Žemės sklypo kaina priklauso nuo parduodamo sklypo ploto, vietovės, žemės našumo (derlingumo) ir melioracijos įrenginių būklės. Todėl svarbu žinoti, kaip nustatyti žemės sklypo našumo balą.
Lietuvoje pirmą kartą plačiu mastu žemės pradėta vertinti XVI a. Tuo metu žemė pagal savo kokybę buvo skirstoma į keturias kategorijas: gerą, vidutinę, menką ir prastą (smėlėta ir pelkėta žemė). Gerokai tiksliau žemes vertinti pradėta nuo 1923 m., kai pagal J. Tonkūno parengtą metodiką ariamoji žemė buvo suskirstyta į keturias rūšis.
1957 metais Lietuvoje buvo pradėti išsamūs dirvožemio bonitavimo ir žemės ekonominio vertinimo darbai, kurių pagrindu buvo parengta nauja metodika ir žemės vertinimo balais lentelės (J. Vaitiekūnas, V. Mališauskas). Kaip nurodė sudarytojai, dirvožemio našumą ir kartu santykinę vertę lemia jo fizikinės, cheminės ir biologinės bei įvairios kitos savybės, išreikštos žemės ūkio augalų derlingumu.
Kitas žemės vertinimo etapas prasidėjo 1977 m., kai buvo parengta nauja Lietuvos žemės vertinimo metodika (B. Poškus, J. Juodis, J. Pakutinskas, R. Mickis, V. Plungė, S. Šešelgienė). Atrinktuose tipiniuose ūkiuose žemė buvo vertinama pagal pagrindinius žemės ūkio augalus, priklausomai nuo vienokiuose ar kitokiuose dirvožemiuose vyraujančios pasėlių struktūros, o augalininkystės produkcija buvo perskaičiuota į sutartinius vienetus.
Visi ankstesni žemės našumo vertinimai ir metodika neišsamiai atspindėjo realią padėtį. Sudarant 1980-1990 m. žemės našumo vertinimo lenteles, atskirų dirvožemio atmainų augalų derlingumas daugeliu atvejų buvo įvertintas pagal tipinių ūkių vertinimo sistemą, naudojant ne visai tikslius buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių apskaitos duomenis.
Labai pasikeitė laukų melioracinė būklė: beveik neliko drėkinamų plotų, daug kur susidėvėjo drenažo sistemos, pablogėjo jų veikimas (2007 m. daugiau kaip 39 tūkst. ha melioruotų plotų sistemos neveikė, o 275 tūkst. ha plote veikė neefektyviai).
Žemės ūkio ministro įsakymu 2004 metų pabaigoje buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta parengti žemės našumo vertinimo atnaujinimo koncepciją bei našumo vertinimo metodiką.
Rengiant metodiką buvo panaudoti augalų derliaus tyrimų duomenys iš maždaug 2 000 tiksliųjų lauko bandymų, kuriuos 1971-2005 m. vykdė LŽI Agrocheminių tyrimų centras (šalies ūkių gamybiniuose plotuose) bei kiti Žemdirbystės instituto padaliniai, ASU, Vandens ūkio institutas, Valstybinis žemėtvarkos institutas ir kitos mokslo bei mokymo įstaigos.
Apibendrinus sėjomaininių tręšimo bandymų duomenis nustatyta, kad rudžemiuose ir karbonatinguose išplautžemiuose išauginamas labai panašus įvairių augalų derlius. Todėl vertinant žemės našumą jie priskirti tai pačiai pagrindinei dirvožemių našumo vertinimo grupei. Į atskirą grupę išskirti paprastieji ir pajaurėję išplautžemiai. Visi automorfiniai balkšvažemiai ir smėlžemiai priskirti atskiroms grupėms.
Nemažos įtakos lauko dirvožemių derlingumui turi drėgmės režimas, todėl išskirti glėjiškieji rudžemiai, išplautžemiai ir smėlžemiai. Atskirai pateikti karbonatingieji, pasotintieji šlynžemiai bei puveningieji, durpiškieji šlynžemiai. Iš durpžemių išskirtos dvi pagrindinės dirvožemių našumo vertinimo grupės: žemapelkės durpžemiai ir tarpinės pelkės durpžemiai, o iš salpžemių - sausieji, glėjiškieji, puveningieji bei durpiškieji salpžemiai.
