Butų privatizavimas Lietuvoje - tai procesas, kurio metu asmenys įgijo galimybę įsigyti nuosavybėn valstybės arba savivaldybės gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Šį procesą reglamentavo Butų privatizavimo įstatymas, galiojęs iki 1998 m. liepos 1 d.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai asmenys nėra įgyvendinę savo teisių privatizuoti gyvenamuosius butus. Todėl svarbu žinoti, kokios sąlygos galiojo pagal Butų privatizavimo įstatymą ir kokios galimybės yra dabar.
Sprendžiant asmens teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą įgyvendinimą, būtina nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas sąlygas: asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (1991 m. gegužės 21 d.
Teisinis reglamentavimas ir svarbios sąlygos
Valstybinio turto privatizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas. Pažymėtina, kad specialus gyvenamųjų patalpų privatizavimą reglamentavęs Butų privatizavimo įstatymas suteikė Lietuvos gyventojams, nuomojantiems iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, galimybę įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis).
Kas turi teisę privatizuoti būstą?
Kokiais atvejais nuomininkai turi teisę privatizuoti nuomojamą būstą?
- kai būstą perka nuomininkai, kuriems Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d.
- būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų bendrosios dalinės nuosavybės dalis, tenkanti savivaldybės būstams ir pagalbinio ūkio paskirties pastatams, ar jos dalis pagal Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas - bendraturčiams arba tretiesiems asmenims, kai ši bendrosios nuosavybės dalis ar jos dalis savivaldybės butų ir kitų patalpų valdytojo ar savininko pagal kompetenciją, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu priimtu sprendimu yra pripažinta nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti reikmėms, susijusioms su valstybės ar savivaldybės butų ar kitų patalpų naudojimu.
Pavyzdžiui, bendradarbučio kambariai esantys iš dalies privatizuotame bute su bendra virtuve yra priskiriami greta esančių privatizuotų gyvenamųjų patalpų savininkams. Taip pat, gyvenamųjų patalpų savininkų teisėtai naudojami pagalbinio ūkio paskirties pastatai (išskyrus laikinus pastatus) priskiriami šių patalpų bendraturčiams.
Būsto privatizavimo kaina
Jei norėčiau privatizuoti nuomojamą būstą, kiek kainuotų būstas? Parduodamo savivaldybės būsto rinkos vertę nustato turto vertinimo įmonės (turto vertintojai). Turto vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodika, kuri yra patvirtinta LR finansų ministro įsakymu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau - Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalimi, savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas savivaldybės tarybos sprendimu parduodamas kaina, kuri nustatoma pagal rinkos vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka, ir kuri mažinama remiantis pardavimo metu Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu gyvenamųjų pastatų statybos sąnaudų elementų kainų pokyčiu, palyginti su 1998 m. liepos 1 d.
Svarbu: Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis su nekilnojamojo turto pirkėju turi būti sudaryta ne vėliau kaip per vienus metus nuo turto vertinimo įmonės (turto vertintojų) parduodamo Savivaldybės būsto ir ūkio pastatų vertinimo ataskaitos pateikimo dienos. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.
Ar būstą įkainojant bus išskaičiuotos išlaidos (sumažinta kaina) atliktiems remontams?
Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas už rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.493 str. 1 dalis numato nuomininko pareigą tausoti ir prižiūrėti nuomojamas patalpas, ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis daryti einamąjį turimos patalpos ir jos įrenginių remontą.
Tuo atveju, jeigu visgi buvo atlikti būsto vertę pakeitę/padidinę darbai, reikia įvertinti ir tai, ar tokie darbai buvo atlikti, gavus nuomotojo sutikimą. Tokiais atvejais, kai nuomininkas nuomotojo leidimu pagerina išsinuomotą būstą, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą (išskyrus kai nuomininko padaryti darbai be nuomotojo leidimo ir negali būti atskiriami be žalos išsinuomotam daiktui - tokių pagerinimų vertė neprivalo būti atlyginama).
Norint, kad nuomininko investicijos būtų įvertintos, reikia pateikti nuomotojo (savivaldybės) sutikimą atlikti investicijas ir bute atliktas investicijas pagrindžiančius dokumentus, t. y.
Kodėl reikia mokėti 250 Eur už buto kainos įvertinimą?
Iki prašymo įsigyti nuomojamą būstą pateikimo pareiškėjas turi sumokėti pradinę įmoką - 250 Eur. Sąskaitos numeris: LT90 7300 0100 0055 7932.
Dokumentai, reikalingi privatizuojant būstą
Kauno miesto savivaldybės taryba 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. Aprašas reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės (toliau - Savivaldybė) nuosavybės teise priklausančio būsto ir (ar) pagalbinio ūkio paskirties pastatų, inžinerinių statinių, jų dalių (toliau - būstas ir ūkio pastatai) pardavimo pagal Įstatymą organizavimą, kainos nustatymą, sandorių sudarymą, atsiskaitymą ir lėšų panaudojimą.
Asmenys, norintys privatizuoti būstą, turi kreiptis į Savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“, pateikiant prašymą dėl nuomojamų patalpų įsigijimo internetinės svetainės savitarnoje www.vmb.lt, el. 3, Vilniuje.
