Daugelis žmonių svajoja apie jaukų, derlingą sodą, kuriame galima ne tik atsipalaiduoti, bet ir mėgautis savo užaugintomis daržovėmis bei vaisiais.
Tačiau ką daryti, jei jūsų žemės plotas jau daugelį metų nenaudojamas ir primena labiau laukinę pievą nei būsimą sodą? Gera žinia ta, kad net ir labiausiai apleisti sklypai gali būti paversti produktyvia investicija į ateitį.
Apleista sodyba gali būti paversta jaukia oaze.
Sklypo būklės įvertinimas
Prieš pradedant bet kokius darbus, verta skirti laiko sklypo būklės įvertinimui.
Kokie yra pagrindiniai iššūkiai? Ar žemė užžėlusi piktžolėmis, ar joje gausu senų medžių, kelmų, akmenų? Galbūt reikia atlikti dirvožemio tyrimus, kad sužinotumėte, ar jis tinkamas sodininkystei?
Sklypo tvarkymas: nuo ko pradėti?
Tik įsigiji sodybą ir iškart laukia sklypo tvarkymas? Tokia eiga įprasta kraustantis į sklypą, kuriame ankstesni šeimininkai jau užaugino medžių, gyvatvorių, dekoratyvinių augalų. Tuomet tenka gerokai pasukti galvą, ką palikti, o ko atsisakyti.
Vejos atlaisvinimas
Niekas taip negadina vejos vaizdo, kaip daug augalų, pritaškuotų vejoje. Nei veja gražiai atrodo, nei augalai džiaugiasi.
Kad vejos grožis atsiskleistų, ji turi būti tuščia ir švari. Jūs tarsi sukuriate grindis - ne tokias, kur visko primėtyta, o tokias, kur aiškus „kambario“ centras, aiškus išplanavimas.
Tradicisiškai į veją mėgstama visko prisodinti, tad šios erdvės atlaisvinimas nuo pavienių prisodintų medžių ir krūmų bus pirmas žingsnis šiuolaikiškesnio kiemo link. Šis darbas labai smagus tuo, kad rezultatą matysite vizualiai - pokytį pastebėsite iškart.
Naujakuriai, kurie pradeda įsirenginėti pilnai išvalytą sklypą, dažnai planuoja perdėtai tuščią sklypą, kur vien tik „grindys“ (veja) ir „plikos sienos“ (gyvatvorė).
Jeigu dar abejojate, pagalvokite apie tai, kad tuščia veja visada atrodys gražiau, nes ją bus lengviau prižiūrėti. Kadangi nereikės su žoliapjove apeiti kiekvieno augalo, šienausite žymiai greičiau, o tai daryti bus gerokai maloniau.
Apželdinimo kursuose jau tiek girdėjom istorijų, kai augalai žūva dėl to, kad kamienas netyčia užkabinamas ir pažeidžiamas šienavimo metu. Be to, nereikės kovoti su vejos žole, kuri nuolat plečiasi į pomedį.
Vietos vejai skyrimas
Atskirkite veją nuo augalų zonos borteliais.
Sklypo tvarkymas apima ir tai, kiek vietos galite skirti vejai. Įvertinkite jos plotą ir suteikite jai aiškią formą: jei labiau mėgstate klasikinį stilių - tebūnie veja kvadrato, stačiakampio ar apskritimo formos.
Jei labiau patinka laisvos peizažinės formos - vejos ribas brėžkite išraiškingais vingiais. Paryškinkite tą ribą dar labiau, kad efektas būtų dar didesnis. Tinka siaura trinkelių juosta, akmens plokštės.
Atskirkite veją nuo augalų zonos su plastikiniais bortais.
Augalų zonos formavimas
O kas už vejos ribos? Takai, aikštelės ir augalai. Tuos medelius ir krūmus, kurie buvo vejoje, iškelkite į augalų zoną.
Ten auginkite medžius, dekoratyvinius krūmus, įvairias gėles, varpinius augalus. Jei liko tuščios vietos tarp augalų, ten ne veją sėjam, o mulčiuojame. Idealiu atveju sklype neturi likti tokių vietų, kur veja yra be funkcijos, tiesiog tarp kitko.
