Lietuvoje pradėjus kalbėti apie daugiabučių namų renovavimą, jų gyventojams iškilo klausimas, kas už tai privalės mokėti. Jei gyventojų dauguma nuspręs, kad renovacija reikalinga, mokėti teks visiems, teigia UAB „Teisinių paslaugų grupė“ teisininkas Dovydas Cvetkovas.
Sprendimų priėmimas dėl renovacijos
„Sprendimas dėl daugiabučio renovavimo priimamas visų namo gyventojų balsų dauguma. Jei daugiau kaip pusė butų savininkų nusprendžia, kad renovacija būtina, mokėti turi visi, tame name turintys patalpų. Tai įtvirtinta Civiliniame kodekse bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegijos nutartyje“, - pranešime spaudai cituojamas teisininkas.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad įstatymuose yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Ši taisyklė bendrosios dalinės nuosavybės objektams taikoma nepaisant jo funkcinės paskirties ir to, ar bendraturtis juo naudojasi ar nesinaudoja.
Tik tais atvejais, kai daugiabutį administruoja tokias paslaugas teikianti įmonė (administratorius) ir reikia atlikti darbus, kurių neatlikus būtų pažeidžiami privalomieji statinių techniniai reikalavimai, formaliai nėra būtinas gyventojų pritarimas renovavimui.
„Tačiau apsidrausdami administratoriai dažniausiai ir tais atvejais pirmiausia pasitaria su daugiabučio gyventojais, nes būtent pastarieji privalės padengti tokių darbų atlikimo kainą“, - pažymi D. Cvetkovas.
Pašnekovas akcentuoja, kad sąvoka „renovuoti“ gali apimti ne tik namo apšiltinimą, kaip tai dažnai suprantama, bet ir bendrojo naudojimo patalpų (laiptinių, rūsių, stogo) ir bendrojo naudojimo įrenginių (elektros, šilumos įrenginių, nuotekų ir kt. komunikacijų) remontą ir renovavimą.
„Taigi visi daugiabučio namo bendraturčiai privalės proporcingai apmokėti išlaidas ir tokiais atvejais kai, esant būtinumui, yra naujomis pakeičiamos vienerios iš dviejų ar daugiau laiptinių turinčio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinės durys. Ši taisyklė taip pat galioja ir tada, kai išlaidos daromos namo liftui ar stogui remontuoti, o pirmajame namo aukšte gyvenantys žmonės nenori mokėti už tai, argumentuodami, kad jie nesinaudoja liftu, o stogas yra devintajame aukšte“, - aiškina teisininkas.
Išlaidas (proporcingai turimam naudingam plotui) namo bendrojo naudojimo objektams tvarkyti privalo padengti net ir negyvenamųjų patalpų, esančių name, savininkai.
Pavyzdžiui, netgi daugiabutyje name esančios kavinės su atskiru įėjimu ir atskira nuo viso namo šildymo sistema savininkas privalės mokėti, pavyzdžiui, už daugiabučio namo šildymo sistemų renovaciją.
„Tačiau labai svarbu žinoti, kad atliekami darbai turi būti susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kitaip tariant, gyventojas neprivalo mokėti už namo renovavimą ar remontą, jeigu jis daromas „dėl prabangos“, o ne dėl būtinybės, kurios ribos apibrėžtos Statybos techniniame reglamente“, - akcentuoja „Teisinių paslaugų grupės“ teisininkas D.
Renovacijos trukmė paprastai yra mažiausiai 3 metai. O kai daugiabutis - baigiamas renovuoti, yra paskaičiuojamos bendrosios ir individualios investicijos.
Pašnekovas išskyrė, kad individualias investicijas sudaro langų keitimas, balkonų įstiklinimas ir rekuperatorių įrengimas, o bendrąsias - visi kiti darbai. Jo aiškinimu, bendrosios investicijos visiems butų savininkams yra paskaičiuojamos pagal buto plotą - kv. m. O individualios priskaičiuojamos atskirai, mat gali būti, kad vienas butas keitė langus, o kitas - ne. Taigi kiekvieno buto kredito dalis yra skirtinga ir priklauso nuo 2 dalykų: ploto ir individualiųjų investicijų.
„Įmokas savininkai pradeda mokėti, kai yra baigiama renovacija, mes išmokame valstybės paramą ir savininkai gauna mokėjimo grafiką. Kredito sutartį visų savininkų vardu pasirašo namo administratorius. Kreditas yra suteikiamas 20 metų su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis. Ir sąlygos yra gan neblogos, sakyčiau, lengvatinio kredito. Kadangi galima iškart grąžinti visą sumą, jeigu asmuo turi tų pinigų - jokios sankcijos netaikomos. O galima grąžinti ir dalimis - taip pat jokios sankcijos nėra taikomos“, - dėstė APVA projektų vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad dažnai žmonės klausia, kas vyktų su mokėjimu už renovaciją pardavus butą. Pašnekovo aiškinimu, viskas vyktų paprastai - įmokas tiesiog tęstų naujas savininkas.