Pareiškėjas turi pateikti šiuos dokumentus:
- prašymą pirkti Savivaldybės būstą.
- dokumentą, įrodantį naudojimosi Savivaldybės būstu teisinį pagrindą.
- Savivaldybės būste nuomos teise gyvenančių (deklaravusių gyvenamąją vietą) asmenų notariškai patvirtintą susitarimą (sutikimą), kurio asmens (ar asmenų) vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis.
Taip pat gali prireikti leidimo, kai asmeniui Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d.
Kompensacijos už būsto nuomą
Nuo 2024-07-01 kompensacija apskaičiuojama pagal naujas taisykles: iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 proc.
Šis pakeitimas negalioja nedirbantiems besimokantiems asmenis iki 24 metų, kurie mokslo ar studijų tikslais pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą į gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje. Jiems kompensacijos dydis bus apskaičiuojamas iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ar studijų institucijos išduotoje pažymoje nurodytą vidutinio apgyvendinimo institucijos bendrabutyje mokesčio asmeniui per mėnesį dydį.
Pavyzdžiai:
1 pavyzdys: asmens be šeimos deklaruotos pajamos sudaro 7500 Eur, o jo būsto nuomos mokestis yra 500 Eur per mėnesį. Šis nuomos mokestis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančių pajamų (625 Eur), taigi, jis turi teisę į kompensaciją. Kompensacijos dydis per mėnesį šiam asmeniui būtų 176 Eur, t.
2 pavyzdys: dviejų asmenų šeima deklaravo 1500 Eur dydžio gautas pajamas už praėjusius metus, o iki kreipimosi dėl kompensacijos gautos praėjusių 6 mėnesių šeimos pajamos sudaro 6000 Eur. Būsto nuomos mokestis - 250 eurų. Pagal deklaruotas pajamas šeima negautų kompensacijos, kadangi būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį viršytų vidutiniškai per mėnesį šeimai tenkančias pajamas. Tačiau tokiu atveju būtų vertinamos iki kreipimosi dėl kompensacijos gautos praėjusių 6 mėnesių šeimos pajamos per mėnesį, kurios neviršija vidutiniškai per mėnesį šeimai tenkančių pajamų. Taigi, dviejų asmenų šeima turi teisę į kompensaciją.
Teisės įgyvendinimas pasibaigus įstatymo galiojimui
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui.
Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas privatizuoti laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d.
Tačiau asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė, t. y. ji gali atsirasti tik įstatyme nustatytų sąlygų pagrindu.
Įvertinus konkrečias aplinkybes būtina nustatyti ar asmuo butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu įgijo subjektines teises. Asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių butų privatizavimo galiojimo metu, teisės negali būti ginamos.
Teismų praktika ir principai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, būtina atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifiką. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas - tai ne tik sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena valstybės socialinės-ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas - sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn.
Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
Sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, būtina aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, o atsižvelgiant į butų privatizavimą numačiusių įstatymų pagrindinį tikslą, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.
Minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad už turto vertintojo nustatytą rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, kurių žmonės nespėjo privatizuoti.
Naujasis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas numato pareigą savivaldybių socialinio būsto nuomininkams ir kartu su jais gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, kasmet deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus. Pabrėžtina, kad socialinio būsto nuomos sutartys su nuomininkais, nedeklaravusiais turto (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka, yra nutraukiamos.
Praktiniai patarimai ir patirtis įgyvendinant Erasmus+ mažos apimties partnerysčių projektus
Advokatės Dianos Višinskienės kontora pasiekė pergalę itin specifinėje gyvenamojo būsto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis byloje. 2019 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė sprendimą, kuriuo pripažino K. D. teisę privatizuoti nuomojamą būstą, nuosavybės teise priklausantį Kauno miesto savivaldybei, lengvatinėmis sąlygomis. 2019 m. spalio 3 d. Būstas K. D. šeimai buvo suteiktas daugiau nei prieš kelis dešimtmečius. Prasidėjus privatizavimo procesui dar 1993 m. K. D. kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl būsto privatizavimo lengvatine tvarka ir atliko visus reikiamus būsto privatizavimui veiksmus. Vis dėlto, moteriai pranešta, kad išsipirkti būsto negalės, nes yra prasidėjusios nuosavybės teisių atkūrimo į daugiabutį, kuriame kartu su šeima gyvena ir K. D., procedūros.
Teismas nurodė, kad konstatavus, jog ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau negalėjo pasinaudoti šia teise laiku dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės neinformavimo apie ginčo buto nuosavybės teisės atkūrimo pabaigą ir jo rezultatus, t. y.
Šiuo atveju advokatė Diana Višinskienė pabrėžia, kad „asmenims, laiku, t. y. galiojant Būsto privatizavimo įstatymui, išreiškusiems savo valią privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis, nepraleidusiems ieškinio senaties termino (10 m.), skaičiuojamo nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jų teisių pažeidimą, vis dar yra reali galimybė apginti savo teises ir teisėtus interesus ir pratęsti privatizavimo procedūras bei privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis“.
tags: #kaip #privatizuoti #savivaldybes #buta