Toks atskyrimas pasiteisina ir dėl dizaino, ir dėl priežiūros. Aukšti augalai ir plokščias vejos paviršius - geras kontrastas.
O dėl priežiūros, visada paprasčiau rūpintis augalais ne po vieną, o iškart visa jų grupe. Vejos laistymo dažnumas ir tręšimo schemos gali skirtis nuo vaismedžių ar daugiamečių dekoratyvinių augalų. Jei vieni įsiterpia tarp kitų, priežiūra tampa labai individuali.
Senų medžių išsaugojimas
Įprasta, kad sklypo tvarkymas dažnai prasideda nuo senų ir nereikalingų daiktų atsikratymo, tačiau tikrai ne viskas, kas sena yra nereikalinga.
Šiuo atveju medžiai yra jūsų kiemo stuburas - jeigu jau tokį turite, nepulkite atsisakyti. Senas apleistas vaismedžių sodas dažnu atveju gali būti atnaujintas, medžiai išgydyti, sutvarkyti.
Senosios lietuviškos obelys gali duoti vaisių ir penkiasdešimt metų, todėl tikrai neskubėkite. Teisingas kasmetinis genėjimas daro stebuklus - pasikvieskite arboristą, kuris dirba su vaismedžiais, jis įvertins medžių būklę, išgenės ir dar jus pamokins.
Net jeigu medis vaisių neduoda ir atrodo nenaudingas, jis vis tiek yra jūsų kiemo stuburas, todėl verta jį išlaikyti dėl dizaino. Pilną vaizdą sudaro visuma nuo žemiausių (kiliminiai augalai) iki aukščiausių (medžiai).
Jei to aukščiausiojo neturite, dar ilgai lauksite, kol nauji medžiai užims senųjų vietą. Kitas didelių medžių privalumas - šešėlis. Jis nėra toks nenaudingas, kaip daugeliui atrodo. Šiek tiek šešėlio padeda augalams neiškepti per kaitras, padeda geriau išlaikyti drėgmę.
Šiuolaikiški akcentai
Įvertinome kiemo skeletą, sutvarkėme grindis - sklypo tvarkymas jau įpusėjo, tad reikia ir šiuolaikiškų akcentų. Aukščiau paminėtus patarimus galite įgyvendinti patys, neinvestuodami daug pinigų į pokyčius.
Tačiau naujų augalų juk norisi, kaipgi kitaip parodysi savo skonį ir braižą? Įmaišykite dekoratyvinių žolių į gėlyną ir iškart pamatysite skirtumą.
Dekoratyvinės žolės suteikia modernumo.
Dirvožemio paruošimas
Dirvožemio būklė yra viena svarbiausių sodo produktyvumo sąlygų. Jei sklypas ilgą laiką buvo nenaudojamas, tikėtina, kad dirva yra suspausta, nualinta arba užteršta.
Jei sklypas ilgai nebuvo prižiūrėtas, jame greičiausiai veši piktžolės ir krūmai.
Drėkinimo sistemos įrengimas
Vienas iš svarbiausių aspektų kuriant produktyvų sodą - tinkama drėkinimo sistema. Jei sklypas yra sausringoje vietovėje arba vandens tiekimas nėra gerai organizuotas, augalai gali neaugti taip, kaip tikėtasi.
Su Koupu 18 dalis. Rąstinio namo renovacija: Šildomų grindų paruošimas betonavimui.
Augalų pasirinkimas ir priežiūra
Kai sklypas jau paruoštas, kyla klausimas - nuo ko pradėti? Pradedantiesiems sodininkams verta rinktis augalus, kurie nėra labai lepus ir lengvai prigyja.
Daugelis tikisi, kad vos pradėję sodinti, jau po kelių mėnesių galės mėgautis gausiu derliumi. Tačiau sodo kūrimas yra ilgalaikis procesas.
Pirmus metus verta skirti dirvos atkūrimui, augalų eksperimentavimui ir priežiūros strategijos formavimui. Svarbiausia - neprarasti motyvacijos ir džiaugtis procesu.
Apleistos žemės Lietuvoje
Apleista žemė - tai žemės ūkio paskirties plotai, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi arba netinkami naudoti pagal nustatytą paskirtį. Tokie sklypai identifikuojami naudojant nuotolinio stebėjimo ir kartografavimo metodus.