V. Trakimavičius pažymėjo ir tai, kad sprendimai daugiabučiuose yra priimami balsų dauguma. Taigi, jei sutikimas dėl renovacijos buvo gautas iš 55 proc. savininkų, likę 45 proc. taip pat privalo mokėti renovacijos kreditą, nepriklausomai nuo to, ar pritarė renovacijai, ar ne.
Šildymo kompensacijos
Tv3.lt portalui pasiteiravus, ar dėl renovacijos nesumažėtų, nebūtų panaikinama šildymo kompensacija ir ką daryti, jei nėra iš ko mokėti įmokų renovacijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atsakė taip:
„Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą), mažinti šilumos energiją neefektyviai naudojančių būstų skaičių ir gyventojų patiriamas išlaidas būstui šildyti, nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė - jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. yra apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų įmokos.“
Vis tik įdomu tai, kad, jeigu asmuo, gaunantis šildymo kompensaciją, balsavo „prieš“ renovaciją ir jo sprendimas turėjo įtakos tam, kad renovacija neįvyko, tokiam gyventojui pirmąjį šildymo sezoną būsto išlaidų kompensacija yra mažinama net 50 proc. O paskesnius du šildymo sezonus tokiam asmeniui šildymo kompensacija išvis neskiriama, aiškino ministerija.
„Tačiau, jeigu dauguma (50+1 proc.) būsto savininkų priėmė sprendimą namą renovuoti, kompensacijos dydis paramos gavėjui nemažinamas, nes jo veiksmai neturėjo lemiamos įtakos sprendimui renovuoti būstą. O būsto savininkui, turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokamos kredito ir palūkanų įmokos“, - komentavo SADM.
Ministerija primena, kad kompensacija už šildymą skiriama nepasiturintiems žmonėms, įvertinus jų pajamas ir turimą turtą.
Ji nurodė, kad būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas.
T. y., kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo - 50 kv. m.; kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui - 38 kv. m.; antram - 12 kv. m.; trečiam ir kiekvienam paskesniam - 10 kv. m.
„Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. m. naudingąjį būsto plotą“, - pridūrė atstovai.
Šildymo kompensacijos dydžio apskaičiavimas
SADM aiškinimu, gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 2 VRP - 352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 3 VRP - 528 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 352 eurus kiekvienam šeimos nariui.
O, jeigu gyventojas - tik vienas, iš jo pajamų per mėnesį atimami 528 eurai.
„Pavyzdžiui, vienas gyvenantis senjoras gauna 644 eurų senatvės pensiją. Jis už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 11,60 euro už būsto šildymą (644 - 528 = 116). Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) jam bus kompensuojamos 100 proc. Jei, pavyzdžiui, dviejų senjorų šeima bendrai gauna 1288 eurų senatvės pensijos, už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 58,4 euro (1288 - 352 - 352 = 584). Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) bus kompensuojamos 100 proc.“ - dėstė ministerijos atstovai.
Anot jų, tai reiškia, kad kompensaciją už šildymą gali gauti ir tie gyventojai, kurie gyvena renovuotame name, jei išlaidos už šildymą viršija 10 proc. jų pajamų (prieš tai atėmus valstybės remiamas pajamas).
Vidutiniškai gauna 35,3 euro per mėnesį SADM įvardijo, kad 2023 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam žmogui per mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 35,3 euro, būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis - 150,5 euro.
Vidutiniškai per vieną 2023 metų mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 193,3 tūkst. žmonių (6,8 proc. visų Lietuvos gyventojų).
„Įvertinus šio laikotarpio bendrą kompensacijų gavėjų skaičių, kuris sudarė apie 549,7 tūkst. žmonių (19,2 proc. visų Lietuvos gyventojų), beveik kas ketvirtas namų ūkis (348,3 tūkst. šeimų, 23,7 proc. visų šalies namų ūkių) gavo šią paramą. Per 2023 m., palyginti su atitinkamu 2022 m. laikotarpiu, vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavusių žmonių skaičius išaugo apie 26 proc.“ - komentavo ministerija.
Ji pridūrė, kad gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.
Paskolų sąlygos ir grąžinimas
Paskola, kuriai taikomos 3 proc. fiksuotos palūkanos (visu paskolos laikotarpiu nekintančios palūkanos), suteikiama iki 20 metų. Paskolą gyventojų vardu arba savo vardu, gyventojų naudai ima projekto administratorius, kuris gali būti savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius arba bendrojo naudojimo objektų valdytojas (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo).
Lengvatinės renovacijos paskolos teikiamos nereikalaujant turto įkeitimo. Projekto administratoriui pateikus atliktus rangos darbus pagrindžiančius dokumentus apmokami statybos darbai (pinigai išmokami tiesiogiai rangovams už atliktus darbus).
