Asmeninės nuosavybės dokumentų tvarkymas santuokos metu Lietuvoje

Santuoka yra svarbus gyvenimo įvykis, kuris neišvengiamai susijęs su turtiniais santykiais. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, šie santykiai yra teisiškai reglamentuojami, o tinkamas dokumentų tvarkymas yra būtinas siekiant apsaugoti asmeninės nuosavybės teises.

Notaro vaidmuo tvarkant asmens nuosavybės dokumentus

Notaras atlieka svarbų vaidmenį tvarkant asmens nuosavybės dokumentus santuokos metu. Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį.

Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui. Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.

Notaro atliekami veiksmai

• Nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimų išdavimas.
• Dokumentų nuorašų ir išrašų tvirtinimas.
• Parašo dokumentuose tikrumo liudijimas.
• Dokumentų pateikimo laiko tvirtinimas.
• Vekselių ir čekių protestavimas.
• Vykdomųjų įrašų atlikimas.
• Dokumentų dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo surašymas ir tvirtinimas.
• Juridinių asmenų steigimo dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams tvirtinimas.
• Kitų įstatymų numatytų notarinių veiksmų atlikimas.

Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (pvz., mirus vienam iš sutuoktinių) (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1, 2 dalys). Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Notarui pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, privalo būti parašo pavyzdys, kad notaras galėtų patikrinti parašo tikrumą. Asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente nesant parašo pavyzdžio, notaras parašo dokumentuose tikrumo neliudija. Jeigu dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad dokumentą pasirašė jis.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktą notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 11 punktą notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Įstatymų numatytais atvejais notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Pinigai į depozitinę sąskaitą priimami gavus skolininko prašymą. Įmokėjus pinigus į nurodytą banko sąskaitą, notarui pateikiamas atitinkamas banko dokumentas, įrodantis pinigų įmokėjimo faktą. Notaras per protingą terminą praneša kreditoriui apie pinigų įmokėjimą į depozitinę sąskaitą. Prievolės įvykdymas įmokant pinigus į notaro depozitinę sąskaitą galimas tuo atveju, kai prievolės atsiradimo pagrindas yra notariškai patvirtintas sandoris ar kitas notariškai patvirtintas juridinis faktas arba kai pinigų įmokėjimas į depozitinę sąskaitą susijęs su būsimu notariniu veiksmu.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą notaras priima jūrinius protestus. Notaras, priimdamas jūrinius protestus, surašo jūrinio protesto aktą apie įvykį, įvykusį laivo plaukiojimo ar stovėjimo metu.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 13 punktą notaras protestuoja vekselius ir čekius. Notaras įformina protestą dėl atsisakymo apmokėti čekį, jeigu pagal jo reikalavimą čekio davėjas atsisako apmokėti čekį (Taisyklių 29 punktas). Asmuo, norintis įforminti protestą, privalo pateikti notarui du prašymo (pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisyklėse nurodytą formą) egzempliorius bei vekselio arba čekio originalą. Jeigu vekselis ar čekis surašytas ne lietuvių kalba, turi būti pateikiamas vertimas į lietuvių kalbą.

Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 3 punkte numatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktą notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.

Notarui pateikiami dokumentai turi būti surašyti valstybine kalba, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Dokumentai turi būti tvarkingi, atitikti dokumentų rengimą ir įforminimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Jeigu dokumentai surašyti ne valstybine kalba, turi būti pridėti jų vertimai, pasirašyti vertėjo. Šis reikalavimas netaikomas, kai dokumentai gauti per Registrų sąveikos sistemą.

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 17 punktą notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Juridinio asmens steigimo dokumentai yra steigėjo sprendimas (arba esant dviem ir daugiau steigėjų - steigiamojo susirinkimo protokolas), steigimo aktas (arba esant dviem ir daugiau steigėjų - steigimo sutartis), steigiamo juridinio asmens įstatai (arba atitinkamas teisines formas reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais - nuostatai).

Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 19 punktą notaras atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Notariato įstatymo 26 straipsnyje išdėstytas notarinių veiksmų sąrašas nėra baigtinis. Numatyta, jog notaras atlieka ir kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.

Notariato įstatymo 38 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda notarinio registro išrašą. Notaras notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir fizinių asmenų, kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai, rašytinį pareiškimą.

Notariato įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda dingusio dokumento dublikatą. Jeigu dingsta notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas, dingusio dokumento dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio dalyvių pareiškimą.

Paveldėjimo klausimai

Paveldėjimo byla pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.

