Kaip Apsaugoti Pirmo Aukšto Butą Nuo Vandens

Būsto užliejimas vandeniu yra pati dažniausia avarijų, kylančių gyvenamosiose patalpose, priežastis. Nors kiekvieną dieną vidutiniškai užliejama po 11 „Gjesidige“ klientų butų, o Lietuvoje kasdien įvyksta daugiau nei 300 įvykių, kai nuo vandens nukenčia žmonių turtas, gyventojai iš anksto nesusimąsto apie šios nelaimės padarinius. Tyrimas parodė, kad namų užliejimo vandeniu bijo tik 9 proc. Lietuvos gyventojų.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais išmokėta vidutinė žala, įvykus gyvenamųjų patalpų užliejimui vandeniu, siekė 700 eurų. Būtina atkreipti dėmesį, kad būstą užliejus vandeniu patiriame ne tik finansinius nuostolius. Avarija dažnai negrįžtamai sugadina šeimai vertingus ir emociškai brangius daiktus. Taip pat labai dažnais atvejais pašlyja santykiai su kaimynais. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai po gyvenamųjų patalpų užliejimo vandeniu kaimynai ima varstyti teismų duris.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovo teigimu, užliejimų gyvenamųjų patalpų skaičius itin išauga rudenį. Tuomet paleidžiamos šildymo sistemos ir ima trūkinėti šių sistemų vamzdynai, radiatoriai bei kita šildymo įranga. Vasaros laiku išauga vidutinė žala, nes atostogaudami žmonės avarijas pastebi ne taip greitai, kaip kitais metų laikais. Jos laiku nelikviduojamos, todėl gyventojai patiria didesnius nuostolius.

Pasak G. Norkaus, dažnesnis nei įprasta užliejimų skaičius pastebimas naujos statybos namuose. Į naują būstą įsikėlę naujakuriai nėra įpratę teisingai naudoti ką tik įsigytą buitinę techniką ir kitą įrangą, todėl tokiuose namuose avarijų fiksuojame daugiau nei įprasta.

Svarbu laiku prižiūrėti ir tikrinti. Pastatų priežiūros bendrovės „Mano Būstas“ paslaugos „Mano meistras“ projektų vadovo Ramūno Miškinio teigimu, paprastai būsto užliejimą sukelia priežastys, kurių galima išvengti, jei sistemos yra prevenciškai prižiūrimos ir remontuojamos.

Dažniausios Butų Užliejimo Vandeniu Priežastys

Štai dažniausios butų užliejimo vandeniu priežastys:

1. Užsikimšusi kanalizacija. Nenubėgantis vanduo ima sunktis pro vamzdžių sujungimus ir vanduo netikėtai išsilieja patalpoje.
2. Senas vamzdynas. Nesandarus ar pūvantis vamzdis ima leisti vandenį ir jis „paskandina“ patalpą.
3. Nekokybiškas arba susidėvėjęs ventilis. Ilgai tarnavęs ventilis vieną dieną gali trūkti arba dar blogiau - naujas, tačiau nekokybiškas ventilis tarnauja trumpai. Įsitikinkite, ar naujai sumontuotas ventilis nėra per stipriai užveržtas. Tai taip pat gali būti avarijos priežastimi.
4. Susidėvėjusi žarnelė. Maišytuvų arba santechninės žarnelės ima leisti vandenį, todėl patariama jas periodiškai tikrinti. Pirkdami maišytuvus atkreipkite dėmesį, ar žarnelė - kokybiška. Prie pigių maišytuvų dažnai pridedamos prastesnės kokybės žarnelės.
5. Skalbimo mašinos žarna. Patikrinkite, ar jį patikimai įkišta į kanalizacijos angą. Žarnai išsimovus, dažnai patiriama nemalonumų. Atkreipkite dėmesį, ar stabiliai pastatytą jūsų skalbimo mašina. Jei ji nestabili ir stipriai vibruoja, gali išsimauti žarna, per kurią išbėga panaudotas vanduo. Taigi, galite būti namie ir nieko neįtardami užlieti kaimynus.
6. Neatsargus elgesys. Prieš keisdami santechnikos dalis užsukite ventilius ir įsitikinkite, ar jie tikrai nepraleidžia vandens.

Norint apsaugoti būstą nuo užpylimo, būtina tikrinti, ar vandenį bute uždarantys ventiliai yra tvarkingi. Klientai dažniausiai būna aplaidžiai prižiūrėję į sistemas, kuriomis teka vanduo. Jų priežiūra ypač aktuali išvykstant arba emigruojant. Mūsų technikai neseniai turėjo atvejį, kai devintajame daugiabučio aukšte esančiame bute trūko žarnelė - šeimininkai tuo metu atostogavo užsienyje, todėl vanduo užliejo kaimynus iki pat pirmojo aukšto. Pasitelkus policiją buvo išlaužtos buto durys. Nuostoliai - milžiniški.

