Magistrantūros studijų programos yra skirtos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir gebėjimo jas analizuoti bei taikyti. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypčių grupės magistro laipsnis. Magistrantūros studijų trukmė - 1-3 metai.
Šiame straipsnyje aptariama filosofijos magistro studijų raida Vytauto Didžiojo universitete (VDU), pradedant nuo atkūrimo laikotarpio iki vėlesnių metų, atkreipiant dėmesį į programų kūrimą, dėstytojus, studentus ir materialinę bazę.
Filosofijos Studijų Pradžia VDU
Atkuriant VDU, niekas net nesuabejojo, kad filosofijos studijos yra neatsiejama kiekvieno universiteto dalis. Tad klausimas apie filosofijos studijų reikalingumą VDU nebuvo keliamas. Buvo svarstomi tik šie klausimai: a) kokia filosofija turi būti VDU studijuojama, resp. dėstoma? b) kaip filosofija turi būti VDU studijuojama, resp.
Vytauto Didžiojo universitete filosofija buvo dėstoma ir studijuojama Teologijos-filosofijos (dabar Katalikų teologijos) fakultete bei Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos katedroje, kurią įkūrė dr. Tomas Sodeika. Sodeika VDU dirbo nuo pat universiteto (at)kūrimo, 1992-1993 m. ėjo docento ir HMF Filosofijos katedros vedėjo pareigas „iki konkurso“, 1993 m. gavo docento pedagoginį vardą, 1994 m.
Universiteto gyvavimo pradžioje filosofijos dalykai buvo neatsiejama dalis Teologijos bakalauro programos, nuo 1990 m. vykdomos tuometiniame Teologijos-filosofijos fakultete. Tada (ir vėliau) filosofinius dalykus teologams dėstė Sodeika („Filosofijos įvadas“, „Religijos filosofija“), lic. Romualdas Grucė („Ontologija“, „Gnoseologija“, „Viduramžių filosofijos istorija“), lic. Faustas Jončys („Antikos filosofijos istorija“), kun. prof. Jonas Juraitis („Kosmologija“, „Filosofinę antropologija“), prof. habil. dr. Romanas Plečkaitis („Logika“), Edvardas Čiuldė („Moderniosios filosofijos istorija“).
Iš dalykų pavadinimų matome, jog studentai buvo supažindinami su filosofijos pagrindais, apimančiais filosofijos istorijos ir pagrindinių tradicinių filosofijos sričių studijas. Kitų fakultetų studentams filosofija buvo dėstoma tik kaip „dalykai, pasirenkami iš penkių privalomų“. Tai buvo „Filosofijos įvadas“ (dėstytojai Sodeika, Vytautas Ališauskas, VU doktorantas A. Jankauskas) ir „Logika“ (dr. Arimantas Raškinis, vėliau Plečkaitis).
Kai 1993 m. įstojau į VDU Teologijos-filosofijos fakultetą, pačių pirmųjų mano mokslo metų rudenį fakultetas buvo pervadintas į Katalikų teologijos fakultetą, filosofijos pavadinimą paliekant jau veikiančiai HMF Filosofijos katedrai.
Filosofija kaip atskira specialybė universiteto struktūroje atsirado nuo 1992 metų rudens semestro, kai Humanitarinių mokslų fakultetui priklausančioje Filosofijos katedroje buvo sukurta Filosofijos bakalauro programa. (Pačios katedros istorijoje įsivėlė šiokia tokia chronologinė painiava: senesnėse Filosofijos katedros ataskaitose parašyta, kad „ji įkurta1990 m. pabaigoje, bet veikti realiai pradėjo 1993 m.“. Iš tikrųjų, Filosofijos katedra veikia nuo 1992 m.