Europos paveldėjimo pažymėjimo išdavimas: 2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Airiją, Daniją ir Jungtinę Karalystę) pradėtas taikyti vadinamasis Paveldėjimo reglamentas. Šis reglamentas aktualus tais atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra tarptautinio pobūdžio, pavyzdžiui, paveldimas turtas yra keliose valstybėse, palikėjas turėjo kelias gyvenamąsias vietas skirtingose valstybėse.

Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis). Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).

Prašymas išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą gali būti laisvos formos. Prašyme turi būti pateikiama Paveldėjimo reglamento 65 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kiek ji žinoma pareiškėjui, ir ją pagrindžiančių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.

Nuo 2021 m. birželio 1 d. suinteresuotas asmuo Prašymą Notarų rūmams galės teikti dviem būdais: 1) Elektroniniu būdu, prisijungęs prie informacinės sistemos eNotaras (www.enotaras.lt) ir patvirtinęs savo tapatybę Elektroninių valdžios vartų portale; 2) Raštu, užpildytą Prašymą pateikiant bet kuriam notarui.

Nesantuokiniai santykiai ir turto valdymas

Naujausio Lietuvos Respublikos visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai parodė, kad 2021 metais apie 144,6 tūkst. asmenų gyveno partnerystėje be santuokos [1]. Šiuo metu tokių asmenų gali būti apie 200 tūkst., o tai yra apie 100 tūkst. porų. Šie asmenys kartu įsigyja būstą, automobilį, ima paskolas ar investuoja į bendrą verslą, tačiau jų turtas ir įsipareigojimai dažnai nėra teisiškai įforminti kaip bendri - turto nuosavybė registruojama tik vieno iš partnerių vardu, o bendras partnerių indėlis sukuriant ar pagerinant šį turtą viešuose registruose neatsispindi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, nustatanti, kad viskas, ką sutuoktiniai įgyja santuokos metu, laikoma abiejų bendra nuosavybe, net jei registruota tik vieno iš jų vardu. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių įstatymai vis dar nereglamentuoja, todėl išlieka teisinio reguliavimo spraga.

Improvizuodamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6.969 straipsnio 1 dalis)[2]. Pripažinus buvus pirmiau nurodytą partnerių susitarimą, kiekvienam iš jų tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalis nustatoma vertinant bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, įtvirtintas CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, - įnašus pinigais, kitu turtu, profesines ir kitas žinias, įgūdžius, dalykinę reputaciją ir dalykinius ryšius [4]. Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, darbu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis [5].

Toks partnerių turtinių santykių, kaip bendro verslo projekto, aiškinimas lemia ir specifinį šių santykių įrodinėjimą teisme. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis), taip pat kasacinio teismo praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt.

Tai reiškia, kad ginčo atveju teismas visuomet turi nustatyti, ar partneriai buvo aiškiai susitarę konkretų turtą įgyti bendrai. Toks reikalavimas sukuria didelę įrodinėjimo naštą - siekiant apginti savo teises, nepakanka įrodyti, kad turtas įgytas bendro gyvenimo metu ar kad buvo prisidėta prie bendro ūkio. Reikia pateikti konkrečius duomenis apie tai, kad daiktas buvo įsigytas bendromis pastangomis arba pagal abiejų partnerių susitarimą.

Net jeigu turtui vieno partnerio vardu įsigyti ar pagerinti buvo panaudotos ir kito partnerio asmeninės lėšos, tai galėjo būti vis dar dažnai naudojami grynieji pinigai, kurių panaudojimo faktą įrodyti sudėtinga. Įrodinėjimas tampa dar sunkesnis tais atvejais, kai partneris prie turto įsigijimo prisidėjo ne lėšomis, o darbu. Pavyzdžiui, vienas iš partnerių rūpinasi vaikais, tvarko namų buitį, dirba partnerio ūkyje, prisideda prie bendrų namų statybos ar remonto, padeda kitam partneriui vykdyti jo profesinę veiklą.

Negana to, darbas dažnai laikomas natūraliu šeimos gyvenimo elementu, o ne indėliu, kuris kuria teises į turtą. Dėl to partneris, kuris pasirinko rūpintis šeima, o ne kaupti pajamas savo vardu, ginčo atveju lieka be įrodymų, kad jo indėlis yra vertingas.

Kaip apsaugoti savo turtines teises nesusituokus:

• Kaupti bet kokius duomenis (el. laiškus, žinutes) apie tai, kad partneriai derina, planuoja, aptaria bendras investicijas ar pirkinius.
• Apie bendrus pirkinius ir (ar) investicijas pranešti kitiems asmenims (artimiesiems, draugams ar net kaimynams), kad prireikus jie teisme galėtų paliudyti šias aplinkybes.

tags: #kaip #rasomi #asmens #nuosavybes #dokumentai #susituokus