Anot pašnekovo, nuostoliai daugiausia priklauso nuo to, koks yra užlietų kaimynų butas. Senos statybos standartiniame bute vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyną pakeisti kainuoja iki 600 eurų, o užliejus kaimynus tokios sumos vargu ar užteks. „Mano būsto“ specialisto teigimu, ne visi senos statybos daugiabučių sprendimai yra keistini, daug senesnės statybos daugiabučių pasižymi patvaresniais inžineriniais tinklais. Senos statybos namų sanitariniuose mazguose būdavo įrengti slenksčiai. Darant remontą, jų turėtume neišgriauti, o klijuojant naujas plyteles - įrengti hidroizoliaciją. Jei kada įvyktų avarija, pavyktų laimėti laiko, kol vanduo „perlips“ slenkstį.

Pagal draudimo statistiką, naujakuriams didžiausius nuostolius dažniausiai sukelia užliejimai. Ypač kai laiku nebuvo pastebėti ar iškart išspręsti montavimo brokai. Vanduo per valandą gali pridaryti žalos už tūkstančius eurų. Trečioje vietoje - ugnies rizikos, dažniau kylančios dėl netinkamo buitinės technikos pajungimo arba naujakurių eksperimentų su šildymo sprendimais.

Kaip teigia M. Ratkevičius, naujos statybos būstuose rizikos dažniau susijusios su statybų defektais arba statybų proceso pasekmėmis, o senesniuose būstuose - ypač nerenovuotuose - rizikos labiau susijusios su nusidėvėjimu. Naujuose būstuose rizika yra didesnė būtent dėl nežinomybės ir nepatikrintų sistemų. Tai būtų nesandarios siūlės, netinkamai sureguliuotas vėdinimas, šildymas ir santechnika. Taip pat ir dėl neaiškios kaimynų dinamikos ir statytojų techninių defektų. Ekspertas taip pat pažymi ir saugumo priemonių trūkumą: pavyzdžiui, kai naujakuriai dar nėra įsirengę signalizacijos ar papildomų durų apsaugų.

Su vagystėmis, užliejimais ir gaisru susijusias rizikas gerokai sumažina pažangios namų apsaugos sistemos, sukuriančios vieningą namų apsaugos ekosistemą. Apsaugos sistemą rekomenduojame prijungti prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro, kad būtų žaibiškai reaguojama į pavojaus signalus ir užkertamas kelias nuostoliams net ir tada, kai šeimininkų nėra namie. Tik taip bus užtikrinta nuolatinė turto apsauga 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

Butai pirmuose aukštuose, taip pat pirmųjų aukštų balkonai ir terasos palengvina vagišių darbą. Apžiūrėti ir įvertinti potencialų laimikį tokiuose būstuose ir į juos patekti yra žymiai lengviau, todėl būstų šeimininkai turėtų kuo anksčiau pasirūpinti tinkamomis apsaugos priemonėmis. Taip pat patariame uždengti langus, kad vagys nematytų brangių įrankių, įrenginėjamos buitinės technikos ar brangių apdailos medžiagų, kurias jie galėtų pavogti. Apjungę apsaugos sistemas ir draudimą, naujakuriai galės jaustis gerokai ramiau. Saugos tarnyba greitai reaguos ir užkirs kelią tokiam galimam pavojui kaip vagystė, gaisras ar užliejimas šeimininkams net ir nebūnant namuose. O patyrus nuostolių, draudimas juos padengtų.

„Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento vadovas D. Pocius pataria, kaip užtikrinti būsto apsaugą nuo nelaimių ir įsibrovimų: „Įsirenginėjant būstą, būtina pasirūpinti bent jau bazine apsaugos sistema - signalizacija su judesio detektoriais, kurie įspėtų apie nepageidaujamus asmenis būsto viduje. Siekiant visapusiškos apsaugos, svarbu apsaugoti visas pažeidžiamiausias vietas - įėjimo zonas, tokias kaip pagrindinės durys, terasos ar balkonai, taip pat pirmojo aukšto langus. Taip pat reikėtų įsirengti judesio daviklius kiekvienoje patalpoje, kurie įspės apie nepageidaujamą asmenį viduje. Ir, žinoma, privaloma turėti dūmų jutiklius, kurie leis išvengti gaisro pavojaus, ir vandens jutiklius, kurie padės išvengti užliejimo. O jei leidžia galimybės - verta įsidiegti ir vaizdo stebėjimo sistemą.

BTA draudimo Turto ir specialiųjų rizikų žalų skyriaus vadovas M. Ratkevičius taip pat pataria nedelsti: „Dažnai žmonės draudimą palieka „kai apsigyvensim“, bet nutikimai gali įvykti dar prieš persikraustant - pavyzdžiui, statybininkas palieka atsuktą vamzdį, o jūs tai pastebite tik tada, kai žala jau padaryta. Apdrauskite ne tik sienas, bet ir namų turtą. Pastebime, jog namų šeimininkai apsidraudžia tik konstrukcijas, o nuostoliai dažniausiai kyla dėl sugadintų daiktų.