Išliko kai kurių pirmųjų Filosofijos bakalauro programoje dėstomų kursų aprašai. Taip 1992/93 m.m. pavasario semestre Sodeika dėstė kursus: „Religijos filosofija“, „Imanuelio Kanto “Grynojo proto kritika”, „Šiuolaikinė filosofija II: Martinas Heideggeris”. Iš 1993/94 m.m. pavasario semestro išliko pirmojo Mindaugo Japerto (tuomet VU doktoranto) dėstomo kurso „Filosofijos istorijos šaltiniai: filosofavimo principo analizė“ aprašas (nagrinėjami autoriai Platonas, Nietzsche, Descartes‘as, Berkeley‘s); iš 1994/95 m.m. rudens semestro - to paties dėstytojo kurso „Filosofijos istorijos šaltiniai: kalbos filosofija“ (nagrinėjami autoriai Wittgensteinas, Austinas, Heideggeris) aprašas. (Japertas dirbo Filosofijos katedros asistentu nuo 1994 m. pavasario semestro, pirmaisiais metais - asistentu-antraeilininku, nuo 1996 m. pavasario semestro - asistentu-valandininku, 1997 m. - etatinis vyr. asistentas; 1998 m. vasarį apgynė daktaro disertaciją VU, nuo 1998 m. iki 2001 m. vyresnysis asistentas; nuo 2001 m. rudens semestro ėjo docento pareigas; 2004 m.
Vėliau be B grupės dalykams priskiriamų, bet filosofijos specialybės studentams privalomų „Filosofijos įvado“ ir „Logikos“, Filosofijos bakalauro programoje buvo dėstomi šie kursai: „Antikos filosofijos istorija“, „Viduramžių filosofijos istorija“, „Naujųjų laikų filosofijos istorija“, du „Šiuolaikinės filosofijos“ kursai, „Etika“, „Estetika“, „Lietuvos filosofijos bruožai“, „Mokslo filosofija“, „Kultūros filosofija“, „Semiotika“, „Ontologija“, „Gnoseologija“, „Religijos filosofija“, „Socialinio mąstymo paradigmos naujųjų laikų filosofijoje“, „Rusų filosofijos bruožai“, „Politinės minties klasikai“, „Filosofinė antropologija“, „Amerikos pragmatizmo filosofija“, „Meno filosofija“, „Filosofiniai Rytų kultūros pagrindai“, „Rytų filosofijos bruožai“, du „Filosofijos istorijos šaltinių“ kursai.
Kai kurie kursai buvo vienkartiniai, pvz., Sodeikos dėstoma „Vėlyvųjų viduramžių vokiečių filosofinė mistika“ (kursas, nagrinėjantis Mokytojo Eckharto tekstus, nuo 1994 m.
Apie dėstytojus minėtoje Sodeikos žinutėje žurnale Darbai ir dienos rašoma, kad Filosofijos katedroje dirba žmonės, „maloniai sutinkantys, už, galima sakyti, simbolinį atlyginimą, talkinti filosofiškai prusinant Lietuvos jaunimą“. Visų tų, kas, Sodeikos teigimu, bent kartą sutiko tai daryti, sąrašas yra įspūdingas: be jau minėtų dėstytojų Plečkaičio, Ališausko, Raškinio, Japerto, Adomėno, Grucės, Jončio, Čiuldės, minimi dėstytojai prof. habil dr. Antanas Andrijauskas, prof. habil dr. Juozas Krikštopaitis, dr. Arūnas Sverdiolas, doc. dr. Saulius Žukas, doktorantė Lina Šulcienė, dr. Aleksandras Dobryninas; užsienio lietuviai prof. Vytautas Doniela, kun. prof. Jonas Juraitis, prof. Kęstutis Skrupskelis, du vizituojantys lektoriai: vienas - dr. Colinas Colvinas, kurio vienkartinis kursas vadinosi „Beginning with Being“, kitas - tik magistrą laipsnį turintys Dylanas Drummondas iš Edinburgo universiteto, vieną kartą skaitęs kursą „British Empirists“.
(Pažymėtina, jog į šį sąrašą Sodeika įtraukė tiek bendrauniversitetinių filosofinių dalykų dėstytojus, tiek tuos, kurie dirbo Teologijos-filosofijos fakultete). Be šių, katedroje tuo laikotarpiu dirbo: teologijos daktaras kun. Vytautas Kazlauskas (1995/1996 m. kaip „vizituojantis“ profesorius); dr. doc. Jūratė Baranova (1996 m.), dr. doc.