Išskirtos dvi kalkžemių dirvožemių našumo vertinimo grupės: uoliniai ir žvyriniai kalkžemiai. Atskiromis grupėmis pateikti palvažemiai ir trąšažemiai.
Išskirtos menkai eroduotų ir vidutiniškai (kartu ir smarkiai) eroduotų dirvožemio našumo vertinimo grupės. Glėjiškųjų ir glėjinių dirvožemių grupėse išskirti drenuoti ir nedrenuoti dirvožemiai.
Žemės sklypų padalijimas / sujungimas | Statikada
Sėjomaininių tręšimo bandymų derliaus duomenimis, netręštuose laukeliuose nustatyta, kad našiausi (išskyrus trąšažemius) yra rudžemiai ir karbonatingieji išplautžemiai. Šie dirvožemiai beveik 30 proc. produktyvesni, palyginti su tos pačios granuliometrinės sudėties (priesmėliai, priemoliai, moliai) balkšvažemiais, ir apie 15 proc. produktyvesni už paprastuosius ir pajaurėjusius išplautžemius, o pastarieji apie 15 proc. našesni už balkšvažemius.
Kalvotų vietų dirvožemiai yra veikiami erozijos. Menkai eroduoti sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiai kasmet dėl vandens erozijos, jeigu jie intensyviai dirbami ir neapsaugoti žolinės augalijos, netenka dalies ne tik smulkesniųjų dalelių, bet ir maisto medžiagų. Juose augalininkystės produkcijos gaunama trečdaliu mažiau negu našesniuose rudžemių ir karbonatingųjų išplautžemių dirvožemiuose.
Pagal granuliometrinę sudėtį menkiausi derliai gaunami smėliuose. Augalų derliai priesmėliuose kiek mažesni negu priemoliuose ir moliuose. Drenuotuose glėjiškųjų rudžemių ir karbonatingųjų išplautžemių lengvuose priemoliuose įvairių augalų vidutiniai derliai, palyginti su priesmėliais, yra 6 proc.
Ruošiant naująją metodiką, žemės našumo balo vertė nustatyta pagal vidutinio žemės ūkio augalų derlingumo (pagrindinės produkcijos, t. y. be šiaudų, lapų ir kt.) dirvožemių vertinimo grupėje, išreikšto bendrosios energijos vienetu, santykį su šalies žemės ūkio augalų vidutiniu derlingumu.
Siekiant užtikrinti 1992-2005 metais atliktų žemės našumo duomenų taikymą normatyviniuose teisės aktuose, našumo balo vidutinė vertė šalyje preliminariai priimta 39-41 balas.
Atsižvelgus į tai nustatyta, kad didžiausi baziniai žemės našumo balai tenka trašąžemiams (60-64), automorfiniams (ps-m) rudžemiams bei karbonatingiems išplautžemiams (55-60). Kiek mažesniais balais įvertinti drenuotieji glėjiškieji rudžemiai bei glėjiškieji karbonatingieji išplautžemiai (53-57). Balkšvažemių, palyginti su rudžemiais ir karbonatingaisiais išplautžemiais, bazinis balas daugiau negu ketvirtadaliu mažesnis. Mažiausiais balais įvertinti vidutiniškai eroduoti dirvožemiai (13-23), smėlžemiai (28-30) ir palvažemiai (33). Menkai eroduoti dirvožemiai, priklausomai nuo granuliometrinės sudėties, įvertinti 21-40 balų.
Peržvelgus žemės našumo vertinimo duomenis ir žinant, kad mūsų šalies dirvožemių danga labai įvairi, galima teigti, kad jie skirtingi ne tik kiekvienoje kadastrinėje vietovėje, bet ir atskirose savivaldybėse. Didžiausiais balais įvertinti Vidurio Lietuvos, kur kas mažesniais - menkiau našūs Rytų ir Vakarų Lietuvos dirvožemiai.
