Franšizė Būsto Draudime: Kas Tai Ir Kaip Tai Veikia?

Sudarydami draudimo sutartį, dažnai atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį. Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę. Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d.

Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.

Kas yra franšizė (išskaita)?

Franšizė (išskaita) - tai nuostolių dalis, kurią apmoka pats draudėjas. Franšizė gali būti fiksuota suma (pvz., 100 €) arba procentas nuo žalos. Turto draudimo išskaita, dar vadinama franšize, yra suma, kurią draudėjas privalo sumokėti iš savo kišenės prieš draudimo bendrovei išmokant likusią žalos kompensaciją.

Tai reiškia, kad jei įvyksta draudžiamasis įvykis, draudimo bendrovė padengs žalą tik viršijančią išskaitos sumą. Pvz., jei turite turto draudimo polisą su 500 eurų išskaita ir patiriate 2000 eurų žalą, draudimo bendrovė sumokės 1500 eurų. Jei žala būtų 400 eurų, draudimo bendrovė nemokėtų nieko, nes žalos suma neviršija išskaitos.

Draudimo franšizė - tai Tavo atsakomybės dalis, kurią reikia sumokėti prieš draudimo bendrovės kompensaciją. Kasko draudime franšizės dydį galite pasirinkti pagal savo poreikius. Pavyzdžiui, draudimo bendrovės dažnai siūlo franšizes nuo 150 iki 300 eurų. Būsto draudime dažnai taikoma standartinė franšizė, kuri paprastai siekia apie 140 eurų. Augintinio draudime franšizė dažniausiai būna mažesnė, pvz., 60 eurų.

Renkantis išskaitos tipą svarbu apsvarstyti savo finansines galimybes ir rizikos toleranciją. Franšizės dydis tiesiogiai įtakoja draudimo įmoką - kuo didesnė franšizė, tuo mažesnė draudimo įmoka. Nors franšizė yra standartinė daugelio draudimų dalis, yra situacijų, kai draudimo bendrovės jos netaiko.

Sąlyginė išskaita reiškia, kad draudimo bendrovės kompensuoja visą nuostolį, jei jis viršija franšizės sumą. Maži nuostoliai, kurių suma nesiekia franšizės, lieka Tavo atsakomybe.

Besąlyginė Išskaita

Besąlyginė išskaita - draudimo liudijime nurodyta suma, kuria kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju Draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką. Besąlyginė išskaita draudimo sutartyje nurodoma konkrečia pinigų suma (arba procentu nuo nuostolio sumos). Jei dėl vieno draudžiamojo įvykio gali būti taikomos kelios besąlyginės išskaitos, taikoma tik viena - didžiausia.

Jei jums taikoma, pavyzdžiui, 100 Eur besąlyginė išskaita, reiškia, kad būtent tą sumą padengti reikės jums. T. y. jei sugadinto automobilio remontas kainuoja 450 Eur, draudimas padengs 350 Eur, o jūs - 100 Eur.

Jei jums taikoma, pavyzdžiui, 10 proc. besąlyginė išskaita, reiškia, kad būtent 10 proc. padengti reiks jums. T. y.

Kaip franšizė veikia praktikoje?

Pavyzdžiui, jei turite turto draudimo polisą su 500 eurų išskaita ir patiriate 2000 eurų žalą, draudimo bendrovė sumokės 1500 eurų. Jei žala būtų 400 eurų, draudimo bendrovė nemokėtų nieko, nes žalos suma neviršija išskaitos.

Draudimo franšizė yra svarbi dalis, kurią reikia suprasti prieš sudarant draudimo sutartį.

Kodėl draudimo įmokos gali kisti?

Laimonas Garbenčius, „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento direktorius aiškino, jog paprastai turto draudimo sutartys pasirašomos vienerių metų laikotarpiui, o sąlygos, kaip kaina ar išskaita, gali būti peržiūrimos ir kisti dėl daugelio priežasčių.

„Pastaraisiais metais Lietuvoje stebėjome spartų statybinių medžiagų ir remonto darbų kainų augimą. Pakilę apdailos specialistų, meistrų atlyginimai ženkliai išaugino atstatymo darbų sąmatas ir draudimo išmokų sumas, reikalingas patirtai žalai atlyginti. Visi šie veiksniai turėjo įtakos galutinei draudimo kainai“, - teigė L. Garbenčius.

Draudėjo pareigos ir draudiko teisės

Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.

Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.

Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims.

Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu.

Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.

Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, savaime negalima visais atvejais laikyti, kad jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.

Šioje byloje teismas vertino kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo.

Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, kad draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 62.2 punktą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.

Pagrindiniai rizikos atvejai

• Gaisras
• Vandens išsiliejimas trūkus vamzdžiui
• Įsilaužimas, apiplėšimas, vandalizmas
• Netyčiniai nuostoliai, atsiradę dėl jūsų pačių veiksmų
• Elektros svyravimai
• Netyčiniai nuostoliai, sukelti remontuojant ar statant namą

Svarbu atsiminti

• Rinkdamiesi būsto draudimą būtinai palyginkite, kokią draudimo apsaugą siūlo skirtingos draudimo bendrovės.
• Draudimo suma, kuri nurodoma draudimo polise, yra pastato nauja atkuriamoji vertė, kurios turėtų užtekti visiškai atstatyti pastatą.

Draudimo išmoka gali būti nemokama, jei turtas nebuvo tinkamai prižiūrimas, žala įvyko dėl aplaidumo (pvz., netvarkingas, užsikimšęs kaminas) arba nebuvo deklaruota pagal taisykles.

tags: #kaip #suprasti #fransize #buto #draudime