Išliko Sodeikos ranka rašyti pirmieji Filosofijos bakalauro programos tvarkaraščiai. Pirmosios išlikusios katedros ataskaitos datuojamos 1994 m. Viena jų yra bendra fakulteto ataskaita, iš kurios galima spręsti, jog tuomet tik katedros vedėjas dirbo kaip etatinis darbuotojas pagrindinėse pareigose. „Antraeilininkais“ Filosofijos katedroje dirbo Plečkaitis, Japertas ir Sverdiolas, 1994 m.
Kita - pačios Filosofijos katedros „apyskaita už 1994 metus“. Iš jos matome, jog studentų priėmimas į pirmą Filosofijos bakalauro programos kursą prasidėjo tik 1994 m. rudenį, tais metais buvo įstoję 9 žmones. Antrame kurse tuomet buvo irgi 9, o 1993 m. pavasario semestre - 10, trečio kurso studentų 1993 m. pavasarį buvo 8, 1994 m. rudenį - 11; ketvirto kurso 1993 pavasarį - 3, 1994 m. rudenį - 7.
Pradžioje II-IV kursų studentai į Filosofijos bakalauro programą pereidavo iš kitų programų (dažnai - iš Teologijos bakalauro programos). Be jau minėtų dėstytojų „apyskaitoje“ nurodomi du „vizituojantys“ 1994 m.
„Apyskaitos“ 6 punkte skaitome: „Katedra įsikūrusi maždaug 12 kv.m. kambarėlyje, kuriame telpa 2 (du) rašomieji stalai, 1 (vienas) pagalbinis stalas, 7 (septynios) kėdės, knygų lentyna, spintelė, rūbų spinta. Katedra disponuoja 1 (viena) neveikiančia elektrine rašomąja mašinėle ir 1 (vienu) „Erikson“ firmos kompiuteriu, kurio iki šiol nepavyko sutvarkyti taip, kad jis turėtų daugiau negu vien dekoratyvinę vertę“.
7 ir paskutinis „apyskaitos“ punktas nurodo, kaip „svarbiausią katedros uždavinį“, 1995 metais „pradėti filosofijos magistro studijas“. „Daugiausiai problemų kyla dėl skurdžios materialinės bazės: skurdoka universiteto biblioteka, sunku padaryti seminariniam darbui būtinų tekstų kserokopijų kiekį“.
Šį, antrajame aukšte Donelaičio g, 52 pastate esantį kambarėlį gerai prisimenu. Čia buvo geriama kava, švenčiamos šventės, studentus mielai priimdavo ne tik dėstytojai, bet ir sekretorė Vida Laskauskaitė. 1995 m. pavasario semestre, Sodeikai išvažiavus į stažuotę Vokietijoje, katedros vedėjo pareigas nuo kovo 15 iki liepos 7 d.
Praktinės Filosofijos Magistrantūros Įkūrimas
1995/1996 m.m. pradėjo veikti Praktinės filosofijos magistrantūra. Su ja susietas ir pirmas dokumentas apie tokiai programai būtinai reikalaujamus „mokslinius tyrimus“, kuriame konstatuojama, jog „filosofijos pozicija postsovietiniame universitete gana sudėtinga“.
Vis dėlto, minėta 1996 m. rašyta Sodeikos žinutė baigiasi „optimizmo“ išraiška: „Nepaisant „nepraktiško“ filosofijos pobūdžio, kuris ypač išryškėja šiais sunkiais visuotinio prakticizmo laikais, VDU Filosofijos studijos turi paklausą“.
1995 m. rudens semestro tvarkaraštyje jau yra magistrantams skirti kursai. Tais metais dėstė Sodeika (bakalauro programoje „Naujųjų laikų filosofijos istorija“, magistrantams „Naujųjų laikų praktinė filosofija“ ir „Antikos praktinė filosofija“), Plečkaitis (bakalauro programoje „Politinės minties klasikai“, magistrantams „Šiuolaikinės etikos problemos“, B dalykas „Logika“), Šulcienė („Filosofijos istorijos šaltiniai“); Skrupskelis (B dalyką „Filosofijos įvadą“, magistrantams „Filosofijos samprata pragmatistų darbuose“); kursą „Antikinės filosofijos žodynas“ dėstė Adomėnas kartu su Sodeika; „Mokslo filosofiją“ dėstė Krikštopaitis; „H.-G. Gadamerio hermeneutika“ dėstė Sodeika. 1996 m. pavasario semestre Baranova dėstė „Istorijos filosofiją“.