Įsilaužėliai mokosi vis naujų būdų, kaip patekti į juos viliojančius nekilnojamojo turto objektus. Tuo tarpu, žmonės dažnai drąsiai savo namuose laiko brangius daiktus, net nesusimąstydami apie grėsmes, tykančias čia pat. Yra manančiųjų, kad buto saugumo garantas tai šarvuotos durys. Be abejonės, metalinės durys apsaugo nuo vagių diletantų. Smulkiu laužtuvėliu ar petimi tokių durų neįveiksi. Tačiau kvalifikuotiems vagims tokios durys - ne kliūtis. Puikios metalinės durys su patikimomis spynomis, sandarūs langai ne tik džiugina šeimininkus, bet ir vilioja vagis. Todėl nereikėtų rizikuoti ir pasitikėti sėkme, durų ir spynų tvirtumu. Profesionalūs vagys įveikia bet kokius užraktus - jeigu neranda tinkamo rakto ar neišlaužia durų, išgręžia spynų šerdeles. Net ir sudėtingas spynas vagys atrakina ar išlaužia pasitelkę paprasčiausią šaltkalvio įrankių rinkinį. Duris įstatykite taip, kad jų būtų neįmanoma iškelti paprasčiausiais laužtuvais ar keltuvėliais.

Vis dėlto, jeigu norite užtikrinti aukščiausią savo namų saugumo lygį, siūlome įsirengti elektroninę signalizaciją. Šiuolaikinės technologijos suteikia plačias galimybes visapusiškai apsaugoti savo nekilnojamąjį turtą. Signalizacijos sistema, kurią prižiūri profesionali saugos įmonė, yra bene geriausias būdas pasirūpinti būsto apsauga tuomet, kai patalpose nieko nėra, ir tuomet, kai yra žmonių. Signalizacija, sujungta su saugos tarnybos centriniu stebėjimo pultu, yra tarsi elektroninis sargas, kuris saugo įvairios paskirties patalpas nuo skirtingų rizikos veiksnių.

Plokštieji stogai - dažnas architektų pasirinkimas ne tik dėl estetinių sprendimų, bet ir dėl atsiveriančių galimybių. Ant tokio sutapdintu dar vadinamo stogo galima įrengti erdvią laisvalaikio zoną, paprasta montuoti saulės baterijas, reikalingą įrangą rekuperacijai, šildymui ar vėdinimui. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad plokščią sutapdintą stogą įrengti turėtų būti itin paprasta, vis tik iššūkių čia ne mažiau nei įrengiant šlaitinį stogą. Nuo stogo su nuolydžiu vanduo tiesiog nuvarva, o padarius klaidų montuojant plokščią stogą gali atsirasti vietų, kur vanduo stovi ir, anksčiau ar vėliau, randa kelią į pastato vidų. Jei ant stogo susiformuoja bala, o oro temperatūra yra apie 30 laipsnių karščio, tamsi bitumo danga ant stogo gali įkaisti iki 90 laipsnių, o vanduo baloje - apie 30 laipsnių. Esant dideliems temperatūros svyravimams, hidroizoliacinės medžiagos gali pradėti trūkinėti.

Vienas didžiausių iššūkių - stogą ne tik suprojektuoti, bet ir sumontuoti taip, kad jis būtų efektyviai drenuojamas. Plokštieji stogai tradiciškai projektuojami su 1-2 proc. nuolydžiu, kad vanduo galėtų nutekėti. Anksčiau tam buvo naudojamas keramzitbetonis, sauso betono medžiagos arba medinė karkasinė konstrukcija. Pavyzdžiui, vis populiaresnės yra standžiųjų putų stogo šilumos izoliacijos plokštės su nuolydžiu. Tokios plokštės yra su šerdimi be pluošto, iš abiejų pusių padengtos daugiasluoksniu aliuminio šarvu. Plokštės gali būti naudojamos po mechaniškai tvirtinamomis ir palaidomis balastinėmis stogo sistemomis. Tai padeda taupyti viršutinio aukšto erdvę, nes stogui šiltinti pakanka dvigubai plonesnio šilumos izoliacijos sluoksnio. Standžiųjų putų plokštės ne tik dvigubai šiltesnės, bet ir labai tvirtos, tad įrengti tvirtą stogą, ant kurio galima vaikščioti ar net apželdinti, taip pat gerokai paprasčiau.

Apsaugos sistemos ir hidroizoliacijos priemonės yra būtinos norint apsaugoti jūsų būstą nuo vandens žalos ir kitų nelaimių.

Hidroizoliacinės medžiagos:

• KÖSTER NB 1 pilkos spalvos mineralinė danga: Apsaugo nuo kapiliarinės drėgmės, slėginio ir neslėginio vandens. Atspari slėgiui, dilimui, chemikalams ir sulfatams.
• Penosil AquaBrake Fiber 640: Fibropluoštu sustiprinta hidroizoliacinė mastika, sukuria vandeniui ir drėgmei atsparų, elastingą sluoksnį.

tags: #kaip #suprijektuoti #pirmo #auksto #buta #jmkad