarė apartamentų kompleksą „Stiklių dvaras“.
Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ A. Ciupij yra sakiusi, kad į naujai išdygusius konkurentus nesidairo, o vykdyti verslą trise tapo įprasta ir kitaip jie turbūt negalėtų „Tiesiog dirbam nuleidę galvas ir labai mažai galvojame apie konkurenciją, Labai džiaugiuosi, kad pas mus yra gražių, švarių viešbučių, todėl ir žmonės patenkinti. Žinome, ką turime, esame nusistatę kryptį, kuria einame. Ir galvoti, kas konkurentas, o kas ne, - ne mums. Visi trys gyvename šiuo ritmu. Turbūt mus tai žavi. Nemaišome vienas kitam, papildome, visada sprendimus priimame trise. Viską aptarinėjame: ir remontus, ir meniu“, - žiniasklaidai sakė ji.
Pati moteris nesvetima ir mados pasauliui. Jai priklauso butikas, kuriame galima rasti žinomų pasaulio mados namų drabužius, galanteriją, aksesuarus. Romualdas Zakarevičius labiausiai susitelkęs į restorano veiklą, gali būti vadinamas maisto kultūros ekspertu.
Židrūnas Garšva
Aktyvus Kauno miesto savivaldybes tarybos Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Ž. Garšva finansini kapitalą sukaupė 1996 m. su partneriais įsteigęs bendrovę „Dextera“, kuriai su pertraukomis vadovavo.
„Dextera“ yra viena didžiausių žaliuzių gamintojų Lietuvoje, turi 24 salonus penkiolikoje Lietuvos miestų, produkcija taip pat eksportuoja. 2016 m. pradžioje Židrūnas Garšva turėjo bėdų su Mokesčių inspekcija - pastarosios naudai buvo priteista 695 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčių, baudų ir delspinigių.
„Pirmiausia praktiškai pajutau verslo pasaulio iššūkius ir sėkmingai išplėtojau ne vieną verslo idėją. Tada nusprendžiau įgyti teorinių žinių Kauno technologijos universitete - baigiau ekonomikos studijas. Teorija ir praktika yra vienas kitą papildantys dalykai, tačiau visada kyla klausimas nuo kurios iš jų pradėti kurti verslą. Manau, kai trūksta teorijos žinių, tuomet žmogus pradeda mąstyti kūrybiškai. Nuo 2009 metų paskyriau savo laiką politinei veiklai ir Kauno miestui“, - taip save pats internete pristato Ž. Garšva.
Dainius Kreivys
Vienas skandalingesnių Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių. Taip būtų galima apibūdinti verslininką D Kreivį, kuris ne kartą atsidūrė žiniasklaidos akiratyje dėl viešų ir privačių interesų.
Pats D. Kreivys nurodo, kad dar 1993 m. pradėjo veikti versli - dirbti įvairiose gamybos ir prekybos įmonėse. Krizės laikotarpiu D. Kreivys tapo ūkio ministru. Tuomet jo įmonės “Catus” akcijos buvo perrašytos motinai.
2011 m. politikas buvo apkaltintas viešųjų ir privačių interesu supainiojimu, kuomet ES paramą skyrė motinos valdomo verslo vykdomiems mokyklų renovacijos projektams. 2012 m. jis iš motinos susigrąžino 40 proc. verslo ir nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Catus“ akcijų. Likusios akcijos priklauso...
tags: #kaip #priskirti #mb #bendrasavininkas