Kaip ir pradžioje, universitete vis dar veikė Amerikos lietuvių atsivežtas „laisvojo pasirinkimo“, o ne vėliau įsigalėjęs fiksuotų programų modelis, tad tiek magistrantai, tiek bakalaurantai galėjo laikyti kursus pasirinktinai tiek iš bakalauro, tiek iš magistro programos, be to, galėjo rinktis kursus ir iš kitų specialybių abiejų pakopų programų, kaip ir kitų specialybių studentai (tarp kurių ir aš) dažnai klausydavosi Filosofijos katedros siūlomų kursų.
1996 m. rudens semestre magistrantams buvo siūlomi dalykai: „Aktualios politinės filosofijos problemos“ (Baranova); „Aktualios estetikos problemos“ (Juknevičius); 1997 m. pavasario semestre - „M.
Filosofijos Doktorantūros Įkūrimas
1997 m. pradėjo veikti Filosofijos doktorantūra. Nuo 1997 m. katedroje vyr. asistento pareigose pradėjo dirbti tuometinio Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto (dabar Lietuvos kultūros tyrimų institutas) doktorantas Dalius Jonkus (daktaro disertaciją apgynė 1998 m. pavasarį, docento pareigas ėjo nuo 2001 m.).
Tų metų tvarkaraštyje randame jo dėstomą B dalyką „Filosofijos įvadas“, 1997 m. pavasario semestre - „XX a. filosofinė antopologia“, rudens semestro tvarkaraštyje - „Kultūros filosofija“ ir Sodeikos dėstomų kursų „Filosofinė metodologija“ (bakalaurams) ir „Antikos praktinė filosofija“ (magistrantams, buvo dėstoma Aristotelio etika) seminarai.
Japertas tų metų pavasarį dėstė „Kalbos filosofija“ ir „Mokslo filosofija“, rudenį dėstė „Estetika“ ir „Filosofijos istorijos šaltinius“, taip pat Sodeikos dėstomų kursų „Filosofijos istorija I“ (bakalaurams) bei „Naujausiųjų laikų praktinė filosofija“ (magistrantams, buvo nagrinėjami Nietzsche‘s tekstai) seminarus. Sodeika 1997 m.
Iš 1997 metų išliko net trys ataskaitos variantai. Viename jų galima matyti, jog be etatinio docento-katedros vedėjo (Sodeikos) ir „antraeilininko“ profesoriaus (Plečkaičio), katedroje dirba du asistentai (Japertas ir Jonkus). Taigi, iš viso trys etatiniai dėstytojai.
Ataskaitoje vėl skundžiamasi, jog „Filosofijos katedra iki šiol neturi net paprasčiausio veikiančio kompiuterio, kuriuo galima būtų redaguoti tekstus bei naudotis Internetu (apie bent kiek modernesnę šiuolaikiniam moksliniam darbui būtiną „orgtechniką“ jau net nekalbame“.
Kitas ataskaitos variantas neturi punkto apie materialinės bazės skurdumą, tačiau jame nurodoma, jog 1996 m pavasario semestre „vizituojančiu“ profesoriumi dirbo Kazlauskas (iš tikrųjų Kazlauskas Filosofijos programoje niekad nedirbo, jis dėstė B dalyką „Religiotyros įvadą“, po to perėjo į KTF), ir asistente-valandininke visus mokslo metus - Šulcienė.
Pirmame bakalauro programos kurse mokėsi 22, antrame- 18, trečiame - 6, ketvirtame - 11 studentų (akivaizdžiai pastebimas studentų skaičiaus didėjimas); pirmame magistrantūros kurse mokėsi 5, antrame - 6 studentai. Trečiajame 1997 m.
1998 m. vasario 24 d. datuojama pirmoji katedros „savianalizė“. Joje pirmą vietą užima „padalinio mokslinės veiklos struktūros“ lentelė, rodanti, jog „mokslinė veikla“ jau anuomet tapo prioritetine - svarbesne nei pedagoginė.