Naujai įvertinę visų šalies dirvožemių našumą, manytume, kad šie duomenys turėtų būti reikalingi ne tik žemės ūkio paskirties naudotojams, bet ir Konsultavimo tarnybai, mokslo darbuotojams, teritorijų planavimo dokumentų rengėjams, žemę administruojančioms institucijoms - savivaldybėms, valstybinėms įstaigoms, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams, įvairioms kitoms planavimo organizacijoms, žemės rinkos subjektams.
Jais naudojantis galima parinkti tinkamiausius auginti žemės ūkio augalus, prognozuoti jų derlingumą, planuoti reikiamą tręšimą ir kalkinimą.
Mažai dirvožemiui reikliems augalams tiks dirvožemiai su baziniu žemės našumo rodikliu - iki 35 balų, mažiau reikliems ir reikliems dirvožemiui augalams reikėtų 36-45 balų ir labai reikliems - per 45 balus įvertintų dirvožemių.
Mažai reiklūs dirvožemiui yra lubinai, grikiai, avižos, rugiai, vienmetės žolės, iš dalies bulvės ir kt. augalai, kurie gali išauginti neblogus derlius net ir smėlžemiuose, kur kiti augalai, kaip ž. kviečiai, cukriniai runkeliai, ankštiniai augalai, labai menkai dera.
Labai reiklūs dirvožemiui (bazinis žemės našumo balas didesnis kaip 45) yra žieminiai kviečiai, cukriniai runkeliai, daržovės, jiems pirmiausia turėtų būti skiriamos našiausios dirvos.
Auginant tuos pačius augalus skirtingo našumo dirvožemiuose, dėl nevienodo derliaus dydžio reikėtų ir tręšti skirtingai.
Išsamiau Lietuvos dirvožemių našumas aptartas monografijoje „Lietuvos žemės našumas", 2011 (sudarytojas J. I dirvožemių grupė - vyrauja labai geros ūkinės vertės (47,1-52,0 balai) dirvožemiai (Šakių - 51,5, Jurbarko - 50,3, Pasvalio - 50,0, Joniškio - 48,7, Marijampolės - 49,3, Kėdainių - 49,1, Kauno r. - 47,9). Šios grupės plotuose vyrauja drenuoti smėlingų ir dulkiškų priemolių bei molių, glėjiškų rudžemių ir glėjiškų karbonatingųjų išplautžemių (labai artimi neutraliam pH dydžiui, kartais net šarmiški, dažniausiai turintys didesnius judriųjų P2O5 ir K2O bei mineralinio azoto (Min.) kiekius, apie 1,15-1,75 proc. organinės anglies) dirvožemiai.
Kadangi apibendrinti bandymų duomenys parodė, kad karbonatinguose dulkiškuose dirvožemiuose, palyginti su tos pačios granuliometrinės sudėties smėlingais dirvožemiais, išauginama daugiau augalininkystės produkcijos, jie įvertinti kiek didesniu balu. Todėl daug dulkiškųjų dirvožemių turinčios Šakių, Pasvalio, Jurbarko savivaldybių žemės ūkio naudmenos įvertintos kaip našiausios šalyje (įvertintos didesniu (1,6-7,0) balu negu ankstesnio vertinimo metu).
Tačiau kai kuriose I grupei priskirtose savivaldybėse yra kadastrinių vietovių, turinčių gerokai prastesnių žemių už vyraujančias labai geros ūkinės vertės žemes. Antai Kauno rajone, kur daugumos vietovių dirvožemiai įvertinti 41,0-59,6 balo, Zapyškio (28) ir Altoniškių (29,9) vietovių žemės našumas nesiekia 30 balų.
Vyraujantys šios grupės dirvožemiai tinkamiausi labai reikliems augalams, kaip antai žieminiams ir vasariniams kviečiams, cukriniams runkeliams, daržovėms, rapsams, miežiams, kukurūzams auginti.