Paskolos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas gali būti atidėtas iki 2 kalendorinių mėnesių nuo valstybės paramos lėšų gavimo ILTE sąskaitoje dienos. Netaikomi jokie papildomi paskolos išdavimo, paskolos administravimo, sutarties sąlygų keitimo ir išankstinio grąžinimo mokesčiai.
Svarbiausia tinkamai ir laiku mokėti įmokas, kaip tai nurodyta paskolos grąžinimo grafike. Taip pat atkreiptinas dėmesys į mokėjimo paskirtį - būtina nurodyti paskolos sutarties numerį, pastato adresą ir buto ar patalpos numerį, už kurį mokama.
Jei pageidaujate kiekvieną mėnesį gauti sąskaitas el. paštu, prašome užpildyti Prašymą dėl informavimo būdo pasirinkimo. Pasirašytą prašymą atsiųskite mums adresu Ukmergės g. 124, Vilnius, arba el.
Daugiabučių renovacija Lietuvoje – kas naujo po saule?
Kauptinosios lėšos
Kaupiamosios lėšos - tai gyventojų sutaupyti (sukaupti) pinigai planuojamiems namo atnaujinimo (remonto) darbams. Pastarosios lėšos gali būti naudojamos tik tiksline paskirtimi - namo bendrojo naudojimo objektų (stogo, sienų, laiptinių langų, šildymo mazgo ir pan.) remontui.
Civilinio kodekso 4.82 str. 4 dalis nurodo: „Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė.
Investicijų planas
Apskaičiuoti ir suvokti finansinę renovacijos naudą turi padėti investicijų planas, kurį būtų galima apibūdinti kaip būsimo namo atnaujinimo (modernizacijos) santrauką, kurioje išnagrinėjami visi galimi pagrindiniai planuojamos veiklos aspektai, pateikiamas projekto finansinis pagrindimas bei preliminarus, su konkrečiu projektu susijusių, rizikų įvertinimas.
Investicijų planas yra ne tik formali daugiabučio namo techninę ir energinę būklę nustatanti studija, bet pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis įvertinamas investicijų poreikis bei, skyrus paskolą, ruošiamos techninės užduotys daugiabučio namo techninio projekto parengimo bei rangos darbų pirkimų dokumentams.
Ruošiantis namo atnaujinimui ir rengiant namo investicijų planą svarbiausia yra su gyventojais išsiaiškinti realią daugiabučio techninę ir energinę būklę, aptarti tinkamiausius sprendimus ir nepamiršti įvertinti galutinį investicijų apimties variantą.
Etapinė renovacija
Kaip teigia įmonės „Mano būstas“ Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas, etapinė renovacija siekia renovaciją pradėti nuo svarbiausių darbų, todėl siūlo įvairius energijos taupymo sprendimus, kuriuos pasirinkus gyventojai gali sumažinti dalį išlaidų, tenkančių šildymo kaštams padengti: „Įgyvendinant etapinę renovaciją, prioritetas skiriamas energiją taupančioms priemonėms, tokioms kaip šilumos punkto atnaujinimas, stogo bei sienų remontas ir šiltinimas, langų keitimas ir pan.“
Pats etapinės renovacijos procesas - parengiamas individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno namo būklę ir gyventojų poreikius. Proceso pradžia ir eiga - greiti ir nustatomi kartu su gyventojais, todėl leidžia sutaupyti laiko, o žmonės gali aiškiai matyti, kokie etapai suplanuoti, kokią jų trukmė bei kokių kaštų kiekvienas šis etapas pareikalaus.
„Renovacija prasideda nuo gyventojų susirinkimo, kuriame priimamas sprendimas dėl konkrečių darbų poreikio. Vėliau specialistai visapusiškai atlieka namo vertinimą bei matavimus. Tuomet paskaičiuojama darbų kaina, kurią susirinkime tvirtina patys gyventojai. Vėliau seka projektavimo ir rangos darbai. Atnaujinimo etapais proceso teigiama pusė yra ta, kad darbai pradedami jau po 3-4 mėnesių“ , - pasakoja J. Paulauskas.
Dar vienas renovacijos etapais privalumas - galimybė per iš anksto numatytą laikotarpį už atliktus darbus susimokėti dalimis bei išvengti ilgamečių įsipareigojimų finansinėms institucijoms.
Tai daroma be valstybės įsikišimo, banko paskolų ir pabrangimo, taigi būsto gyventojams nereikia rūpintis nei dokumentacija, nei sutartimis su bankais: „Mokesčiai įtraukiami į sąskaitą už būsto priežiūrą. Išsimokėjimo terminas gali siekti iki penkerių metų, jį susirinkimo metu taip pat nustato patys gyventojai. Be to, šiai renovacijai netaikomos nei palūkanos, nei renovacijos administravimo mokestis, priešingai nei valstybės remiamoje daugiabučių renovacijos programoje. Tokiu būdu gyventojams sumažinama finansinė našta“, - aiškina J. Paulauskas.
tags: #kaip #susimoketi #uz #renovacija