Šie duomenys padeda ne tik tiksliai identifikuoti apleistus plotus, bet ir prisideda prie efektyvesnio žemės mokesčių administravimo, žemės ūkio politikos formavimo bei aplinkosauginių sprendimų. Apleistos žemės sklypai įprastai yra apaugę sumedėjusiais augalais, kurie nelaikomi želdynais.
Remiantis naujausiais duomenimis, apleistos žemės sudaro kiek mažiau nei 1 proc. viso šalies žemės ūkio naudmenų ploto.
Dauguma sklypų yra 0,3-0,5 ha dydžio, didžiausias sklypas siekia 36 ha, o daugiau nei 10 ha dydžio yra tik 20 sklypų. Daugiausia apleistų žemių plotų koncentruojasi miškingose, kalvotose vietovėse.
Apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys naudojamas žemės mokesčiui apskaičiuoti. Nustatytiems apleistų žemės ūkio naudmenų plotams savivaldybės gali taikyti didesnį žemės mokesčio tarifą (iki 4 proc.).
Nors pagrindinė atsakomybė už žemės naudojimo priežiūrą tenka žemės savininkams ir naudotojams, savivaldybių administracijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Naudotojai turi galimybę tikslinti duomenis - iki einamųjų metų liepos 1 d. galima pateikti pranešimus apie nustatytų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų netikslumus.
Informaciją galima pateikti el. paštu arba pranešti pažymėdami klaidą www.geoportal.lt apleistų žemių žemėlapyje. Šiame žemėlapyje yra galimybė ieškoti sklypo pagal jo kadastro numerį.
Apleistų žemių stebėjimas ir analizė yra svarbus įrankis tiek žemės ūkio politikos formavimui, tiek aplinkosauginiams sprendimams.
Teisiniai aspektai ir finansinės sankcijos
Ir iš tiesų tvarkyti nuosavybės teise priklausančius sklypus, nesvarbu, kalbama apie gyvenamąją ar žemės ūkio paskirtį, savininkus įpareigoja įstatymai, kurių nesilaikant, gresia finansinės sankcijos.
Visų pirma - iki 560 eurų siekianti bauda (konkretus dydis priklauso nuo apleisto sklypo ploto).
Jei baudos dydis nepakankamai „motyvuoja“, svarbu žinoti, jog LR žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnis leidžia savivaldybėms padidinti metinį žemės mokesčio tarifą (nuo 0,1% iki 4%).
O, savininkui nedarant atitinkamų išlaidų, tai yra vis vien nesutvarkant apleistos teritorijos, minėtas „scenarijus“, apimantis baudas ir padidėjusį žemės mokestį, kartojasi ir kitais metais, kol problema nėra atitinkamai išsprendžiama.
Kaimo Sodybų Atgimimas: Ingridos Istorija
Šiame straipsnyje pasakojama apie žmones, kurie atgaivino senas sodybas, paversdami jas jaukiais namais. Tai istorijos apie pastangas, kūrybiškumą ir meilę gamtai.
Ingrida, save vadinanti „asfalto vaiku“, niekada negalvojo, kad daržai ir šiltnamiai taps jos stichija. Tačiau likimas susiklostė taip, kad ji su vyru Virginijumi įsigijo sodybą Panevėžio rajone.
Pirmasis namas, kurį jiedu pradėjo statyti 2008 metais, buvo lipdomas savo rankomis. Virginijus, nors ir statybininkas, šeimos namą statė kone septynerius metus.
Uždirbamų pinigų statyboms nuolat trūko, todėl šeimai teko kurį laiką gyventi ir ant betono grindų, ir be patogumų.
Prieš įsigydami sodybą, Ingrida su Virginijumi gyveno priešpirtyje, vos 6 kv. m ploto kambarėlyje. Tualetas buvo lauke, indus plaudavo dubenyje, o skalbinius veždavosi į miestą. Tačiau jie nusprendė, kad daugiau taip gyventi nebenori.
„Dabar, kai esame vyresni, viską priimame kitaip. Prieš dešimt metų tai atrodė vargas, dabar mes mėgaujamės kiekvienu etapu. Kiek padarome, tiek džiaugiamės, nenorime, nieko nedarome.
tags: #kaip #sutvarkyti #apleista #sodyba