II dirvožemių grupė - vyrauja geros ūkinės vertės (42,1-47,0 balai) dirvožemiai (Pakruojo - 46,3, Radviliškio - 45,4, Akmenės - 44,6, Panevėžio - 44,5, Biržų - 44,2, Vilkaviškio - 44,1, Šiaulių - 44,1, Jonavos - 42,4, Kauno m. - 42,4, Raseinių - 42,2). Juose irgi vyrauja drenuoti rudžemiai ir karbonatingieji išplautžemiai, kuriuose dažniau sutinkama įvairaus sunkumo smėlingų priemolių, rečiau - dulkiškųjų priemolių bei molių (dažniausiai Biržų ir Vilkaviškio rajonuose).
III dirvožemių grupė - joje vyrauja vidutiniškos ūkinės vertės (37,0-42,0 balai) dirvožemiai (Mažeikių - 41,8, Kupiškio - 41,5, Klaipėdos m. - 41,5, Kretingos - 39,7, Tauragės - 39,0, Kazlų Rūdos - 39,0, Ukmergės - 39,0, Kaišiadorių - 38,6, Prienų - 38,1).
2023 m. valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro Žemės tvarkymo ir geodezijos departamentas, vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 15 d. Žemės našumo balo skaičiavimas buvo atliekamas dviem etapais visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2023 metų I-ąjį pusmetį žemės našumo balai ir vidutiniai žemės našumo balai kadastro vietovei, seniūnijai ir savivaldybei buvo nustatyti 31-oje šalies rajonų savivaldybėje. Pažymėtina, jog atlikus tyrimus nustatyta, kad vidutinis Lietuvos Respublikos žemės našumo balas yra - 39,79.
Norint sužinoti sklypo vidutinę rinkos vertę, galima pasinaudoti Registrų centro interaktyviu žemėlapiu REGIA.
Pardavėjas, ruošdamasis parduoti žemės sklypą, iki pasirašant Notarinę pirkimo ir pardavimo sutartį, privalo turėti reikiamus dokumentus.
Duomenų šaltiniai ir erdvinių duomenų rinkiniai:
- Dirv_DR10LT erdvinių duomenų rinkinys yra papildytas naujais erdvinių duomenų sluoksniais VERTINIMAS, kuriame sukaupti duomenys apie žemės ūkio naudmenų vertinamo plotinio kontūro dirvožemių tipologinius vienetus ir granuliometrinę sudėtį, žemių melioracinės būklės ir užmirkimo informaciją, dirvožemių dangos įvairovės (margumo), klimato sąlygų, dirvožemių akmenuotumo, dirvožemių agrocheminių savybių, vertinamo plotinio kontūro bazinį balą, vertinamo plotinio kontūro žemės našumo balą.
- VIETOVĖ, kuriame sukaupti duomenys apie vyraujančią administracinio vieneto dirvožemių granuliometrinę sudėtį, žemės melioracinę būklę, agrochemines savybes, paskaičiuotas administracinio vieneto žemės našumo balas.
Žemėlapį galite peržiūrėti žemėlapių naršyklėje arba erdvinių duomenų rinkinių paieškos puslapyje. Erdvinių duomenų specifikaciją galite pasiekti čia.
Valstybės žemės fondo dirvožemininkai ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos darbuotojai sudarė dirvožemių savybių skaitmenines bazes, būtinas žemės našumui vertinti. Kompleksiniai duomenys apie žemės granuliometrinę sudėtį, genetines, fizikines, agrochemines savybes yra būtini norint pažinti žemę.
Žemės našumo balų grupės pagal savivaldybes:
| Dirvožemių grupė | Ūkinė vertė (balai) | Savivaldybės |
|---|---|---|
| I | 47,1-52,0 | Šakių, Jurbarko, Pasvalio, Joniškio, Marijampolės, Kėdainių, Kauno r. |
| II | 42,1-47,0 | Pakruojo, Radviliškio, Akmenės, Panevėžio, Biržų, Vilkaviškio, Šiaulių, Jonavos, Kauno m., Raseinių |
| III | 37,0-42,0 | Mažeikių, Kupiškio, Klaipėdos m., Kretingos, Tauragės, Kazlų Rūdos, Ukmergės, Kaišiadorių, Prienų |
Dirvožemio struktūra ir našumas yra glaudžiai susiję.