„Mokslinių veiklų“ buvo nurodyta trys: „Filosofijos vaidmuo šiuolaikinėje (post-komunistinėje) visuomenėje“ („vykdoma“ nuo 1995 m); „Tolerancijos problema šiuolaikinėje visuomenėje“ (Plečkaičio „veikla“, „vykdoma“ nuo 1995 m.) ir „Šiuolaikinė kalbos filosofija“ (Japerto „vykdoma“ nuo 1997 m.). Personalo struktūra nepakitusi (Sodeika, Plečkaitis, Japertas, Jonkus); nurodoma, jog katedroje yra trys doktorantai: Zabielaitė, Gelūnas ir Pučiliauskaitė.
Katedros mokslinė veikla pakankamai produktyvi: per 3 metus paskelbti 7 straipsniai. Vidutiniškai vienam katedros darbuotojui tenka po 0,47 straipsnio per metus. Be antraeilininkų ir doktorantų, kurie studijas pradėjo tik 1997 09 01, katedros dėstytojų mokslinis produktyvumas būtų 2 straipsniai per 3 metus arba 0,7 straipsnio per metus.
Filosofijos katedros mokslinė veikla („vienam darbuotojui po 0,7 mokslinio straipsnio per metus“) tuometinio HMF dekano prof. habil. dr. Romualdo Apanavičiaus buvo įvertinta kaip „pakankamai produktyvi“. (Tarp dešimties vertinamų HMF padalinių užimta 5-ta vieta. Dokumentas datuojamas dviem savaitėms anksčiau nei pasirašyta „savianalizė“ - 1998 m. vasario 10 d.)
Matome, jog anuo metu reikalavimai buvo matuojami „svorio koeficientais“, ir „tarptautinėmis mokslo organizacijomis“. Savianalizė baigėsi „mokslinės produkcijos gausėjimo perspektyvos“ pažadais: esą, „jauni perspektyvūs mokslininkai“ Japertas ir Jonkus yra pasirengę reikalaujmą produkciją „gausinti“: „Po trijų-keturių metų turėtume sulaukti mokslinės produkcijos pagausėjimo bei jos mokslinio lygio ženklesnio išaugimo“.
Tokie pažadai leidžia spėlioti, jog spaudžiamas reikalavimų katedros vedėjas bent jautėsi pakankamai saugus planuoti ateitį.
1998 m. pabaigoje pateikta katedros ataskaita sako, kad pirmame bakalauro programos kurse mokėsi 30, antrame - 24, trečiame - 24, ketvirtame - 8 studentai; pirmame magistrantūros kurse mokėsi 10, antrame - 5 studentai (matome tolesnį studentų skaičiaus didėjimą); katedroje buvo penki doktorantai, kurių „svarbiausias įnašas į universiteto biudžetą“, anot Sodeikos žodžių ataskaitoje, „yra tai, kad jie nemokamai veda seminarinius užsiėmimus“.
Dėstytojai: doc. Sodeika (katedros vedėjas, pavasario semestre dėstė bakalauro programos kursus: „Filosofijos istorija II“, „Filosofinio teksto vertimas“; magistro programos kursus „Aktualios etikos temos“ ir „Viduramžių praktinė filosofija“; rudens semestre dėstė bakalauro kursus „Filosofijos istorija III“, „Religijos filosofija“ ir magistro kursą „Istorijos filosofija“); vyr. asistentas Japertas (pavasario semestr...
Apibendrinant, VDU filosofijos studijos, įskaitant magistro programas, nuėjo ilgą kelią nuo atkūrimo laikotarpio. Nepaisant materialinių sunkumų ir iššūkių, katedra sugebėjo suburti stiprią dėstytojų komandą, pritraukti studentų ir plėtoti mokslinę veiklą. Filosofijos studijos VDU išliko svarbia akademine sritimi, prisidedančia prie Lietuvos jaunimo filosofinio prusimo.
Universitetas siūlo platų spektrą įvairių studijų programų: tarpdisciplininių, jungtinių, dvigubo diplomo su užsienio partneriais, studijų programų, vykdomų anglų kalba, programų, vykdomų Kaune bei Vilniuje, ir kitų studijuojančiojo ir darbo rinkos poreikius atitinkančių studijų programų. Visas studijų programas rasite Magistrantūros studijų programų kataloge.
Prašymų priėmimas į magistrantūros studijas bus vykdomas internetu epasirasymas.vdu.lt. Informaciją apie 2025 m.
tags: #turto #vertinimas #magistrinis